Pūkenis (lot. Cotinus) yra dekoratyvus augalas, priklausantis anakarkadinių (lot. Anacardiaceae) šeimai. Dėl savo išskirtinių žiedų, primenančių pūkų, ar miglos debesėlius, anglakalbių kraštuose jis vadinamas „dūmų medžiu“ (Smoketree), arba „Dūmų krūmu“ (Smoke buch).
Natūraliai gamtoje pūkeniai auga Balkanų šalyse, Moldovoje, Ukrainoje, Rusijoje (daugiausia sutinkami Rostovo srityje), taip pat – Pietų Europoje. Šis augalas puošia ir natūralius Pietų ir Rytų Azijos (Indijos, Kinijos, Pakistano, Himalajų) kraštovaizdžius. Šie augalai išgyvena ne ilgiau kaip iki 100 metų. Natūralios pūkenio augimvietės yra gerokai virš jūros lygio esantys šlaitai, priekalnės, kalnynų pamiškės. Kuo aukščiau auga, tuo geriau veši.
Šis augalas auga kaip aukštas krūmas, arba kaip medis. Užauga iki 3–6 metrų aukščio. Pūkenio lapai ovalios, kiaušiniškos formos, paviršius kiek vaškuotas, turintis specifinį kvapą. Pavasarį ir vasarą jų lapai būna žalios spalvos. Rudenį lapai nusidažo įvairiomis spalvomis. Gali pasidaryti raudoni, melsvų, violetinių, oranžinių, pilkų atspalvių. Įdomi jų savybė ta, kad pučiant vėjui pūkenio lapai sukasi ir saulėje keičia spalvas.
Įspūdingiausia augalo dalis – pūkenio žiedai. Jie sudaryti tarsi iš dviejų dalių: smulkūs gelsvi žiedeliai apsupti ilgų ir pasišiaušusių plaukelių. Šie plaukeliai, suformuoti kekėmis, gali būti ir iki 30 cm ilgio. Šios pūkų šluotelės būna rausvos arba švelniai žalsvos spalvos. Pūkų žiedynai susiformuoja ant trimečių bei senesnių augalo šakų. Pūkenio žydėjimo laikas – birželis ir liepa. Purių, spalvotų pūkų debesis primenančiomis kekėmis žydintis augalas atrodo tarsi iš pasakų knygos…
Lietuvos klimatas pūkeniui puikiai tinka
Galime pasidžiaugti, kad pūkenis yra vienas tų augalų, kuriems vėsokas ir permainingas lietuviškas klimatas yra visiškai priimtinas. Pūkeniai atsparūs šalčiams, yra visai nelepūs ir jų beveik nepuola kenkėjai. Šias mums labai tinkančias savybes papildo išskirtinė augalo išvaizda. Taigi – pūkenis tiesiog idealus augalas ieškantiems išskirtinio aplinkos pagyvinimo akcento.
Natūraliai Lietuvos kraštovaizdyje pūkeniai neauga. Želdynuose auginamos sukultūrintos europinio pūkenio (lot. Cotinus coggygria) veislės. Europinis pūkenis kaip krūmas užauga iki 1–3 metrų aukščio. Rečiau užauga kaip medis iki 5 metrų aukščio. Jo žievė būna pilkšvai rudos spalvos, pleišėjanti. Šakelės žalios,arba rausvos, nulaužus išteka baltos sultys. Lapai ovalo formos, arba lygiais, arba nežymiai dantytais pakraštėliais. Pasipuošia įspūdingais pūkų debesėliais. Jų spalva priklauso nuo konkrečios europinio pūkenio veislės.
Europinio pūkenio veislės
Lietuvos želdynuose auginama daugiau kaip 10 europinio pūkenio veislių. Iš esmės visos jos gerai auga mūsų klimato sąlygomis, tačiau kai kurios yra labiau jautrios šalčiui.
Raudonlapiai pūkeniai
Pats populiariausias mūsų krašte yra raudonlapis pūkenis („Royal Purple“). Tai krūmas su tamsiai raudonais, violetinio atspalvio, ovalios formos lapais. Žydi ryškiai raudonais, iki 30 cm ilgio ir iki 12 cm pločio „pūkų debesėliais“. Krūmo forma primena netaisyklingą rutulį. Užauga iki 4 metrų aukščio. Auga greit. Labiau patinka saulėta, ar iš dalies saulėta vieta.
„Lilla“ veislės pūkenis yra rutuliškos formos krūmas. Auga lėčiau, užauga iki 1 metro aukščio. Krūmelio lapai ovalūs, tamsiai raudonos spalvos, su violetiniu atspalviu. Žiedynai susiformuoja iki 20 cm ilgio ir iki 12 cm pločio. Ši veislė tinka alpinariumams, mažesnėms erdvėms.
„Velvet Cloak“ veislės pūkenio lapai sodriai raudonai violetinės spalvos. Iš toli atrodo kaip juodi. Rudenį lapai tampa ryškiai raudoni. Žydi rausvais „debesėliais“.
„Winecraft Black“ – lėčiau augantis, apie 1,5 m aukštį pasiekiantis, rutuliškas krūmas. Lapai tamsiai vyšninės, beveik juodos spalvos. Žiedynai iki 20 cm ilgio ir iki 10 cm pločio.
„Dusky Maiden“ yra kompaktiškas, greitai augantis, 2 metrų aukštį pasiekiantis krūmas. Jo lapai tamsiai vyšninės spalvos, rudeniop nusidažo geltonai oranžiniais, raudonais atspalviais. Žiedynai švelniai rausvo atspalvio.
„Grace“ veislės pūkenis labai panašus į „Royal Purple“, tačiau yra kiek lepesnis. Šios veislės pūkenis yra greitai augantis krūmas, pasiekiantis 2,5 metrų aukštį. Vasarą jo lapai būna rusvai ar pilkšvai raudoni, rudenį tampa ryškiai raudoni. Žydi rausvais pūkuotais žiedynais. Jautrus šlapiam dirvožemiui. Mažiau atsparus šalčiui (priskiriamas 6–8 balų šalčio zonai).
„Flamissimo“ – taip pat greitai augantis krūmas, pasiekiantis 2 metrų aukštį. Pavasarį ir vasarą lapeliai būna purpurinio atspalvio, rudeniop pakinta į gelsvai raudonos spalvos. Žiedynai rausvos spalvos. Kaip ir „Grace“ veislės pūkeniai, nemėgsta šlapio dirvožemio ir mažiau atsparus šalčiui (priskiriamas 6–8 balų šalčio zonai).
Žalialapiai pūkeniai
Lygiai taip pat sėkmingai Lietuvoje auginami ir žalialapiai pūkeniai. Didžioji dalis jų veislių yra atsparios Lietuvos klimatui, bet yra ir lepesnių.
„Flame“ veislės pūkenis yra kompaktiškas, greit augantis krūmas. Užauga iki 2 metrų aukščio. Pavasarį ir vasarą jo lapai būna žalios spalvos, rudenį nusidažo ryškiai oranžine, arba raudona spalva. Pasižymi stambiais, rausvos spalvos žiedynų „debesėliais“.
„Old Fashioned“ pūkenis taip pat yra kompaktiškas, iki 2,5 metrų aukščio užaugantis krūmas. Lapai žali, rudeniop tampantys geltonai oranžiniai bei raudoni. Žiedų pūkeliai rausvi.
„Purpureus“ veislės pūkenis taip pat žalialapis krūmas, rudenį nusidažantis oranžine spalva. Žydi ryškiai raudonais „pūkų debesėliais“.
„Smokey Joy“ veislės pūkenis yra greitai augantis krūmas, tinkantis alpinariumams, auginti grupėmis, ar pavieniui. Šio krūmo lapija yra šviesiai žalios spalvos. Pasižymi itin gausiais, sodrios rožinės spalvos pūkuotais žiedais. Nemėgsta šlapio dirvožemio ir yra mažiau atsparus šalčiui (priskiriamas 6–8 balų šalčio zonai).
„Young Lady“ taip pat kompaktiškas, iki 2 metrų aukščio užaugantis krūmas. O lapija šviesiai žalios spalvos. Žydi rausvais pūkuotais žiedynais. Taip pat nemėgsta šlapių vietų ir jautrus šalčiui (priskiriamas 5–8 balų šalčio zonai).
Geltonlapiai pūkeniai
Lietuvoje auginami rečiau, nes yra lepesni, nei jų giminaičiai raudonlapiai bei žalialapiai pūkeniai. Jų lapai taip pat jautriau reaguoja į tiesioginius saulės spindulius – per karščius gali apdegti. Pasitaiko, kad šaltą žiemą antžeminė šių pūkenių dalis nušąla. Tačiau dėl gilaus šaknyno jie žūva retai ir pavasarį atauga.
„Golden Lady“ veislės pūkenis yra kompaktiškas ir gretai augantis krūmas. Užauga iki 2 metrų aukščio. Pavasarį ir vasarą jo lapai būna ryškiai geltonos spalvos. Rudeniop tampa oranžiniai, su raudonu atspalviu. Žydi rausvos spalvos pūkuotais žiedynais. Nemėgsta šlapio dirvožemio, tiesioginių saulės spindulių. Kol augalas jaunas, žiemai reikia pridengti. Priskiriamas 6–8 balų šalčio zonai.
„Golden Spirit“ veislės pūkeniai yra gana reti. Jie – netaisyklingo rutulio formos, užaugantys iki 2,5 metrų aukščio. Lapai platūs, ovalo formos, ryškiai geltonos spalvos. Žydi iki 30 centimetrų ilgio, gelsvos spalvos „pūkų debesėliais“. Jautrus saulės spinduliams, karštą vasarą gali apdžiūti. Mažiau atsparus šalčiui. Jaunus augalus žiemą reikia apdengti. Priskiriamas 5–8 balų šalčio zonai.
Pūkenio auginimas
Geriausiai pūkeniai auga šlaituotose, nuo vėjų apsaugotose, saulėtose vietose. Visiškame pavėsyje pūkenių lapai paranda savo ryškias spalvas. O jei auga nelabai jiems tinkančiame dirvožemyje – skurdžiau žydi. Taip pat šie augalai nemėgsta itin šlapių vietų. Jei dirva pernelyg šlapia arba rūgšti, pūkenio lapai tampa geltono atspalvio. Pūkenių šaknų sistema yra plati ir gili, todėl jie labai tinkami šlaitų sutvirtinimui. Želdynuose gražiausiai pūkeniai atrodo augdami atviroje vietoje, pavieniui. Tačiau taip pat įspūdingos ir augalų kompozicijos, kurių dominantės yra pūkeniai.
Pūkeniai nėra reiklūs, gali augti bet kokioje (svarbu neužmirkusioje) dirvoje. Tačiau kaip ir visi augalai, pūkeniai geriau jausis ir gražiau augs jiems tinkamiausiame dirvožemyje. O mėgstamiausias jiems yra šarminis, lengvas priesmėlis, ar priemolis. Taip pat pūkeniams patinka kalkinga žemė. Svarbiausias dalykas – geras drenažas. Kadangi natūraliomis sąlygomis pūkeniai auga akmeninguose kalnų pašlaitėse, taigi ir želdynuose galima juos auginti panašiomis sąlygomis.
Pūkenio dauginimas
Pūkeniai dauginami atžalomis, atlankomis, žaliaisiais auginiais ir sėklomis. Paprasčiausias būdas dauginti atžalomis arba atlankomis.
- Jauna pūkenio atžala aštriu kastuvu atskiriama nuo krūmelio, išsaugant sveiką šaknelę. Atžala su sveika šaknele sodinama į norimą vietą.
- Atlankomis pūkenis dauginamas anksti pavasarį. Jauną pūkenio šakelę reikia prilenkti prie žemės, apkasti bei prispausti. Virš žemės turi likti apie 10–20 cm ilgio šakelės viršūnėlė. Kad atlanka įsišaknytų, reikia pakankamai drėgmės. Todėl jei oras yra labai sausas, kartas nuo karto atlanką reikia laistyti. Esant tinkamoms sąlygoms, atlanka per kelis mėnesius išleidžia šakneles. Rudenį įsišaknijusią atlanką reikia atpjauti nuo šakelės taip, kad liktų ūglys su šaknele ir sodinti į norimą vietą.
- Dauginimas žaliaisiais auginiais yra sudėtingesnis, todėl mažiau populiarus. Šis procesas atliekamas vasaros viduryje. Nuo krūmo atkerpamos pusiau sumedėjusios vienmetės šakelės. Aštriu peiliu pjaunami maždaug 5–7 centimetrų ilgio, su 3–4 lapais ūgliai. Šie ūgliai smeigiami į durpių ir smėlio mišinio substratą bei laikomi drėgname ore. Šakneles išleidžia per maždaug 1,5 mėnesio. Tuomet ūgliai išsodinami į atskirus vazonus ir dar šiek tiek paauginami.
- Sėklomis pūkeniai dauginami retai ir tik tipinės jų rūšys.
Sodinant pūkenius reikia atminti, kad šių augalų šaknys yra plačios ir gilios. Todėl sodinant juos grupėmis, tarp augalų reikia palikti apie 2 metrų tarpus.
Pūkenio priežiūra
Pūkenių dažnai genėti nereikia. Genėjimas atliekamas kartą per kelerius metus. Ši procedūra atliekama tuomet, kai pradeda skleistis pūkenio lapai, bet jam dar nepradėjus žydėti. Paprastai tam tinkamas laikas yra gegužės mėnuo. Genėjimo metu išpjaunamos sausos, pažeistos, senos šakos. Jaunas šakeles galima dekoratyviai paformuoti. Genimas pūkenis išleidžia didesnius lapus.
Pūkeniai geriau pakelia sausrą, nei perteklinę drėgmę. Kadangi jų šaknys gilios, pakankamą kiekį drėgmės jie susirenka iš giliųjų grunto sluoksnių. Taigi nereikia skubėti pūkenio laistyti, net jei dirvos paviršius ir išdžiūvęs.
Žydėjimo laikotarpiu pūkenius galima vieną kartą patręšti organinių ir mineralinių trąšų mišiniu. Tačiau jei augalas auga pakankamai derlingame dirvožemyje, tręšti nereikia.
Pūkeniai puikiausiai pakelia ir šaltį (kai kuris veislės kiek lepesnės), todėl vyresnių nei trijų metų amžiaus augalų specialiai ruošti žiemojimui nereikia. Jaunesnius pūkenius, arba lepesnes jų veisles, galima pridengti durpėmis ar sausų lapų sluoksniu.
Pūkenis atsparus kenkėjams ir ligoms
Jei pūkenis auga jam tinkamomis sąlygomis, tikimybė, kad jį apniks kenkėjai arba užpuls ligos yra beveik lygi nuliui.
Tačiau jei pūkenis auga visiškame pavėsyje, nederlingame ir nuolat šlapiame dirvožemyje, jį gali pažeisti grybinės ligos. Dažniausiai tai gali būti miltligė, kurios sukėlėjai augalo lapus padengia balkšvomis apnašomis. Taip pat augalą gali pažeisti kamieninis puvinys, dėl kurio kamienai išpūna ir žūva.
Susirgusių augalų gydymas gali būti neefektyvus, jei nepakeičiamos jų auginimo sąlygos. Efektyviausias būdas – pūkenį persodinti į jam tinkamą vietą bei dirvožemį.
Pūkenis tinkamas įvairiems gaminiams
- Išskirtinė ir originaliai atrodanti yra pūkenio mediena. Ji geltonos spalvos, išraiškingos tekstūros. Dėl šių savybių pūkenio medieną vertina medžio drožėjai, iš jos pagaminantys originalius dirbinius.
- Jaunos pūkenio šakelės naudojamos krepšeliams pinti.
- Dėl pūkenio medienoje ir šaknyse esančių medžiagų iš jų gaminami geltoni dažai.
- Seniau pūkenis būdavo naudojamas ir kaip natūralus raugas odos ir kailių rauginimui.
Tačiau svarbu žinoti, kad visas pūkenio augalas turi taninių. Tai rauginės medžiagos, kurios yra šiek tiek toksiškos. Todėl dirbant su pūkenio mediena reikėtų naudoti apsaugos priemones.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.