Vėzdūnė (Spathiphyllum), dar vadinama „Taikos lelija“, yra Aroidea šeimos daugiametis žolinis augalas, Lietuvoje auginamas kambaryje. Ši gėlė yra kilusi iš atogrąžų regionų Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kai kurios jos rūšys kilusios iš Indonezijos ir Filipinų salų. Vėzdūnė – dekoratyvus augalas, blizgančiais, tamsiai smaragdiniais lapais, augančiais iš šaknų nuo 30 cm iki 1 m aukščio. Šios kambarinės gėlės šakniastiebis trumpas, be stiebo. Lapai ovalūs, į viršų smailėjantys, su ryškia vidurio briauna. Daugumos vėzdūnių rūšių žiedynas apgaubtas švelniu sniego baltumo šydu, tačiau gali būti ir salotinės spalvos. Po žydėjimo, kuris trunka 6-10 savaičių, šis šydas tampa žalias.
Vėzdūnė yra labai populiarus kambarinis augalas – nepretenzingas ir lengvai prižiūrimas. Šia gėle lengvai gali rūpintis net ir pradedantieji, kurie mokosi augalų priežiūros.
Vėzdūnių rūšys, auginamos namuose
Iš 50 gamtoje žinomų vėzdūnių rūšių, populiariausios, auginamos namuose yra šios:
- Vėzdūnė (S. floribundum) – tai augalas su tankia laja. Kartais ji turi iki 40 lapų. Jie blizgantys, tamsiai smaragdinės spalvos, 20-25 cm ilgio. Ši vėzdūnė gali žydėti ištisus metus, o žiedynas yra baltai geltonos spalvos.
- Vėzdūnės (Cannifolium) lapai panašūs į kanų lapus ir užauga iki pusės metro aukščio. Žiedas yra salotinės geltonos spalvos, padengtas švelniu baltai žalsvu šydu. Gerai prižiūrima ši gėlė žydi du kartus per metus: balandžio-birželio mėnesiais ir lapkričio pabaigoje.
- Vėzdūnei (Blandum) būdinga šviesiai žalia žiedo spalva su tokio pat atspalvio lapkočiais. Jos lapai dideli, iki 20-35 cm ilgio ant 30-40 cm ilgio kotelių.
- Vėzdūnė (S. cochlearispathum) – tai aukšta rūšis, galinti užaugti iki metro aukščio. Lapai būna dideli, apie 35-40 cm ilgio, ant maždaug 70 cm aukščio stiebų. Žiedynas, žydėjimo pradžioje būna gelsvos spalvos, o pabaigoje tampa beveik juodas. Žiedo „stogelis“ yra baltos spalvos, įgaubtos burės formos.
- Vėzdūnė (Wallisii) – tai 30-60 cm aukščio augalas, blizgančiais, iki 25 cm ilgio, lapais. Lapų ašmenų kraštai banguoti. Šios gėlės žydėjimas prasideda vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, o antrą kartą ji žydi rudenį arba žiemą. Žiedkotis yra šviesiai geltonos spalvos, apgaubtas sniego baltumo šydu, tris kartus didesniu už žiedo kolbą.
- Vėzdūnė (Chopin) – tai kompaktiška, ne aukštesnė kaip 30-35 cm aukščio vėzdūnės veislė. Žydi kvapniais, pailgos formos žiedais su smailia viršūne.
- Vėzdūnė (Sensation) laikoma didžiausia kambarine veisle, kurios aukštis pasiekia net 150 cm, o lapai – beveik 80 cm ilgio.
Vėzdūnės sodinimas ir dauginimas
Vėzdūnė dauginama suaugusį augalą persodinant, padalijus šakniastiebį į kelias dalis. Svarbu, kad kiekvienoje atskirtoje dalyje būtų sveikos šaknys ir jauna lapų rozetė.
Augalą auginkite puriame, derlingame substrate, sudarytame iš vienodų dalių: humusas, durpių dirvožemis, durpių mulčius ir smėlis, bei dvigubai didesnis kiekis dirvoninės žemės. Visos sudėtinės dirvožemio dalys kruopščiai išmaišomos ir įmaišoma keletas nedidelių plytų skaldos gabalėlių ir medžio anglies. Vazono dugną reikia iškloti molio akmenukais arba kitu drenažu.
Jaunus augalus reikia persodinti kasmet. Subrendusius augalus galima persodinti rečiau – kas 3-5 metus, iš karto sodinant į didesnius vazonus. Tai reikia spręsti kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, nes peraugę krūmai su daugybe atžalų gali susispausti vazone ir gėlė nustos žydėti.
Persodindami jaunus augalus iš karto nesirinkite daug didesnio vazono nei ankstesnis. Prireiks daug laiko, kol šaknys pripras prie vazono vidaus ir tai pakenks žydėjimui.
Vėzdūnės priežiūra
Tręšimas
Vėzdūnę reikia tręšti nuolat: tiek vasarą, tiek žiemą. Balandžio-rugsėjo mėnesiais kartą per 15-20 dienų tręškite trąšomis, kurių sudėtyje yra subalansuotas kalio, fosforo ir azoto kiekis. Žiemą tręškite tik kartą per mėnesį ir rinkitės universalias trąšas su sumažintu azoto kiekiu.
Apšvietimas
Tiesioginiai saulės spinduliai pažeidžia blizgančią lapiją, palikdami nudegimų dėmių. Dėl šviesos trūkumo augalai žydės nereguliariai arba visai nežydės. Todėl, norint, kad vėzdūnė gerai augtų ir gausiai žydėtų, reikia atsakingai parinkti optimaliausią variantą. Geriausia vieta šioms gėlėms – į rytus ar vakarus nukreipta palangė, šešėlyje aktyvių saulės spindulių valandomis. Tačiau augalas gana normaliai vystosi ir dirbtinėje šviesoje.
Laistymas
Vėzdūnę reikia laistyti gausiai, bet nereikia, kad ji užmirktų. Į vandens trūkumą šis augalas iš karto reaguoja nuleisdamas lapus, tačiau vos tik palaistytas greitai atsigauna. Per didelius karščius ši gėlė labai gerai toleruoja purškimą vandeniu.
Jei dirvožemis vazone per daug išdžiūsta, dalis šaknų sistemos apmiršta, o lapai, kurie atrodo vėl tapo elastingi, vėliau dažnai pagelsta ir nudžiūsta. Per vasaros karščius vėzdūnę būtina laistyti 2-3 kartus per savaitę minkštu, stovinčiu vandeniu. Žiemą laistoma rečiau – tik kartą per savaitę. Būtina stebėti, kad padėkle neužsistovėtų vanduo, visą papildomą skystį reikia išpilti.
Genėjimas
Vėzdūnių nereikia reguliariai genėti. Svarbiausia laiku pašalinti išblukusius žiedkočius, kad sėkmingai prasidėtų pakartotinis žydėjimas, ir nupjauti pageltusius lapus prie pat pagrindo.
Temperatūra
Vėzdūnė normaliai auga tik tada, kai kambario temperatūra yra +18-25 °C. Ji gali pakelti karštį tik tada, kai pakankamai padidėja oro drėgmė, tačiau kritinė temperatūra šioms gėlėms yra ne aukštesnė kaip +32°C. Žiemą nepageidautina, kad termometro stulpelis nukristų žemiau +15°C. Vėzdūnė nemėgsta skersvėjų ir šalčio, sklindančio pro atvirą langą.
Vėzdūnės priežiūros klaidos kenkėjai
Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad augalui reikia pagalbos:
- Rudos lapų viršūnėlės ar nukritę lapai signalizuoja apie tai, kad greičiausiai dėl per didelės drėgmės pūva augalo šaknys. Tačiau tai taip pat gali reikšti, kad aplinka sausa ir reikia augalą apipurkšti vandeniu. Vėzdūnės lapai dar gali imti gelsti, jei vanduo, kuriuo laistoma, yra per kietas.
- Blyškūs lapai rodo, kad per daug šviesos.
- Daugiamečiai kambariniai augalai prastai auga dėl mangano ir geležies trūkumo dirvožemio mišinyje arba dėl nepakankamo geležies pasisavinimo, dėl šalčio ar sumažėjusio dirvožemio mišinio pralaidumo orui.
- Nukritus kambario temperatūrai, susisuka augalo lapai.
- Gėlė nežydi, jei nepakanka šviesos arba drėgmės. Neretai dėl nereguliaraus tręšimo ar persodinimo trūkumo augalai nežydi. Dažnai žydėjimą galima paskatinti tiesiog perkeliant vazoną į palankesnę vietą.
- Pagrindiniai vėzdūnės kenkėjai yra amarai, kandys, tripsai, miltligės ir baltasparniai, tačiau voratinklinės erkės ypač erzina daugiametį augalą. Jei augalas užkrėstas, būtinai apdorokite jį insekticidais, nes kenkėjai greitai persimes į kitas kambarines gėles.
Naudingos ir kenksmingos vėzdūnės savybės
Šis kambarinis augalas žinomas kaip vienas geriausių oro valytuvų, apsaugančių nuo įvairių kenksmingų cheminių junginių, tokių kaip benzenas, formaldehidas, trichloretilenas, taip pat nuo acetono ir alkoholio garų. Kai kurių šaltinių teigimu, vėzdūnė apsaugo nuo pelėsio atsiradimo.
Tačiau, kaip ir daugumoje Aroidea šeimos augalų, vėzdunėje yra oksalato kristalų, kurie gali sudirginti burną, liežuvį ir net sukelti patinimą gerklose, jei lapų paragautų mažas vaikas ar namie auginami gyvūnai.
Ženklai ir prietarai
Dauguma gėlių augintojų prieštaringai vertina šio daugiamečio augalo energiją – vieni mano, kad jis išvaro vyrus iš namų, kiti, atvirkščiai, yra įsitikinę, kad jis padeda susirasti antrąją pusę. Ne veltui vėzdūnė vadinama “moters laime”.
Tikima, kad jei vėzdūnę auginsite greta anturio – “vyriškos laimės”, namuose vyraus harmonija ir tarpusavio supratimas. Dar geriau būtų pasodinti juos į vieną vazoną, nors daugelis gėlininkų skeptiškai žiūri į tokį poelgį, nes šiems augalams iš esmės reikalinga skirtinga priežiūra.
Vienas iš seniausių ir svarbiausių prietarų, susijusių su vėzdūne, pasakoja apie meilės trauką ir ilgai laukto nėštumo pradžią. Sakoma, kad tai įvyks, kai tik vėzdūnė pražys.
Jei ši gėlė nuvysta, laimė palieka šeimą. Ji negali pakęsti ginčų ir kivirčų, dėl to gali nukristi jos lapai.
Ar šios pranašystės pasitvirtina, ar ne, gali pasakyti tik vėzdūnės augintojai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.