Jei pagalvojame apie avokadą, pirmas iškylantis vaizdinys, tikriausiai, yra daržovių ir vaisių skyriuose parduodami kriaušės pavidalo, tamsiai žalia, ar rusva žievele vaisiai. Avokadai jau yra tapę itin mėgstamu ir dažnai vartojamu produktu mityboje. Nors mūsų klimato sąlygomis avokado auginimas yra įmanomas tik patalpoje, deja, vaisių kažin ar sulauksite. Bet gal verta priimti iššūkį ir pabandyti?
Avokadas – tai jau subrendęs vaisius (botanikai juos priskiria uogoms), kuri galime vartoti. O šiuos vaisius subrandina amerikinė persėja (lot. Persea americana), arba kitaip vadinamas avokado medis. Jis priklauso lauramedinių (lot. Lauraceae) šeimos augalams.
Amerikinė persėja yra stambus, iki 20 metrų aukščio užaugantis medis. Jis priklauso visžalių augalų grupei. Turi platų vainiką. Lapai kiek primena lauro lapo formą, tačiau yra stambesni. Šis medis žydi kekės pavidalo žiedynais, sukraunamais viršūnėse esančių lapų pažastyse. Žiedeliai smulkūs, gali būti balsvi, ar žalsvai gelsvi. Amerikinė persėja vaisius pradeda brandinti tik po 4 ar 5 metų. Vaisiai skinami dar jiems pilnai nesunokus, tačiau ne per anksti, nes tuomet jų nebeįmanoma tinkamai pribrandinti.
Avokado istorinė kelionė trumpai
Amerikinės persėjos tėvynė yra Pietų Amerika. Manoma, kad maždaug IV–V amžiuje prieš Kristų šie medžiai atsirado Meksikoje ir Kolumbijoje. Konkistadorams (ispanų ir portugalų užkariautojams) užkariavus Pietų ir Centrinės Amerikos teritorijas, avokado medžiai atkeliavo ir į pietų Europos žemyną – Ispaniją, Portugaliją, Graikiją. Ilgainiui šie medžiai išplito visame pasaulyje. Tačiau natūraliomis sąlygomis šie medžiai auga ir vaisius subrandina tik subtropinio ir tropinio klimato juostoje esančiuose regionuose. Esant tinkamoms sąlygoms, per metus šie medžiai užaugina apie 200 kilogramų avokadų vaisių.
Šiuo metu avokado medžiai auginami pietryčių Azijoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Izraelyje, taip pat Ispanijoje. Išskiriamos trys, kiek besiskiriančios šių medžių veislės. Antillų veislė labiau būdinga atogrąžų klimato juostoje esantiems regionams (Pietų ir Centrinei Amerikai, centrinei Afrikai, pietryčių Azijai). Subrandina gana didelius, ryškiai žalia, lygia žievele vaisius. Gvatemalos veislė, kaip rodo pavadinimas, auginama Gvatemaloje (Centinė Amerika). Gvatemalos avokadų vaisiai būna vidutinio dydžio, kriaušės formos, žievelė tamsiai žalios, kartais net su violetiniu atspalviu, spalvos. Meksikietiškosios veislės avokado vaisiai yra ryškios žalios spalvos, kiaušinio formos. Būtent meksikietiškų avokadų vaisių ištisus metus dažniausiai galime nusipirkti Europoje.
Avokado vaisiai namuose – misija įmanoma?
Lietuvos sąlygomis avokado medį galima užsiauginti iš vaisiaus kauliuko. Deja, lauko sąlygomis mūsų kraštuose jis augti negali, todėl dažniau avokadas yra kambarinis augalas. Taip pat dažniausiai jis yra tik žalialapė interjero puošmena. Dėl gana sudėtingo avokado žiedų apdulkinimo mechanizmo, vaisių subrandinti ir užauginti tokiems medeliams paprastai nepavyksta.
Namuose auginami avokado medeliai dažniausiai tėra žalialapė interjero puošmena. Paprastai vaisius šie medžiai mezga ir subrandina tik augdami natūraliomis sąlygomis. Vis dėlto turint pakankamai sveiko užsispyrimo ir eksperimentuotojo smalsumo galima ryžtis šių vaisių užsiauginti namų sąlygomis.
Pirmiausia reikia prisiminti, kad iš kauliuko užaugintas avokado medelis pražys, tikėtina, tik sulaukęs šešerių, ar dešimties metų. Siekiant medelio žydėjimo, svarbu genint nenukirpti pumpurų, kuriuos jis krauna viršūnėse. Taip pat planuojant užauginti avokado vaisių, namuose reiktų auginti bent du, ar daugiau avokado medelių – vyriškų ir moteriškų. Šis augalas yra kryžmadulkis. Tai reiškia, kad augantiems patalpoje medeliams bus reikalingas dirbtinis apdulkinimas. Tai galima padaryti šepetelio pagalba, pernešant prinokusias žiedadulkes nuo žiedyno ant žiedyno. Tokiu būdu žiedadulkės pasklinda tarp augalų. Apdulkinimo procedūrą patartina atlikti tris dienas.
Kantrus avokado medelio puoselėjimas ir tinkama priežiūra gali apdovanoti maloniais rezultatais!
Avokado daiginimas iš kauliuko
Norint patiems užsiauginti avokado daigelį, pirmiausia reikia neišmesti suvartoto avokado kauliuko. Daiginimui tinka tik neįpjautas, neįlaužtas ar kitaip nepažeistas kauliukas. Sveiką kauliuką patartina nuplauti ir išdžiovinti. Kauliukas daiginamas jį pamerkus į vandenį, tačiau ne bet kaip, o apatine (plokštesniąja) puse. Vandenyje turi būti tik maždaug vienas trečdalis kauliuko. Užtikrinti tokias daiginimo sąlygas galima naudojant keturis dantų krapštukus ir paprastą stiklinę. Dantų krapštukus (maždaug 3–4 milimetrus) reikia įbesti į kauliuką taip, kad gautųsi savotiškas laikiklis. Kauliuką su krapštukų „laikikliu“ uždėjus ant stiklinės su vandeniu, kauliukas į vandenį panirs būtent tiek, kiek reikia. Pamerktą kauliuką reikia laikyti šiltai, tačiau toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Kartas nuo karto pakeičiant vandenį reikia palaukti nuo dviejų iki šešių savaičių. Jei per tą laiką nepasirodo nei šaknys (išaugančios apatinėje, vandenyje pamerktoje dalyje), nei daigelis (prasikalantis viršutinėje, virš vandens esančioje dalyje), tuomet kauliuką reikia išmesti ir procesą pradėti iš naujo.
Avokado sodinimas
Jei kauliuko daiginimas pasisekė sėkmingai ir išaugo šaknys, nereikėtų skubėti sodinuko persodinti į gruntą. Kartu su šaknimis turėtų išaugti ir stiebelis. Geriausia luktelėti, kol jis išaugs iki maždaug 15 centimetrų aukščio ir nukirpti jį pusiau. Tokiu būdu paskatinamas šaknų augimas. Kai stiebelio augimas vėl paspartėja, avokado daigelį jau galima persodinti į vazoną.
Pirmiausia avokado daigelį geriau sodinti į mažesnį vazonėlį, kad gerai prigytų ir įsišaknytų. Dirvožemis šiam augalui turi būti purus ir drėgnas (bet ne šlapias). Į jį galima įmaišyti ir po vieną dalį smėlio bei humuso.
Vėliau, kai augalas pastebimai paauga, jį reikėtų persodinti į didelį vazoną. Kadangi avokado medžio šaknys plečiasi į gylį, todėl tinkamesnis yra labiau aukštas, nei platus vazonas.
Avokado auginimas
Pagrindinė rekomendacija auginant avokado medelį – prisiminti, kad tai tropinių platumų augalas, kuriam reikia šilumos, šviesos ir drėgmės. Avokado medis visiškai netoleruoja šalčio ir sausros.
Vazoną su avokado medžiu geriausia laikyti rytinėje, ar vakarinėje patalpos pusėje, ten kur būtų daug šviesos, tačiau ne ant tiesioginių saulės spindulių. Geriausiai šis augalas auga esant 25–30 laipsnių temperatūrai. Žemesnėje temperatūroje taip pat auga, tačiau gali būti ne toks vešlus. O žemesnėje nei 15 laipsnių temperatūroje augalas ilgainiui nunyksta. Žiemos periodu patalpose auginami avokado medeliai gali numesti lapus, tačiau tinkamai prižiūrint augalą, pavasarį jie vėl išauga.
Avokado medelio priežiūra
Avokado medis labai mėgsta drėgmę, tačiau nepakenčia stovinčio vandens. Todėl vazone turi būti įrengtas geras drenažas, o dirvožemis pralaidus vandeniui. Dirvožemis nuolat turi būti drėgnas. Geriausias būdas patikrinti, ar jau laikas laistyti yra tiesiog įkišus maždaug pusę piršto į dirvožemį. Jei tokiame gylyje žemė sausa – augalą reikia laistyti. Avokadas taip pat labai mėgsta apipurškimą kambario temperatūros vandeniu.
Tręšti avokado medį reiktų gana dažnai – kas dvi savaites, arba kartą per mėnesį. Tręšimui tinka mineralinės trąšos, ypač tos, kuriose daug fosforo ir kalio.
Genėjimas taip pat yra vienas iš svarbiausių avokado medžio priežiūros darbų. Šiltoje ir šviesioje patalpoje jis auga gana sparčiai, todėl neformuojamas medelis tiesiog ištįsta. Genint skatinamas šoninių šakelių augimas ir taip suformuojama vešlesnė lapija.
Taip pat patartina augalą prevenciškai apžiūrėti ir patikrinti, ar nėra kokių nors kenkėjų, ar ligos sukeltų požymių. Rudos dėmės ant avokado lapų, arba pageltę bei vystantys lapai gali reikšti, jog augalą užpuolė grybinės bakterijos. Tokiu atveju avokado medį reikia purkšti fungicidais, t.y. augalų grybines bakterijas naikinančiais preparatais. Kenkėjų naikinimui naudojami incekticidai (preparatai, naikinantys kenkėjiškus vabzdžius).
Avokadas – superproduktas
Savo maistingumu ir naudingųjų medžiagų gausa avokado vaisius yra beveik nepralenkiamas produktas.
- Avokaduose yra B grupės vitaminų, taip pat vitamino A, C, K. Šiame vaisiuje – visa puokštė mineralinių medžiagų: cinko, geležies, fosforo, kalio, magnio, natrio, vario ir kt. Juose taip pat yra liuteino, ypač reikalingo akių sveikatai palaikyti.
- Avokade gausu mono-sočiųjų riebalų rūgščių, ir visiškai nėra cholesterolio. Avokade esančius sočiuosius riebalus daugiausia sudaro oleino rūgštis, kuri yra itin naudinga žmogaus organizmui.
- Avokadas – skaidulų šaltinis, todėl yra neatsiejamas nuo sveikos mitybos. Reikiamas skaidulų kiekis organizme užtikrina greitą medžiagų apykaitą, padeda reguliuoti svorį.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu avokadas turėtų būti kiekvienos moters racione. Šiuo gyvenimo periodu padidėja įvairių maistinių medžiagų poreikis. Valgant avokadus mityba kokybiškai papildoma reikiamais vitaminais ir mineralais, tame tarpe ir ypač svarbia folio rūgštimi.
Avokadai taip pat yra nepakeičiama grožio puoselėjimo priemonė. Juose esantys natūralūs aliejai gerai drėkina odą, gali padėti kovojant su spuogais, pigmentinėmis dėmėmis, ar raukšlėmis. Avokadai įeina į daugelio įvairių kosmetikos priemonių sudėtį.
Avokado naudojimas jūsų grožiui namuose:
- Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas efektyviai palepinti savo odą gali būti ir toks: užtepti sutrintą avokado minkštimą ant odos, palaikyti 10–15 minučių ir nuplauti vos šiltu vandeniu. Tokia kaukė prilygsta drėkinamojo kremo poveikiui.
- Norint regeneruojamojo ir raminamojo poveikio, galima naudoti avokado minkštimo, sumaišyto su natūraliu jogurtu ir medumi, kaukę.
- Saulėje nudegusią odą taip pat tinka gelbėti avokado minkštimo kompresais.
Avokadas – natūralus dažiklis
Iš avokadų žievelių ir kauliukų galima išgauti natūralų dažiklį, pasižymintį švelniai rausvu atspalviu.
Dažams pagaminti reikia paruoštų (užšaldytų šaldiklyje, arba sudžiovintų) avokado žievelių ir kauliukų. Jie turi būti be jokio likusio minkštimo (tokiu atveju dažai paruduos). Kuo labiau buvo prinokęs avokadas, tuo intensyvesnė dažų spalva gausis. Žieveles ir kauliukus reikia reikia keletą valandų virti (iš pradžių užvirinti ir toliau virti ant nedidelės kaitros). Spalva pamažu ryškės, tokiu būdu galite pasirinkti norimą atspalvio intensyvumą. Baigus virti, nuoviras nukošiamas ir atvėsinamas. Dažymui naudojamas tik nuoviras, be žievelių ir kauliukų likučių.
Dažant audinį (geriausia tam tinka natūralaus pluošto), jį tiesiog reikia įmerkti nuovirą ir palikti mažiausiai 8 valandoms. Nudažytą audinį svarbu gerai išskalauti šaltame vandenyje, išdžiovinti ir džiaugtis rezultatu.
Lygiai taip pat kaip ir audinį, galima dažyti ir kiaušinius. Nuoviras šiam tikslui ruošiamas lygiai tokiu pačiu būdu. Į paruoštą, perkoštą nuovirą dedami virti, atvėsinti ir muiluotu vandeniu nuplauti bei nusausinti kiaušiniai. Kiaušinius nuovire laikyti reiktų bent pusdienį, o geriausia – per naktį. Dažymui geriau rinktis kiaušinius baltu lukštu, jie nusidažys ryškiau. Dažą suintensyvina ir ant paviršiaus užfiksuoja actas (vienai stiklinei skysčio pilamas vienas valgomasis šaukštas acto).
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.