Cimbžieda – naminė mėta kambaryje, kurią nesudėtinga auginti

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kartais „namine mėta“ vadinama cimbžieda dabina kai kurių gėlininkų kambario palanges. Šis nereiklus augalas šiek tiek primena mėtą, melisą, tramažolę ar kitą giminingą augalą, bet tikrai nenusileidžia minėtiesiems dekoratyvumu ar nauda! Trūkumas tik toks, kad cimžieda neiškęs žiemos lauke, o gyvybingam augimui palaikyti teks kone kasdien laistyti. Kita vertus, ši kambarinė gėlė atsipirks ištaigingais, pamargintais ir mėsingais lapeliais, kurio lapelį galėsite panaudoti ir gydančiai arbatai pasiruošti. Bet prieš pasidalinant įžvalgomis, kaip auginti cimbžiedą, dar išmokysime, kaip atpainioti cimbžiedos pavadinimų raizgalynę.

Cimbžieda – biologija ir paplitimas

Cimbžieda (Plectranthus), kartais neteisingai vadinama cimžieda ar plektrantas, yra augalas, priskiriamas notrelinių (Lamiaceae) šeimai. Cimbžiedų atstovai yra gana nevienodos išvaizdos, nes skiriasi jų tiek užaugamas aukštis, gyvenimo forma ar žiedai. Dažniausiai šie augalai yra daugiamečiai, formuojantys krūmus ar kilimus, kur didžiausi individai siekia iki 200 cm ilgio. Taip, šie augalai auga „į ilgį“, nes mėsingi, medėjantys stiebai nulinksta ir šliaužia.

Lapeliai yra tipiški notrelinių šeimai – kiek ovalūs ar širdies formos, tačiau daugelio dar ir aromatingi, spalvingi, o lapų kraštai paprastai būna banguoti, dantyti. Neretai cimbžiedos lapai ar stiebai būna sustorėję ir sukulentiški. Dar žinotina, kad visas augalas apaugęs smulkiais, minkštais plaukeliais. Žiedai yra pailgos kekės formos, o spalvų įvairovė tęsiasi nuo baltos iki violetinių atspalvių.

Originaliai cimbžiedos, kurių priskaičiuojama apie 85 rūšis, paplitusios Afrikoje, Azijoje (ypač Indijoje), Pietų Amerikoje. Pasaulyje cimbžieda auginama kaip prieskoninis augalas ar dekoratyvinė kambarinė bei darželio gėlė.

Kodėl cimbžieda painiojama su margeniu?

Mokslininėje literatūroje neretai cimbžiedos (Plectranthus) turi ne vieną lotynišką pavadinimą, o kartais priskiriamos ir margenių (Coleus) ar kitokioms notrelinių šeimos gentims. Ši painiava atsirado po išsamių genetinių tyrimų 2019 metais, kurių metu iš plačios, virš 290 rūšių turinčios cimbžiedų genties buvo „atimta“ ne viena dešimtis augalų ir priskirta margeniams arba kitoms gentims. Tad cimbžiedoms beliko vos 74–85 rūšys, o margeniai išsiplėtė iki 294–302 rūšių.

Apskritai augalus supainioti gana lengva, nes tarp cimbžiedų ir margenių morfologinis skirtumas labai nežymus – margeniai turi 4 susiliejusius, o ne laisvai prie pagrindo prigludusius kuokelius.

Kvapioji cimbžieda

Pati populiariausia Lietuvoje auginama cimbžiedos rūšis yra kvapioji cimbžieda (Plectranthus amboinicus). Po išsamių genetinių tyrimų mokslinėje literatūroje augalas priskirtas kitai grupei ir jo pavadinimas pakito į Coleus amboinicus. Ši rūšis dažnai auginama ir vadinama namine mėta, nes kvapas ir skonis šiek tiek primeną įprastą mėtą. Tai iki 1 m užaugantis augalas su mėsingu stiebu ir kiek sultingais lapeliais, taip pat tankiai padengta minkštais, trumpais plaukeliais. Būtent kvapioji cimbžieda susirenka visus laurus kaip vienas daugiausiai vaistinių savybių turintis augalas iš šios genties.

Brazilinė cimbžieda

Kita iš dažniau Lietuvoje auginamų rūšių yra brazilinė cimbžieda (Plectranthus oertendahlii). Tai daugiametis augalas, turintis šiek tiek sultingus širdiškos ar netgi beveik apvalios formos lapus, ir užaugantis iki 20 cm aukščio. Tamsiai žalių lapų viršutinė esti padabinta sidabro ar gelsvos spalvos gyslomis, o apatinė pusė yra tamsiai rausvai violetinė. Kai kam ši rūšis primena gebenę, todėl vadinama „švediškąja gebene“.

Cimbžieda margais lapais

Supažindiname su dar viena populiaria cimbžieda Coleus paniculatus arba sinonimišku vardu Plectranthus coleoides. Ji neturi patvirtinto lietuviško pavadinimo, bet dažnai vadinama kvapniąja cimbžieda ar paprasčiausiai plektrantu. Greičiausiai ši rūšis priskiriama margenio genčiai, bet išsamesnius tyrinėjimus palikime mokslininkams ir vadinkime šią gėlę cimžieda. Šis augalas mėgstamas gėlininkų tarpe, o ypač jo margalapė veislė „Variegata“, pasižyminti baltu lapų krašteliu.

„Šuninė“ cimbžieda

Iš esmės, tai lietuviško patvirtinto pavadinimo neturintis augalas, bet liaudyje vadinamas šunine cimbžieda ar šuniniu margeniu. Dar vienas ne visiškai aiškios kilmės augalas, nes panašu, kad jis taip pat priskiriamas margeniams, o ne cimbžiedoms. Coleus caninus ar Plectranthus caninus vadinamas augalas pasižymi gana lipniais lapeliais ir žiedais, o eukaliptą primenantis kvapas, tikėtina, turėtų atbaidyti kates ir šunis. Dėl šios priežasties augalas ir pavadintas šuniškai.

Cimbžiedos auginimas

Vieta. Nors galite rasti informacijos, kad geriausiai cimbžieda auga saulėtoje, šviesioje, gerai vėdinamoje patalpos vietoje, bet iš tikrųjų tikslus šviesos kiekis, priklauso nuo rūšies. Tik nedaugelis jų gali pakęsti tiesioginę saulę, nes ilgainiui gali nudegti lapai. Tačiau daugumai cimbžiedų patinka šviesi vieta, tačiau kurioje šviesa yra netiesioginė. Auginant patalpoje, augalą galite pastatyti į vietą, kuri didžiąją dienos dalį gauna tiesioginę šviesą, tačiau lauke, pasirinkite vietą, kurioje saulė šviečia tik dalį dienos, arba užtikrinamas pavėsis po medžiu.

Dirva. Reikėtų užtikrinti, kad cimbžiedos būtų sodinamos į gerai drenuojančią dirvą. Patariama standartinę vazonų žemę sumaišyti su perlitu arba smėliu. Cimžieda nepakenčia užsistovėjusio vandens vazone, nes šaknys ims pūti, bet daugeliui rūšių turi būti palaikyta pastoviai drėgna dirva. Tinkamas šiek tirk rūgštesnis substratas, kurio pH 5,5–6,5.

Temperatūra. Cimžieda puikiai tarpsta kambario temperatūroje (18–21 °C), bet žiemą temperatūrą teks sumažinti iki 13–15 °C. Augalas nepakenčia skersvėjų, šalčio ar ekstremalių temperatūrų, tad šių veiksnių reikia vengti. Cimbžiedą vasaros metu galite išnešti į lauką, terasą arba balkoną, bet venkite palikti visiškoje saulės atokaitoje.

Auginimas vazonuose. Kadangi augalo stiebai svyra ar šliaužia, šį augalą pridera auginti pakabinamuose krepšeliuose ar gėliapuodžiuose. Vazonas privalo būti su drenažo angomis dugne, kad nenusistovėtų vanduo, o pakabinamo krepšelio negalima dengti polietileno plėvele.

Kaip prižiūrėti cimbžiedą?

Nors cimbžiedą auginti gali atrodyti, kad reikia laikytis begaliniu sąrašu reikalavimų, visgi tai yra lengvai auginamas ir greitai augantis augalas.

Laistymas. Palaikykite pastoviai drėgną dirvą vasaros metu, o žiemą laistykite tik tiek, kad dirva visiškai neišdžiūtų. Karštomis dienomis ar 2 kartus per savaitę augalą apipurkškite vandeniu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingoms rūšims vandens poreikis gali skirtis.

Tręšimas. Šiltuoju laikotarpiu (nuo kovo iki rugpjūčio pabaigos) augalą tręškite kas savaitę ar dvi. Daugumai veislių turėtų pakakti standartinių lapiniams kambariniams augalams skirtų NPK 10-20-10 augalų trąšų.

Genėjimas. Esant reikalui, pavasarį augalą apgenėkite nukirpdami per daug nusvirusias, „pabėgusias“ šakeles. Reguliariai patrumpinkite viršūnėles, kad palaikytumėte krūmelio formą.

Persodinimas. Kai jau cimžieda nebetelpa vazone, balandžio–gegužės mėnesiais jį persodinkite į 5 cm platesnį indą. Į didesnį krepšelį galite sodinti kelis sodinukus.

Cimbžiedos dauginimas

Cimbžiedą lengva dauginti stiebo auginius. Auginiai lengvai įsišaknija dirvoje ir gali būti auginami be didelio vargo praktiškai visus metus. Nupjaukite 8–10 cm ilgio augalo dalį taip, kad stiebas turėtų bent penkis lapų mazgus. Pašalinkite apatinius lapus, likdami tik viršutinius, o nupjautą galą sodinkite į drėgną, gerai drenuojančios žemę vazonėlyje. Įsišaknijimas gali užtrukti 2–3 savaites, per tą laiką palaikykite drėgmę. Persodinkite į naują vazonėlį su vazonų žeme ir palaistykite.

Sėklomis cimbžiedas dauginti ne taip paprasta ir greita, kaip auginiais, bet taip pat veiksminga. Sėklos sėjamos pavasarį negiliai (3–6 mm gylyje) į dėžutes, palaikoma drėgmė, šilta aplinka (20–24 °C) ir ryškus apšvietimas (8–16 valandų trukmės dienos šviesa). Tokiu rėžimu daigai išdygsta per 7–14 dienų.

Cimbžiedos ligos ir kenkėjai

Dažniausiai bėdos atsiranda dėl nerūpestingo laistymo. Užsistovėjęs vanduo lems šaknų puvinius, grybelines ligas, lapų miltligę, lapų dėmėtliges, stiebo puvinius. Geltonuojantys lapai reiškia perlaistymą, o ruduojantys – nudegimą saulėje.

Kita cimbžiedų neganda – kenkėjai miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkutės, rečiau amarai, o juos išnaikinti gali padėti insekticidinis muilas ar kitos naminės priemonės.

Cimbžiedos vaistinės savybės ir panaudojimas kitose srityse

Kai kam jau ir įprasta cimbžiedos lapelį panaudoti arbatos puodeliui pasiruošti – tai tikrai atneš naudos. Šiai dienai žinoma, kad augalas pasižymi priešuždegiminėmis ir analgetinėmis savybėmis. Jau ir mokslinių tyrimais patvirtinta nauda mažinant tokius uždegimus, kaip žaizdos, karščiavimas, bronchitas, abscesas, astma, hepatitas, vestibulinis neuritas, tonzilitas ir gimdos uždegimas. Cimžieda geba malšinti ir galvos, gerklės skausmas, menstruacijų, dantų, skrandžio, krūtinės, pilvo, gimdymo ir pasikartojančius skausmus, taip pat migreną bei rėmenį.

Dar žinoma, kad cimžieda pasižymi antimikrobiniu, priešgrybeliniu, antidiabetiniu, anksiolitiniu, antimaliariniu poveikiu, kurias suteikia flavonoidai, glikozidai, fenoliai, taninai ir steroidai. Kai kurie mokslininkai cimbžiedas dėl turtingos sudėties ir panaudojimo galimybių drįsta vadinti ateities augalais.

Šaltiniai

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video