Skip to content

Skėtinė žvynabudė – mėsos skonio grybas, kurį galite užauginti savo kieme

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Lažinamės, kad kažkur eglyno pakraštyje jau esate sutikę grakštų sijonuotą grybą, išskleidusį savo žvynuotą skėtuką? Juk žvynabudžių gana sunku nepastebėti ne tik dėl išskirtinio aukščio, bet ir gana įspūdingo kepurėlės dydžio. Žvynabudė tituluojama vienu didžiausiu Lietuvoje augančiu grybu. Ragavę žvynabudžių tikina, kad ne mažiau įspūdingas yra ir jų skonis, tačiau dėl panašumo į musmires, ne kiekvienas drįsta jas rinkti. Esate vieni iš jų, tačiau vis dar smalsaujate paragauti? Nesijaudinkite, nes skėtinė žvynabudė be vargo gali užaugti ir pasodinta privačiame žemės lopinėlyje.

Skėtinė žvynabudė

Mėgstamos net išrankiausių valgytojų

Šie žavūs grybai jau ne pirmą vasarą tampa tikru interneto hitu. Keptos žvynabudės kartais vadinamos „miško karbonadu“, todėl jas liaupsina ir mėsos mėgėjai, ir vegetarai, ir netgi tie, kas visai nepriskiria savęs grybų mėgėjams. Garsus mikologas Pat O’Reilly savo knygoje išskiria žvynabudes tarp skaniausių savo ragautų grybų.

Skėtines žvynabudes renka bei jų receptais dalijasi net ir Lietuvos įžymybės, tad nesunkiai rasite visą šūsnį nuotraukų ir kitų nuorodų šiems grybams atskirti. Visgi nereikėtų aklai pasitikėti pirma pasitaikiusia informacija, randama internete. Nors žvynabudės nėra nuodingi grybai, tačiau norint be jokio nerimo mėgautis išgirtu jų skoniu, reikėtų šį bei tąžinoti apie šių grybų ypatumus.

Kaip atrodo skėtinė žvynabudė?

Žvynabudė yra vienas didžiausių lakštabudinių grybų, natūraliomis sąlygomis dygstančių pavieniui arba grupelėmis spygliuočių ir mišriuose miškuose, parkuose ir sodybose.  Grybo kotas su rinkiu, tuščiaviduris, jo pamatinė dalis sustorėjusi. 

Iš viso išskiriamos 6 žvynabudės rūšys, tačiau valgomomis pripažįstamos tik dvi: jau minėta skėtinė (Macrolepiota Procera) ir šiurkščioji (Macrolepiota rhacodes, sin. Chlorophyllum rhacodes). Šiurkščiąją žvynabudę lengvai atpažinsite perlaužę grybą – minkštimas netrukus ims rausvėti. Taip pat ji yra kiek mažesnė ir tamsesnė nei didžioji pusseserė. Daugelio nuomone, šiurkščioji žvynabudė nusileidžia ne tik dydžiu, bet ir skoniu. Taigi jei norite pasimėgauti maksimaliu kulinariniu potyriu, rekomenduojame rinktis būtent skėtinę žvynabudę.

Jaunos žvynabudės kepurėlės forma primena kiaušinį, tačiau su laiku ji skleidžiasi, o pilnai subrendusi gali pasiekti net 30 centimetrų skersmenį. Geriausiai atpažįstamas šio grybo bruožas yra būtent rusvi žvyneliai, tankiai nusėję aukštą kotą ir šviesią kepurėlę. Tačiau šis bruožas taip pat dažnai sukelia nesusipratimą – dėl jo, skėtinė žvynabudė neretai painiojama su rausvąja musmire, kuri, beje, yra nenuodinga musmirių rūšis. Gerai įsižiūrėjus, skirtumas tarp šių grybų tikrai pastebimas: musmirės turi išnaras, iš kurių išauga, o ir jų taškeliai yra šviesesni bei lengvai nuplaunami, skirtingai nei žvynabudės žvyneliai.

Pastaba: pakelėse rinkti nerekomenduojama, nes galima apsinuodyti grybe susikaupusiais teršalais.

Skėtinė žvynabudė

Kaip užsiauginti skėtinę žvynabudę?

Nesate grybavimo entuziastai? Ne bėda, nes žvynabudžių grybienos, paruoštos sodinimui, galite tiesiog įsigyti internete. Tiesiog užsisakykite savo žvynabudės auginimo rinkinį ir pradėkite smagų sodinimo projektą, kuris beveik nepareikalaus jokių pastangų.

Užsisakę rinkinį iš specializuotos parduotuvės gausite substratą su įskiepyta grybiena, kurį tereikės pasodinti vėsioje vietoje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Laukinėje gamtoje žvynabudės įprastai auga miško ar pievų pakraščiuose. Joms patinka kitų augalų kaimynystė, taigi kuo puikiausiai tiks žolėta vieta arba krūmo paunksmė. Galima sodinti ir tiesiai po žolių šaknimis, papildomai patręšti, o palaistyti tik tokiu atveju, jei pasitaikys ilgesnis sausros periodas. Tai gali tapti itin smagiu projektu mažiesiems – pirmieji grybai pasirodys tik kitą sezoną, todėl turėsite ko laukti ir pasidžiaugti. O gal tai taps naujuoju verslo planu? Išbandykite žvynabudžių auginimą namuose ir įsitikinsite, kad tai įgyvendinti visai nesudėtinga. 

Skėtinė žvynabudė

Kodėl svarbus grybų suvartojimo laikas?

Ar teko girdėti, kad surinktus grybus reikia kuo greičiau suvalgyti? Ši taisyklė galioja net ir virtiems ar keptiems grybams. Ne išimtis yra ir skėtinės žvynabudės. Atskirtas nuo maitinimo šaltinio grybas pradeda palengva pūti, o šį procesą sustabdo tiktai tinkamai atliktas terminis apdorojimas, džiovinimas arba šaldymas. Kuo ilgiau laikomas, tuo greičiau grybas pūva, taip didindamas tikimybę apsinuodyti. Tai reiškia, kad milžiniškas puodas grybienės, stovintis jūsų šaldytuve jau trečią dieną, yra potencialus rizikos šaltinis, kurio galima išvengti suvartojus grybus tą pačią dieną.

Kaip valgoma skėtinė žvynabudė?

Yra teigiančių, kad skėtinė žvynabudė yra mėsos skonio grybas, kiti sako, kad ji labiau primena žuvį. Tačiau visi sutinka, kad mėsinga jos kepurėlė yra itin gardi be jokių ypatingų priedų. Todėl skėtinė žvynabudė dažniausiai ruošiama kaip kepsnys. Šalia galite pasiruošti mėgstamą garnyrą, tačiau skatiname pirmą kartą paragauti kepsnelio be jokių priedų ir įvertinti ką jums primena šis legendomis apipintas skonis.

Kaip paruošti skanų miško karbonadą? Dalinamės receptu.

Jums reikės:

Žvynabudžių;
Kiaušinio;
Druskos, pipirų;
Džiūvesėlių arba kvietinių miltų (galite keisti kukurūzų miltais);
Aliejaus arba sviesto kepimui;

Gaminame:

Nuo žvynabudės kepurėlių nuskuskite žvynelius, kotelius nulaužkite ir išmeskine (koteliai nėra valgomi). Grybų kepures nuplaukite po tekančiu vandeniu ir supjaustykite į norimo dydžio gabalėlius. Grybų apvirti nereikia!

Išplakite kiaušinius su druska ir pipirais.

Supilkite džiuvesėlius į dubenėlį.

Pjaustytus grybus merkite į kiaušinių plakinį ir džiūvesėlius, pakaitomis 2-3 kartus.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų ar sviestą ir vidutinėje kaitroje iš abiejų pusių apkepkite kepsnelius, kol paviršius tolygiai apskrus.

Iškepusius grybus dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų pertekliniai riebalai.

Nuotraukos šaltinis: http://goingwildforaging.blogspot.com

Kadangi žvynabudžių struktūra yra labai trapi ir švelni, jos yra vandeningos: šaldymas, marinavimas, sūdymas ar rauginimas šiems grybams nelabai tinka. Tačiau, jei radote didesnį kiekį žvynabudžių, yra būdų kaip jas išsaugoti.

Žvynabudžių džiovinimas

Gan populiarus žvynabudžių saugojimo būdas – jų džiovinimas. Surinktus grybus nuvalykite, supjaustykite mažesniais gabalėliais. Džiovinimui galite naudoti ir žvynabudžių kotelius. Apvirti ir plauti nereikia!

Grybus galite džiovinti specialioje džiovyklėje, jei tokios neturite – grybų gabalėlius vienu sluoksiu išdėliokite skardoje ir pašaukite į iki 70°C įkaitintą orkaitę su vėjelio funkcija. Dureles praverkite ir visu džiovinimo procesu palikite pravertas kelių pirštų storio tarpelį. Tokiu būdu grybai džius apie pusdienį.

Kartkartėmis grybus pamaišykite, išrinkite jau sudžiūvusius.

Išdžiovintos skėtinės žvynabudės būna labai lengvos ir trapios. Patogiausia jas saugoti švariuose, sausuose stiklainiuose.

Galite saugoti gabalėlius, arba sutrinti iki miltelių. Džiovinti grybai naudojami troškinų, sriubų, makaronų patiekalų ir padažų gardinimui.

Straipsniui naudoti šaltiniai:
https://lt.wikipedia.org/
https://www.vle.lt/
https://www.epicgardening.com
https://urban-farm-it.com
https://gardenerspath.com/
https://www.first-nature.com/

Straipsniui naudotos asociatyvinės nuotraukos © Canva, jei nenurodyta kitaip.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex