Juodavaisė aronija yra Šiaurės Amerikai būdingas laukinis krūmas, į Europos žemyną atvežtas tik XX amžiaus antroje pusėje. Taigi aronijos mums pažįstamos dar visai neilgai. Nenuostabu, kad dar ne taip seniai jos buvo priskiriamos šermukšnių genčiai ir iki šių dienų vadinamos „juoduoju šermukšniu“. Lietuvoje aronijos vis dar nusileidžia šermukšniams ir auginimo populiarumu. Tačiau daugėjant tyrimų atskleidžiančių naudingas aronijų savybes, šie medžiai vis dažniau sužaliuoja mūsų soduose ir sodybose. Aronijos auginimas visai nesunkiai gali tapti ir jūsų sodo džiaugsmu.
Aronijos savybės
Aronija (lot. Aronia melanocarpa) yra erškėtinių šeimos daugiametis krūmas, priklausantis savarankiškai genčiai Aronia Pers. Vidutinis aukštis siekia apie 3 metrus, o tinkamai prižiūrint jis derės 30 metų ir daugiau. Gegužės–birželio mėnesiais pasirodo aronijų žiedynai smulkiais, baltais žiedeliais, bet kartais pasitaiko ir rausvų atspalvių. Uogos tamsios, beveik juodos, primenančios mažus obuolėlius. Aronija yra gana derlingas krūmas – sezono metu vienas augalas subrandina apie 8 kilogramus uogų, kurios jau oficialiai pripažįstamos sveikatos šaltiniu.
Aronija – polifenolių karalienė
Aronijos uogos labiausiai vertinamos dėl antioksidantų polifenolių gausos. Egzistuoja 4 polifenolių kategorijos: flavonoidai, stilbenai, lignanai ir fenolio rūgštys. Kiekvieną iš šių kategorijų sudaro daugybė smulkesnių medžiagų, kurių grupės aptinkamos įvairiuose maisto produktuose. 100 gramų aronijų turi 2500 mg polifenolių, kas gerokai viršija rekomenduojamą dienos normą. O svarbiausia, kad aronijų uogose randami polifenoliai yra itin kompleksiški – galima sakyti, kad gaunate žaliosios arbatos ir raudonojo vyno naudą viename.
Kuo dar naudingos aronijos?
- Aronijos mažina kraujagyslių pralaidumą. Šiose uogose yra nemažai vitamino PP, kuris derinyje su vitaminu C gerina bendrą kraujagyslių ir širdies būklę.
- Taikomos skrandžio opų gydymui. Iš aronijų išgaunamas antiocinas padeda mažinti oksidacinius procesus skrandžio ir žarnyno gleivinėje.
- Padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad aronijų antiocinai padeda gerinti 1 tipo diabetu sergančių pacientų būklę.
- Turi stiprių antimikrobinių savybių. Aronija gali būti natūraliu antibiotikų pakaitalu kovojant su bakterinėmis ligomis ar jų prevencijai.
- Naudinga sergantiems akių ligomis. Dieta, kurioje gausu antioksidantų padeda sulėtinti geltonosios kataraktos ir kitų patologinių akių pokyčių susidarymą.
- Gali padėti apsisaugoti nuo demencijos ir Alzheimerio ligos. Apsaugo nervines ląsteles nuo pažeidimų.
Kur sodinti aroniją?
Dar viena priežastis auginti aroniją savo sode, yra neįtikėtinas šio augalo atsparumas. Aronijos prisitaikiusios gyventi net ir gana atšiauriomis sąlygomis, ką įrodo jų paplitimas Vakarų Sibiro regione, kuriame fiksuojami itin dideli temperatūrų svyravimai. Jo nebijo nei didelių šalčių, nei sausrų, o prigyja praktiškai bet kokiame dirvožemyje. Žinoma, jei tikitės gausaus derliaus, geriausia būtų parinkti humusingą vietą ir priemolingą dirvą.
Kiek ironiška, tačiau pernelyg derlingas dirvožemis, netgi gali sukelti nepatogumų. Aronija auga gana sparčiai, o atsidūrusi labai aukštos klasės dirvožemyje gali taip subujoti, jog bus sudėtinga kontroliuoti augimo tempus bei nuimti derlių. Vienintelis aronijos „pageidavimas“ yra saulė. Tai yra šviesamėgis augalas, kuris negali subrandinti gausaus derliaus pavėsyje.
Aronijos sodinimas
1. Prieš sodinimą praverstų žemę patręšti mėšlu, tačiau to nebūtina daryti jei ant dirvos laikote pūdymą. Aronijos sodinamos spalio mėnesį arba ankstyvą pavasarį, žemei atšilus maždaug iki 15 cm.
2. Duobučių išmatavimai priklauso nuo individualaus augalo dydžio, bet standartas yra maždaug 40 cm gylio ir 60 cm pločio. Geriausia, jei duobeles pavyktų paruošti dar rudenį.
3. Tarp medžių palikite maždaug 2,5–3 metrų tarpus eilėse. Jei planuojate keletą eilių, formuokite jas kas 4 metrus.
4. Žemę aplinkui augalus apdenkite durpėmis, mėšlu ir lapais, kad jie sulaikytų drėgmę ir pristabdytų piktžolių augimą. Pravers ir įprastas pjuvenų mulčius.
5. Kai jauni ūgliai pasiekia maždaug 15 cm aukštį, galite pradėti tręšti azoto trąšomis. Vegetacijos metu jos gali būti naudojamos kas 3–4 savaites, bet sulaukus antrųjų metų tręšimas yra nebereikalingas.
6. Genėti aronijos krūmą reikėtų pavasarį, dar nenutirpus sniegui. Apšalusių ir nesveikų šakelių apipjaustymą pradėkite jau pirmaisiais metais, mat taip lengviau suformuosite pageidaujamos formos augalą ateityje.
8. Aronijos yra atsparios daugumai Lietuvoje siaučiančių augalų ligų ir kenkėjų. Nedidelė išimtis – gleiviniai pjūkleliai, nuo kurių padeda kalcinuotos sodos tirpalas. Jei nesusidursite su šia problema, jokių papildomų sintetinių apsaugos priemonių augalui neprireiks, o jūs galėsite mėgautis ekologiškais ir sveikatai naudingais aronijų vaisiais jau 1–2 metais po pasodinimo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.