Paprastoji ieva (Prunus padus, sin. Padus avium) – slyvinių (Prunoideae) pošeimio slyvų (Prunus) genties ievų (Padus) pogentės augalų rūšis. Tai daugiametis medis ar krūmas, paplitęs vidutinio ir subtropinio klimato juostose. Jis aptinkamas daugelyje šalių. Paprastosios ievos vaisiai yra pastebimai mažesni už slyvų vaisius, nors biologiškai jie priklauso tai pačiai rūšiai – kaulavaisių. Lotyniškas paprastosios ievos pavadinimas įdomiai verčiamas “Po upės slyva”.
Ievos šaknų sistema gerai išvystyta, iš kelmo ir šaknų išauga ūgliai. Šaknys auga paviršiuje ir po žeme labai gilyn nenusileidžia. Jos gali išsikeroti ir už lajos ribų (iki 10 m nuo kamieno).
Ieva yra labai plačiai paplitusi visoje Europoje. Taip pat auga Šiaurės Kaukaze, Vakarų Sibire, Kazachstane, šiaurinėje Mongolijoje, Korėjoje, Japonijoje. Ši dekoratyvinių augalų rūšis natūraliai aptinkama ten, kur auga vingiorykštės, juodalksnynai, apaugę dilgėlėmis, viksviniais augalais ir vilkdagiais.
Dažniausiai ievos auga nuo 60 cm iki 10-12 m aukščio (rečiau 15-17 m), priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų. Stiebų žievė lygi, juosvai pilka, lapai elipsės formos, iki 15 cm ilgio, tamsiai žali. Paprastosios ievos lapų pumpurai pradeda skleistis anksčiausiai iš mūsų vietinių lapuočių. Balti žiedai sudaro ilgas, nusvirusias kekes, turi daug nektaro ir yra gausiai lankomi vabzdžių. Visos augalo dalys – žievė, mediena, lapai, žiedai skleidžia labai stiprų, svaiginantį kvapą. Vaisiai – apvalūs kaulavaisiai, prinokę būna ryškiai juodos spalvos, žvilgantys. Vaisius labai noriai lesa paukščiai, jie ir išplatina paprastosios ievos sėklas. Todėl ši dekoratyvių krūmų rūšis yra dažnas miškų, paupių, kitų drėgnų vietų, kuriose vyrauja karbonatiniai molio ar priemolio dirvožemiai, augalas.
Ievų veislės
Priskaičiuojama iki 20 ievų rūšių, daugiausia medžių, bet galima aptikti ir krūmų. Jos auginamos ir derliui, ir dekoratyviniais tikslais. Augalas yra labai puošnus žydėjimo metu ir rudenį, kai lapai įgauna patrauklią violetinę ir purpurinę spalvą.
Lietuvoje galima įsigyti ir auginti šių ievų veislių sodinukų:
Ieva makio
Ieva makio (Padus maackii) užauga iki 4-10 m., mėgsta molio, priemolio ar smėlio drėgnus, bet neužmirkusius dirvožemius, prisitaiko prie dirvožemio pH, mėgsta saulę ir dalinį šešėlį. Šis lapuotis medis daugiausiai vertinamas dėl dekoratyvios žievės. Šių jaunų medžių žievė bronzinės spalvos, lygi, blizgi, vėliau tampa pilkšvai ruda, atpleišėjusi. Lapai priešiniai, ovalios formos, 4–8 cm ilgio, tamsiai žali. Žiedai susitelkę į 5–7 cm ilgio kekes. Ši ieva žydi pavasario viduryje, vaisiai prinoksta vasaros pabaigoje – rudens pradžioje. Vaisiai – tamsiai raudonai (vėliau pajuoduoja), kaulavaisiai – valgomi. Ievos mediena gelsva, rusva; iš jos daromi lankai, pavaržos. Ši veislė atspari šalčiui. Tinka miesto želdinimui, parkams, skverams, sodyboms. Sodinti galima po vieną arba grupėmis.
Ieva paprastoji ‘Colorata’
Ieva paprastoji ‘Colorata’ ( Prunus padus ‘Colorata’) užauga iki 10 m aukščio ir 8 m pločio. Dirvožemis jai reikalingas derlingas, drėgnas, bet neužmirkęs, rūgštingumui ji nereikli. Šiam augalui patinka saulėta, nuo vėjo apsaugota vieta.
Tai vidutinio aukščio medis, mažai šakotas, su rutuliška laja. Lapai elipsės formos, jauni būna raudonos spalvos, vėliau tampa žalios su raudonais koteliais ir gyslomis. Rudenį šios ievos lapai nusidažo raudonais, oranžiniais ir geltonais atspalviais. Šios veislės ievos žiedai šviesiai rausvi, aromatingi, iš kurių susidaro 12 cm ilgio žiedynai, kurie pražysta gegužės mėnesį. Ši ieva užmezga juodus vaisius, kurie sunoksta vasaros pabaigoje. Augalas labai atsparus oro taršai, ir genėjimui. Jį galima sodinti parkuose, namų soduose.
Ieva paprastoji ‘Watereri’
Ieva paprastoji ‘Watereri’ (Prunus padus ‘Watereri’) užauga iki 6-10 m aukščio ir panašaus pločio. Dirvožemis jai reikalingas derlingas, drėgnas, bet neužmirkęs, dirvožemio rūgštingumui ji nereikli. Ši ieva mėgsta saulėtas, nuo vėjo apsaugotas vietas.
Tai – vidutinio dydžio medis plačia, rutuliškos formos laja. Jo lapai žalios spalvos, rudenį geltonos, ovalios formos, dantyti. Šios ievos žiedai kvepiantys, baltos spalvos, kabantys žiedynai būna iki 20 cm ilgio. Žydi gegužės mėnesį. Šio dekoratyvinio augalo vaisiai yra juodos spalvos, kartaus skonio. Medis atsparus šalčiui, oro užterštumui, tolerantiškas daliniam pavėsiui. Šios veislės ieva tinka miesto želdiniams, parkams, sodyboms, alėjoms. Sodinti šia ievą galima vieną arba grupėse.
Ieva paprastoji ‘Tiefurt’
Ieva paprastoji ‘Tiefurt’ (Prunus padus ‘Tief užauga iki 8-12 m aukščio ir 6-8 m pločio. Dirvožemis šiai ievai turi būti derlingas, drėgnas, bet neužmirkęs. Dirvožemio rūgštingumui šis augalas nereiklus. Medis mėgsta saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Tai vidutinio dydžio medis, tankia, simetriška laja. Šios ievos augimas lėtesnis nei kitos rūšies augalų. Lapai elipsės formos, pavasarį-vasarą būna tamsiai žalios spalvos, rudenį geltonos arba raudonos. Ši ieva sukrauna žiedus į 10-20 cm kekes. Žiedai stipriai kvepiantys, baltos spalvos, žydėjimo laikas – balandis-gegužė. Šios veislės ieva tinka parkams, sodyboms, mažiems sklypams. Galima sodinti po vieną arba grupėmis. Šį augalą galima lengvai formuoti iš krūmo į medį.
Ieva paprastoji ‘Novosibirskaja’
Ieva paprastoji ‘Novosibirskaja’ (Prunus padus, sin. Padus avium ‘Novosibirskaja’ užauga iki 6-10 m, dirvožemį mėgsta derlingą, drėgną, bet neužmirkusį, dirvožemio rūgštingumui nereikli. Šiai ievai patinka saulėta vieta ir dalinis pavėsis. Tai gausiai žydintis medis, laja apvali, auga greitai. Žiedai balti, siauruose, kabančiuose žiedynuose iki 15 cm, žydi gegužę. Lapai elipsės formos, pavasarį būna žali, vasarą – tamsiai raudoni, kas augalui suteikia ypatingai gražų vaizdą. Šios veislės ieva labai gerai formuojasi. Augalas nereiklus, šalčiui pilnai atsparus. Gražiai žiūrisi pasodintas pavieniui ir grupėse, puikiai tinka sodybų, miestų želdiniams.
Ieva paprastoji ‘Albertii’
Ieva paprastoji ‘Albertii’ (Prunus padus ‘Albertii’) užauga iki 6-8 m aukščio. Dirvožemį, kaip ir visos ievos, mėgsta derlingą, drėgną, bet neužmirkusį, rūgštingumui nereikli. Šiam dekoratyviniam augalui reikalinga saulėta, nuo vėjo apsaugota vieta. Tai vidutinio dydžio medis. Lapai karpytais kraštais, pavasarį-vasarą būna žalios spalvos, rudenį nusidažo raudonais, oranžiniais ar geltonais atspalviais. Žiedai kvepiantys, baltos spalvos, susitelkę iki 15 cm ilgio žiedynuose, žydi gegužės mėnesį. Šios ievos vaisiai juodos spalvos, kartaus skonio. Augalas atsparus šalčiui, oro užterštumui, pakenčia trumpalaikes sausras. Sodinti jį rekomenduojama uždaroje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Tinka parkams, sodyboms.
Ievų auginimas ir priežiūra
Ieva tikrai labai atspari nepalankioms klimato sąlygoms – ištverminga žiemą, nenukenčia nuo vėlyvų pavasario šalnų. Žiemą ji gali ištverti iki -39 laipsnių šaltį. Todėl šis augalas auga vidurinėje juostoje, taip pat netgi Urale ir Sibire. Augalas atsparus pavėsiui, labai gerai toleruoja sausrą – tiek dirvožemio, tiek oro. Žinoma, per labai didelius vasaros karščius geriau papildomai medį palaistyti.
Ievos dauginimas
Ieva dauginama sėklomis, kurios pasėjamos rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais tiesiai į dirvą. Jei tokios galimybės nėra ir ievos paliekamos pavasarinei sėjai, sėklas būtina stratifikuoti. Jos 3-4 mėnesiams sumaišomos su drėgnu smėliu ir laikomos žemoje temperatūroje.
Paprastai daug natūraliai sudygusių auginių randama po jau suaugusiais medžiais. Tokius dvimečius augaliukus galima iškasti ir sodinti į nuolatinę vietą.
Taip pat ievų sodinukų galima įsigyti vazonuose pas dekoratyvinių augalų prekiautojus.
Ievos auginimo sąlygos
Ievoms nereikia jokių ypatingų auginimo sąlygų, tad jų priežiūra yra gana paprasta:
- Laistyti retai – tik per didelę sausrą – kiekvienam medžiui skiriant po 3-5 kibirus. Jaunus daigus laistyti dažniau – jei nelyja – kartą per savaitę.
- Periodiškai tręšti. Trąšos naudojamos nuo antrojo sezono. Pavasarį patręškite karbamidu (15-20 g), o žydėjimo metu – superfosfatu (40 g) ir kalio sulfatu (30 g). Rudenį taip pat galima patręšti medžio pelenais (200 g).
- Reguliariai genėti (jeigu pasirinkta veislė toleruoja genėjimą ir norisi augalą formuoti).
- Apdorojimas nuo kenkėjų – kiekvieną pavasarį būtinai, o vėliau pagal poreikį.
Ievų sodinimas
Jei dirvožemis pakankamai derlingas, tręšti nereikia. Jei dirvožemis nuskurdęs, kasant reikėtų įberti kompleksinių mineralinių trąšų (40 g į 1 m2). Jei dirvožemis sunkus, reikėtų įberti smėlio arba pjuvenų (taip pat 500 g į 1 m2).
Prieš sodinimą daigus patartina pamirkyti augimo stimuliatoriuje. Duobutės turi būti tokio dydžio, kad šaknų sistema galėtų laisvai tilpti. Atstumai tarp duobučių turėtų būti ne mažesni kaip 6-7 m.
Ievos sodinimui paruoškite velėnos dirvos mišinį su kompostu ir humusu (3:1). Naudojamas tik nedidelis organinių medžiagų kiekis, nes tokių medžiagų perteklius pakenks medžio žievei. Dėkite daigą į vidurį. Šiek tiek užkaskite ir paspauskite, kad šaknies kaklelis būtų 2-3 cm gylyje. Jeigu yra, pašalinkite ligotus ūglius, palikdami 2-3 stiprius ir sutrumpinkite juos iki 50 cm. Pasodintus sodinukus rekomenduojama nugenėti iki 0,6 m aukščio, tuomet augalai suformuos daugiau stiebų.
Laistykite augalus tik švariu vandeniu. Paprastosios ievos sodinukus galima sodinti tiek rudenį, tiek anksti pavasarį. Žiemai (jei sodinama rudenį) mulčiuokite lapais, šiaudais, spygliais arba pjuvenomis.
Ievų ligos ir kenkėjai
Apskritai ieva yra labai atsparus augalas, tačiau kartais gali nukentėti nuo tokių ligų: citosporozės, lapų dėmėtligės, medienos puvinio, miltligės. Dėl to pavasarį profilaktiškai purškiama Bordo skysčiu arba kitais fungicidais: “HOM”; “Skor”;”Ordan”;”Fundazolas”;”Maxim”.
Ievas, kaip ir kitus medžius, taip pat gali pažeisti tokie kenkėjai kaip amarai, paukštinės kandys, miniatiūrinės kandys, blakės, ilgasparniai vabalai.
Vabzdžiams naikinti naudojami insekticidai :”Biotlin;”Aktara”, “Vertimek”, “Eforija”, “Fytoverm” ir kt. Pukšti būtina anksti ryte, kai nebėra rasos arba vėlai vakare. Priešingu atveju ryški dienos šviesa ir saulė gali nudeginti lapus.
Ievos kraštovaizdžio dizaine
Paprastoji ieva yra gana aukštas medis. Todėl derėtų jį derinti su panašiais medžiais: beržais, jerubėmis, alyvomis, gluosniais.
Medį geriau sodinti sodo sklypo pakraščiuose – jis gražiai atrodo vejos fone, puikiai papuošia alėjas. Gyvatvorėms formuoti naudojamos žemaūgės veislės ievų krūmai.
Ievos nauda
Miškuose ieva – tai vertingas augalas, svarbus miško paukščių maisto šaltinis. Taip pat, jos lapai greitai mineralizuojasi, taip papildydami miško dirvožemį maisto medžiagomis. Kai kuriose šalyse ievų vaisiai naudojami maistui, tačiau Vakarų Europoje paprastoji ieva laikoma nuodingu augalu. Lietuvoje liaudies medicinoje vertinami vaisiai ir žievė, kuri gali būti renkami kirtavietėse. Vaisiuose yra nemažai askorbo rūgšties, obuolių ir citrinos rūgščių, pektinų. Taip pat yra daug rauginių medžiagų (iki 15%), todėl jie pasižymi stipriai sutraukiančiu skoniu. Ievos žiedai ir lapai sukaupia laisvo ciano vandenilio. Žievėje, lapuose, žieduose taip pat randama glikozido amigdalino. Būtent dėl šio glikozido ir ciano vandenilio paprastąją ievą gydymui reikia naudoti labai atsargiai. Vaistinei žaliavai renkami prinokę vaisiai, jie džiovinami pirmiausia 40°C, o paskui 50°C temperatūroje. Žievė lupama anksti pavasarį ir džiovinama.
Nuotraukos asociatyvinės © Pixabay.