Na štai, jokių pasiteisinimų negali būti tiems, kurie teigia neturintys žemės kampelio daržui pasisodinti. Tiek lauke, tiek namuose gali būti pritaikyta gana nauja sodininkystės metodika – hidroponika. Egzotiškai skambanti sąvoka iš tiesų labai paprasta, kuri reiškia, kad daržovės auginamos vandenyje, o ne dirvožemyje. Daugybę privalumų turintis daržovių auginimo metodas palaipsniui skinasi kelią į naujos kartos sodininkystę, todėl nesudėtingą sistemą galite pasigaminti ir patys.
Hidroponika – kas tai?
Hidroponika – graikiškai „dirbti su vandeniu“ reiškiantis žodis nusako augalų auginimo be dirvožemio metodą. Šiam būdui kaip augimo pagrindas pasitelkiamas vanduo (ne dirvožemis), kuris praturtintas maistingosiomis medžiagomis. Augalo šaknys yra įtvirtintos substrate arba užlietos maitinamuoju tirpalu, kad augalas galėtų gauti augimui reikalingų elementų. Iš tikrųjų pagrindas gali būti ne tik vanduo, bet ir kita netirpstanti medžiaga, pavyzdžiui, vermikulitas, kokosų pluoštas, perlitas, žvirgždas.
Šiose sistemose dažniausiai auginamos įvairios salotos, daržovės, vaisiai, uogos, gėlės, pašarai. Jas naudoja ne tik komercinės įmonės ir smulkūs ūkininkai bet ir mėgėjai.
Hidroponikos privalumai
Hidroponika nebūtų taip išaukštinta, jeigu nepasižymėtų privalumų puokšte. Šiuo būdu užauginti augalai auga greičiau ir gaunamas net 30–50 % didesnis derlius lyginant su dirvožemyje auginamomis daržovėmis. Augalų nereikia ravėti nuo piktžolių, jie mažiau serga, nepuola kenkėjai, kuriuos augalai „paveldi“ iš dirvožemio ir būna apsaugoti nuo žolėdžių žvėrių, todėl sunaudojama mažiau pesticidų.
Auginimui sunaudojama mažiau vandens, įdedama mažiau darbo, derlius nuimamas lengvai, o daržovės išlieka švarios ir kokybiškos.
Augalus galima auginti lauke šiltuoju metų laiku, o patalpose – ištisus metus. Ją galima taikyti mažoje erdvėje, pavyzdžiui, balkone, terasoje, nedideliame kieme, ant daugiabučio namo stogo. Pačią hidroponikos sistemą galima pernešti į kitą vietą, padidinti iki bet kokio norimo dydžio. Kai įprantate tai daryti, hidroponika yra paprastesnė nei įprasta sodininkystė dirvožemyje.
Kokių trūkumų turi hidroponika?
Visgi šis metodas ne visada gali būti pritaikytas arba turi tam tikrų apribojimų. Hidroponiką praktiškai sunku pritaikyti dideliems medžiams ar šakniavaisiams auginti. Auginant vaisinius augalus patalpose, kyla apdulkinimo problema, nes jų nepasiekia vėjas ar vabzdžiai. Sudėtingesnėms sistemoms reikia pastovios elektros energijos, kad veiktų vandens siurblys, ir jas aprūpinti gali prireikti daugiau išlaidų.
Hidroponikos rūšys – nuo „buitinių“ iki modernių
Atsižvelgiant į tai, kiek norite investuoti pinigų, kokius augalus norite auginti ir kiek aukštųjų technologijų norite naudoti, galite rinktis iš daugybės variantų. Paprastai hidroponinės sistemos būna šių tipų:
- Pasyvi – pasikliaujama augalo kapiliariniu poveikiu, kai maistinės medžiagos juda į augalą iš terpės, vandens. Tuo paremtos dagties (angl. Wick System), plūduriuojančio plausto arba giliavandenės kultūros (Deep Water Culture) bei Kratky metodai. Šios sistemos yra paprastos, kurias lengvai galite pasigaminti naudojant buityje randamas priemones.
- Aktyvi – kai maistinių medžiagų tirpalas aktyviai cirkuliuoja naudojant siurblį. Tokiu principu veikia nuolatinės tėkmės (NFT), tėkmės ir atoslūgio (Ebb and Flow), lašelinės hidroponikos rūšys. Šios sistemos yra didesnės, reikia daugiau išmanymo, išlaidų, bet galima pilnai automatizuoti.
- Dar gali būti atkuriama sistema, kurioje maistinės medžiagos panaudojamos pakartotinai, arba neatkuriama, kai maitinamasis tirpalas paduodamas į auginimo terpę ir nėra regeneruojamas.
Žinomos 7 hidroponikos rūšys, kurias ir aptarsime plačiau.
Dagties (angl. Wick) sistema
Tai pasyvus neatsikuriantis tipas, kuriame nėra siurblio ir judančių detalių. Maistinės medžiagos kaupiamos rezervuare ir jos į šaknų sistemą patenka kapiliariniu būdu naudojant žvakės ar žibinto dagtį (virvutę arba juostelę). Augalo auginimo terpė dažniausiai būna iš smėlio, perlito, vermikulito. Tai vienas paprasčiausių būdų, pagaminamų lengvai ir nebrangiai, bet terpė turi būti gana drėgna.
Kratky hidroponika
Kratky yra paprastos pasyvios ir neatsinaujinančios hidroponikos pavyzdys, kuris skirtas auginti augalus, pritvirtintus virš maisto medžiagomis praturtinto vandens. Kadangi tai necirkuliacinis metodas, jam nereikia papildomai tiekti vandens ar maistingųjų medžiagų, elektros energijos, siurblių. Augalai dedami į tinklinius vazonėlius, pripildytus augimo terpės (akmens vatos, keramzito, kiminų, kokosų pluošto). Jie kabinami virš vandens rezervuaro (stiklainio, kibiro), kuriame yra tirpalo su pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis. Su vandeniu gali liestis tik šaknų galiukai, o inde turi visada išlikti oro tarpas.
Giliavandenė (angl. Deep Water Culture) hidroponika
Tai pasyvi sistema, kai augalo šaknys mirko maistingame vandenyje, o į auginimo terpės pripildytą tinklinį vazoną įtvirtinta antžeminė augalo dalis kyšo virš vazono. Jeigu vietoj vazono panaudojamas polistirolas, tuomet ši sistema dar vadinama plūduriuojančiu plaustu (angl. Floating Raft)). Daigai pradedami auginti be dirvožemio terpėje ir persodinami į vazonus arba „plaustus“. Metodas mažai kainuoja ir nereikalauja daug priežiūros, tačiau šaknis reikia aeruoti specialia oro pompa ir palaikyti joms tamsą.
Tėkmės ir atoslūgio (angl. Ebb and Flow) sistema
Šis metodas paremtas aktyviu atsinaujinančiu veikimu tarp dviejų rezervuarų. Žemiau esančioje talpoje panardinamasis siurblys pumpuoja maistingą vandenį į aukščiau esančią talpyklą (padėklą), su kuria kontaktuoja augalų šaknys. Siurblys paliekamas įjungtas tol, kol vanduo užpildo viršutinį rezervuarą. Kai vanduo padėkle pasiekia nustatytą lygį, vanduo atgal nuteką į apatinę talpą per perpildymo vamzdelį. Šis būdas reikalauja mažai priežiūros ir yra labai veiksmingas.
Nuolatinės tėkmės (angl. Nutritient film technique (NFT)) sistema
Ši hidroponinė sistema yra aktyvaus atkūrimo tipo, kai vanduo su maistinių medžiagų tirpalu iš rezervuaro yra pumpuojamas siurbliu į kampu pakreiptas talpas (dažniausiai vamzdžius) su įtvirtintais augalais. Dėl auginimo vamzdžio pokrypio maitinamasis tirpalas nesustojamai teka per augalų šaknis ir grįžta atgal į rezervuarą.
Lašelinė hidroponinė sistema
Lašelinė sistema yra aktyvaus ir atsinaujinančio tipo hidroponika, kurioje naudojamas siurblys reguliariam maistingųjų medžiagų ir vandens tiekimui tiesiai augalams per kapiliarinius vamzdelius. Iš vandens rezervuaro siurblys pumpuoja maistinių medžiagų tirpalą per kapiliarą ant augalo šaknų, o perteklius ir nesunaudotas mišinys iš augalo sulaša atgal į rezervuarą. Į šį metodą labai panašus yra sodininkams įprastas lašelinis laistymas, tačiau pastaruoju metodu augalai auginami dirvoje, o vanduo negali būti panaudojamas pakartotinai.
Aeroponika
Aeroponika yra aktyvi ir atsinaujinanti sistema, kuriai reikalingi siurbliai. Pagrindinis aeroponinio augalų auginimo principas – augalai įtvirtinami į uždaros arba pusiau uždaros sistemos angas (dažnai tai būna vertikalūs ar horizontalūs vamzdžiai), o jų kabančios šaknys ir apatiniai stiebai apipurškiami vandeniu su maistingųjų medžiagų tirpalu. Augalai įsodinami į tinklinius vazonėlius, o šie įstatomi į kiaurymes vamzdyje. Be to, purškimas atliekamas ne nuolatinai, o tam tikrais intervalais.
Hidroponinė sodininkystė namuose – pagrindinės priemonės
Namuose paprasčiausias stiklainis, kibiras ar vazonas jau gali būti atskira hidroponinė sistema, nes neprivalo būti sudėtingos. Lengviausia pasigaminti ir naudoti pasyvias sistemas, tokias kaip dagties ar Kratky metodus, tačiau jie pritaikomi auginti tik vienam augalui. Didesniam „daržui“ įsirengti prireiks ir daugiau priemonių. Aptarsime, kokios hidroponikos prekės yra reikalingos.
Augimo vazonėlis – dažniausiai augalas įtvirtinamas į vazonėlį su kiaurymėmis, kuris pripildytas kokoso pluošto, perlito, vermikulito, keramzito. Jis tarnauja kaip atrama, kad augalas galėtų vystyti šaknis.
Talpykla vandeniui – augalo šaknys tam tikrais intervalais arba nuolat turi sąlytį su vandeniu, o šis turi kažkur „pasidėti“. Tam reikalinga šviesai nepralaidi talpa.
Maistinės medžiagos – hidroponiniai augalai turi gauti visas maistines medžiagas iš maitinamojo tirpalo, kurį dažnai galima įsigyti iš anksto sumaišytų specializuotose parduotuvėse. Tai tirpalai, kurių sudėtyje yra pagrindinių (azotas, fosforas, kalis) ir antrinių makroelementų (kalcis, magnis, siera), bei mikroelementų (geležis, manganas, boras, molibdenas, cinkas, varis, chloras). Maitinamasis tirpalas pakeičiamas kas 2–3 savaites.
Vandens siurblys – aktyvaus veikimo principu paremtai hidroponikai vanduo su maistinėmis medžiagomis turi cirkuliuoti arba tam tikrais momentais pamaitinti augalo šaknis, o tam padeda siurblys. Sudėtingoms sistemoms gali prireikti ir aeratoriaus (oro siurblio).
Vamzdeliai ir žarnelės reikalingos sujungti atskirus rezervuarus ir tiekti vandenį augalams.
Apšvietimo lempos, nors ir nėra būtinas kai kurioms sistemoms, bet pasitarnauja žiemos metu augalus auginant patalpoje. Kai kuriems daug šviesos reikalaujantiems augalams svarbu kasdien gauti 8–14 valandų šviesos, kad gerai augtų. Tam naudojamos LED arba HID lempos.
Panaudoję šias priemones susikursite įvairaus sudėtingumo ir dydžio hidroponikos sistemą. Todėl belieka pasisemti idėjų ir eksperimentuoti.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/hidroponika/
https://www.almanac.com/what-hydroponics-basics-hydroponics
https://extension.illinois.edu/sites/default/files/illinois_extension_hydroponics_handouts.pdf
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.