Namuose amžinai kyla „kova“ tarp katės ir kambarinio augalo, o norisi abu išlaikyti sveikus ir gyvus. Prieš įsigyjant augalą, verta pasidomėti, kurie iš jų nedraugaus su augintiniais, kad būtų išvengta nelaimių ir gyvūnėlio sveikatos sutrikdymo. Dažnai nei katiniukų šeimininkai, nei veterinarai tiksliai nežino, kodėl sublogavo augintinis, todėl kone būtina išmanyti tiek katino fiziologinius poreikius ir elgseną, tiek namuose auginamų nuodingų augalų biologiją. Kita vertus, nenuodingus augalus taip pat būtų liūdna prarasti, jeigu jį paniokojo augintinis. Katės ir augalai – ar įmanoma juos auginti kartu? Tokiu atveju į pagalbą pasitelkiamos išradingos augalo apsaugos priemonės ir metodai, leidžiančios atbaidyti pūkuotuosius augintinius.
Kodėl katės ėda žolę ir gėles?
Katės tikrai nenori jums keršyti, pagrauždamos jūsų mėgstamiausio augalo, nes jos paprasčiausiai atlieka savo fiziologinius poreikius. Nors daugeliu atveju jos pakramsnoja augalo vedamos smalsumo, nuobodulio ar elgesio pokyčių. Teorijų, kodėl jos ėda žolę (arba jūsų kambarinius augalus), yra nemažai, todėl pasidalinsime populiariausiomis.
Pašalinti prarytus plaukus. Katės dažnai laižo savo kailį, todėl norom nenorom praryja plaukų. Kad žarnyne susikaupę plaukai lengviau pasišalintų ir išvalytų organizmą nuo nesuvirškinamų medžiagų, katės ėda žolę. Dažniausiai užkandusios žolės katės visą turinį išvemia.
Pagerinti virškinimą. Suėsta žolė padeda maistui judėti žarnyne, pagerėja peristaltika, žolė veikia kaip laisvinamieji. Dėl tos pačios priežasties, t. y. žarnyno veiklos pagerinimo teigiama, kad taip katės sau padeda išvaryti parazitus.
Vitaminų papildymas. Nors katės dėl tam tikrų fermentų trūkumo negali virškinti žolės, tačiau iš jos pavyksta „ištraukti“ kai kurias medžiagas. Svarbiausi iš jų – folio rūgštis, vitaminai, kurių dažniausiai stokoja sausas kačių ėdalas. Labai gausus žolės valgymas gali reikšti ir rimtesnes kačių sveikatos problemas.
Kokie augalai nuodingi katėms?
Kaip rodo statistika, apie 5-11 % Europos naminių gyvūnų apsinuodija užėdę kambarinių augalų. Nuodingų augalų, kuriuos auginame tiek namuose, tiek kieme yra milžiniškas sąrašas – apie 700. Tai ištisos augalų šeimos, kurios savo sudėtyje turi toksiškų medžiagų. Susipažinkime su pagrindiniais augalais iš jų šeimų.
Aroniniai augalai. Tai aroninių (Araceae) šeima, kuriai priklauso vieni iš dažniausiai namuose auginamų augalų ir vis populiarėjančių dėl mažų priežiūros reikalavimų. Tai tokios kambarinės gėlės kaip didžioji ir mažoji monstera, dėmėtoji difenbachija, paprastasis filodendras, paprastasis singonis, anturis, spatifilis, abisininė kalija, skindapas. Jų sudėtyje yra aštrių kalcio oksalatų kristalų, kurie dirgina odą ir gleivines, todėl iš ląstelių išsiskiria uždegimą sukeliančios medžiagos. Iš pradžių pasireiškia įprasti apsinuodijimo simptomai, o katei ilgiau vartojant šių augalų išsivysto inkstų ir šlapimo takų pažeidimai.
Karpažolės. Visos karpažolinių šeimos gėlės nuodingos mūsų gyvūnams, nes išskiria pavojingas pieniškas latekso turinčias sultis. Latekse esantys diterpenai labiausiai veikia odą, tačiau prarijus kyla virškinimo organų uždegimai, iššaukiantys seilėtekį, vėmimą, gastroenteretitą. Populiariausios kambaryje auginamos nuodingos karpažolės yra puansetija, baltagyslė, trikampinė, dygliuotoji, lazdelinė karpažolės ir margalapis krotonas.
Ciklamenai. Šių augalų gumbuose yra saponinų (ciklamino, saksifragifolino), kurie iš žarnyno greitai patenka į kraują. Ciklaminas pasižymi stipriu hemoliziniu poveikiu. Katei suvalgius šio augalo prasideda seilėtekis, virškinimo trakto sutrikimai, o nuo didelio kiekio – širdies ritmo sutrikimai, traukuliai ir ištinka mirtis.
Svogūninės gėlės. Kambaryje vazonėliuose auginami narcizai, hiacintai, krokai, žydrės, tulpės, klivijos, amariliai nuodingi ne tik katėms, bet ir žmogui. Jų svogūnuose esantys alkaloidai likorinas, galantaminas, tazetinas ir oksalato kristalai, kurie turi neurotoksinį ir citotoksinį efektą.
Šparaginiai augalai. Šeimai priklauso dažnai kambaryje auginami lapiniai augalai, tokie kaip dracena, kordilina, sansevjera, kambariniai smidrai. Jų turima toksinė medžiaga – saponinai.
Lelijos. Pavojingos gėlės dėl jose esančių glikoalkaloidų (steroidiniai glikoalkaloidai ir steroidiniai saponinai). Šie augalai katėms po jų suvalgymo per 12-72 val. pasireiškia inkstų nepakankamumas, vėliau – sunki dehidratacija, ir nemažai atvejų (5-100 %) baigiasi katinėlio netektimi.
Rododendriniai. Šie nuodingi augalai tokie kaip azalijos, rododendrai, kalmija (grėsvis), bereinutis, turi nuodo grajanotoksino, kuris sukelia virškinimo trakto, neurologinių ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų. Katei kyla tokie simptomai kaip vėmimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, dusulys, širdies ritmo pakitimai, paralyžius ir konvulsijos.
Fikusas. Šiuose augaluose esančios proteazės (ficinas, furokumarinas, fikusinas) katėms sukelia virškinimo trakto ir odos dirginimą. Prancūzijos atveju, tai vienas dažniausių augalų, kuriuo apsinuodija katės.
Alavijas (alijošius). Šis sukulentas kenkia katėms dėl jame esančių saponinų.
Jeigu jūsų katė daug laiko praleidžia lauke, tuomet reikia saugoti, kad ji nepačiaumotų kukmedžio, buksmedžio, gebenės, hortenzijos, lelijos, azalijos, rododendro, oleandro, apskritalapio smaugiko, ožekšnio, begonijos, eleboro, kalijos, vaistinės ievos ir kitų nuodingų lauko augalų.
Kaip padėti katėms, paragavusioms nuodingo augalo?
Kaip stipriai apsinuodijo katė, priklausys nuo nuryto kiekio ir augalo toksiškumo, kurį nulemia konkreti augalo rūšis, augalo vegetacijos stadija bei augimo sąlygos. Iš esmės nėra specifinio apsinuodijimų augalais gydymo būdo, tačiau imantis greitos ir tikslingos veterinarinės pagalbos, verta žinoti apie apsinuodijimą sukėlusias augalų rūšis. Tai padeda prognozuoti ir nustatyti, kaip greitai turi būti atliekama medicininė intervencija, o konkretus į organizmą patekęs toksinas leis sužinoti, į kurį organą ši medžiaga kėsinasi pirmiausiai.
Katėms draugiški kambariniai augalai
Kačių laimei ir augalo nelaimei, yra daugybė augalų, kurių pakramčiusi katė sau žalos neprisidarys. Tai yra:
Orchidėjos. Įprastos visų rūšių orchidėjos – katlėjos, falenopsiai, oncidijos, epidendrai, enciklijos, liežuvės, dendrobiai, miltonijos – yra saugios katėms.
Kambariniai paparčiai. Saugu pakramtyti tokius paparčius, kaip plačragis, ilgalapis inkstpapartis, adiantas, kalnarūtė, unksmenė.
Sanpaulija – dar viena katėms saugi dažnai auginama gėlė. Tai pačiai gesnerijų (Gesneriaceae) šeimai priklausantys kambariniai augalai (streptokarpai, gloksinijos) taip pat draugauja su pūkuotais augintiniais.
Palmės. Tokios palmės kaip katekinė areka, kentija, nendrinė palmė (dipsis), lenktašakė nolina nekelia pavojaus katei. Reikia nepainioti su augalu, panašiu į palmę – paprastuoju ciku, kuris iš tiesų nėra palmė, bet yra toksiškas augintiniams.
Kaktusai ir sukulentiniai augalai. Kalbame apie spyglių neturinčius augalus, kuriuos gali pagraužti augintinis, pavyzdžiui peperomija, žvakidis, plokštenis (kalėdinis kaktusas), eševerija, šilokas.
Žydintys augalai. Šiai kategorijai priklauso nenuodingos gėlės gerbera, fuksija, sprigė, kamelija, vaškuolė, rugiagėlė, pliumbagis.
Kiti augalai. Nepavojingi yra lapuotieji augalai chlorofitas, araukarija, bananas.
Kokie augalai atbaido kates?
Katės nemėgsta (greičiausiai!) kai kurių stiprų kvapą turinčių augalų, tokių kaip rozmarinas, melisa, mėta, čiobrelis. Taip pat į šį sąrašą įeina margenis, miniatiūrinės rožės. Spygliuoti sukulentai retai sulaukia pūkuotos viešnios įkandimo, nors dažniausiai katės neliečia ir plokštenio, mamiliarijos, avortijos, eševerijos.
Dažniau prireikia atbaidymo priemonių lauke, kuomet atbaidomos iš svetur į kiemą atsliūkinančios katės. Šiam tikslui pasisodinama augalų, kurių katės nemėgsta ir iš tolo vengia. Tai tokie augalai, kaip šuninė cimžieda, stambiašaknis snaputis, italinis šlamutis, paprastoji rūta, tikroji levanda.
Kokie augalai kates vilioja?
Kadangi žolės ėdimas katei yra natūralus užsiėmimas, galima pasirūpinti, kad ir katė turėtų savo augalų, kurių kartas nuo karto galėtų pagraužti. Ant palangės labiausiai tinka auginti katžolę, bet galima sudaiginti žolių ar javų sėklų.
Jeigu lauke pasodinsite tą pačią katžolę, valerijoną, vaistinį bėrutį, margalapę aktinidiją ar sausmedį, tai greičiausiai prie jų murkuos ir trinsis ne viena katė.
Kaip apsaugoti augalus nuo kačių?
Tinkama apsauga padės išgelbėti tiek pūkuotąjį augintinį, tiek augalą. Yra nemažai išradingų buitinių metodų, leidžiančių katėms palaikyti atstumą nuo augalų.
- Aliuminio folija. Ištiestas folijos lakštas prie augalo neleis prieiti katei, nes jos išsigąsta šiugždėjimo foliją prilietus.
- Citrusiniai kvapai. Žmonės atbaidymui naudoja citrusinių vaisių žieveles arba purškiklius su citrusų kvapu.
- Eteriniai aliejai. Kates atbaido spygliuočių, eukalipto, mėtos, mentolio eterinio aliejaus kvapas, todėl jo galima užlašinti ant vatos diskelio ir laikyti šalia augalo.
- Prieskoniai. Katės „apsilankymų“ prie augalo turėtų sumažėti pabarsčius aplink augalus Kajeno pipirų arba cinamono.
- Kiti būdai. Augalą gali tekti pridengti tvorelėmis, grotelėmis, o galbūt augintinio ir visai neįleisti į kambarį.
Šaltiniai:
https://www.almanac.com/houseplants-are-safe-cats
https://www.almanac.com/poisonous-plants-dogs-cats-and-other-pets
https://www.greencrossvets.com.au/pet-library/articles-of-interest/why-do-cats-eat-grass/
https://www.mdpi.com/2072-6651/15/5/346
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fvets.2020.00487/full
https://lt.standupforcorn.com/203-plants-that-repel-cats-in-the-garden
https://www.gardeningknowhow.com/houseplants/hpgen/cat-proofing-houseplants.htm
Čia galima pasitikrinti, ar augalas kenksmingas gyvūnui, ar ne:
https://www.aspca.org/pet-care/animal-poison-control/cats-plant-list
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.