Pirtis – suomiška, garinė, o gal infraraudonųjų spindulių? Jos rūšys ir ypatumai

Pirčių pasiūla rinkoje išties nemaža: suomiška, garinė, infraraudonųjų spindulių, turkiška pirtis ir t.t. Kokios rūšies „garą“ pasirinkti bei kokia pirtis pateisins mūsų poreikius? Galbūt modulinė arba mobili pirtis bus neblogas pasirinkimas, o gal įmontuojama namuose maža pirtis? Pirmiausia verta susipažinti su pagrindinėmis pirčių rūšimis ir jų nauda, apsibrėžti savo poreikius bei, be abejonės, išbandyti patiems įvairias pirčių rūšis, jose naudojamus priedus bei procedūras.

Atsigaivinimas, atsipalaidavimas ir sveikatinimas

Pagrindinė pirties ar saunos procedūrų funkcija – išvalyti kūną ir jį atpalaiduoti. Aukštesnė oro temperatūra skatina įtemptų raumenų ir sausgyslių atsipalaidavimą, taip padėdama bendrai atsipalaiduoti ir sumažinti esamą skausmą. Tokios procedūros taip pat padeda išvalyti odą ir pagerinti jos išvaizdą. Tačiau šią funkciją jos atlieka skirtingais būdais. Saunos arba sausos pirties atveju kūnas valomas per padidėjusį prakaitavimą, o būnant garinėje pirtyje jis valomas per didėlės oro drėgmės poveikį odai, kuris skatina jos drėkinimą ir gerina elastingumą.

Procedūros saunose ir garinėse pirtyse teigiamai veikia savijautą ir odos išvaizdą. Jos taip pat gali padėti grūdinti organizmą, t. y. suaktyvinti imuninės sistemos darbą, kad rečiau užsikrėstume nedidelėmis infekcijomis. Taip pat tokios procedūros yra vertinga pagalba metant svorį ir puiki įžanga į įvairias grožio procedūras, pavyzdžiui, atjauninančias kosmetines. Saunos ir garinės pirtys ypač populiarios tarp sportininkų ir aktyvių žmonių – tokios procedūros stimuliuoja kraujotaką, o tai skatina greitesnę raumenų regeneraciją ir dėl to pirtys yra ypač populiarios po intensyvaus fizinio krūvio.

Suomiška sauna arba sauso oro garinė pirtis

Sausa sauna arba suomiška sauna (pats žodis kilęs iš suomių kalbos ir reiškia tiesiog pirtį) – tai tokia pirties rūšis, kuriame vyrauja apie 60-110 °C bei  5-15 % oro drėgmė. Taigi santykinai oro temperatūra yra daug aukštesnė negu drėgmė. Paprastai tokios pirtys buvo statomos iš rąstų kaip atskiras namelis, bet dabar dažniausiai yra įmontuojamos įvairių pastatų viduje (gyvenamajame name, daugiabutyje, viešbutyje ir pan.).

Sėdynės, atlošai ir pirties vidus paprastai gaminami iš medžio, kuris blogai praleidžia šilumą, tad nenudegins odos. Malkinės arba elektrinės krosnies pagalba yra šildomi akmenys. Šių tipų pirtys rekomenduojamos žmonėms, be kita ko, kenčiantiems nuo raumenų skausmų, reumatinių problemų ir sąnarių negalavimų. Jos taip pat tinka žmonėms, sergantiems bronchine astma arba po širdies priepuolio.

Suomiškoje saunoje rekomenduojama gulėti kojas laikant šiek tiek aukščiau galvos. Taip pat reiktų eiti garintis sausais plaukais, būtinai su pirties kepure, kad nenudeginti plaukų ir neperkaitinti galvos. Sausoje (suomiškoje) pirtyje paprastai nenaudojamos vantos ir garai: dėl aukštos temperatūros vantos galėtų tiesiog nudeginti odą. Po saunos rekomenduojama atvėsinti kūną šaltu vandeniu.

Drėgno oro garinė pirtis

Garinėje pirtyje oro drėgmė svyruoja tarp 40-90 %, o oro temperatūra siekia 45-65 °C. Šios pirtys statomos panašiai kaip ir sausos – jos taip pat dažniausiai būna medinės. Viduje yra krosnis (tradiciškai malkinė, bet dabar dažnai gaminamos elektrinės), kuri kaitina akmenis. Garus sukuria specialus generatorius arba ant įkaitusių akmenų pilamas vanduo. Drėgnoje pirtyje galima atsipalaiduoti ir pailsėti. Ji atpalaiduoja kūno raumenis ir minkštuosius audinius, puikiai veikia probleminę odą. Žmonėms, kurie tik pradeda savo pažintį su saunomis, iš pradžių rekomenduojama išbandyti drėgno garo pirtis, kuriose bus lengviau kvėpuoti, negu suomiškoje pirtyje.

Ši pirtis turi daug porūšių. Verta paminėti turkišką garinę pirtį hamamą, kurio kilmė yra siejama su senovės romėnų pirtimi. Hamamas dažniausiai yra statomas iš akmens ir keraminių plytelių. Šioje pirtyje drėgmė siekia beveik 100 %, dėl to temperatūra čia paprastai yra žemesnė – apie 40 °C. Turkiškoje pirtyje dažnai daroma odos šveitimo su specialia kempine procedūra, muilo putų masažas ir pan.

Taip pat reikia paminėti rusišką pirtį, kuri Lietuvoje yra labai populiari. Rusiškoje pirtyje oro temperatūra siekia 50-65 °C, o oro drėgmė svyruoja tarp 40-60 %. Tai drėgnojo garo pirties atmaina, kurios neatsiejama dalis yra vantų procedūros. Vantos dar labiau stimuliuoja kraujotakos procesą. Jos, padarytos iš medžių ir kitų augalų šakelių, išskiria eterinius aliejus, kurie turi papildomą raminamąjį poveikį kūnui.

Tradiciškai rusiška „bania” yra lauko pirtis, šildoma autentiška malkine krosnimi. Garai gaminami ant įkaitusių akmenų pilant vandenį arba žolelių užpilą. Naudojantis rusiška pirtimi reikia daryti trumpas pertraukėles, kad kūnas atvėstų – dažnai yra apsipilama šaltu vandeniu arba neriama į vandens telkinį. Kūno kaitinimas ir vėsinimas pakaitomis grūdina organizmą. Prieš pirties ritualą gurkšnojama žolelių arbata su medumi.

Infraraudonųjų spindulių sauna

Infraraudonųjų spindulių sauna šildoma infraraudonųjų spindulių šildytuvais. Temperatūra ir oro drėgmė nesiskiria nuo aplinkos. Ji taip pat priskiriama sausojo garo pirčių rūšiai. Infraraudonųjų spindulių bangos prasiskverbia giliai į kūną. Infraraudonųjų spindulių sauna dažniausiai laikoma modernia pirties rūšimi. Tai puiki alternatyva žmonėms, turintiems kontraindikacijų tradicinei sauso ar drėgno garo saunai. Ji padeda gydyti skausmą, ramina nervus, atpalaiduoja kūną. Be to, puikiai veikia odą.

Tokiai pirčiai taip pat lengviau rasti tinkamą vietą – ji gali būti dušo kabinos dydžio ir galima pasistatyti namuose, sandeliuke ar balkone.

Kitos pirčių rūšys

Dūminė pirtis – tai vieno kambario medinė patalpa arba atskira pirtelė su akmeniniu židiniu be kamino. Degant malkoms, pirties vidus prisipildo dūmų, kurie išleidžiami tik prieš įeinant į vidų. Ant įkaitusių akmenų pilamas vanduo, kad susidarytų reikiama drėgmė. Pirtys su dūmų kvapu ir suodžių poskoniu vis dar turi savo gerbėjų Suomijoje, Estijoje, jų taip pat galima rasti Lietuvoje. 

Druskos sauna – ši pirtis laikoma sausosios pirties atmaina, kurios sienelėse įmontuoti druskos blokai. Halitas ir druskos blokai puikiai veikia žmones, sergančius viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Dėl aukštos temperatūros pirtyje vyksta sausa inhaliacija, vadinamoji haloterapija.

Akmeninė sauna – tai drėgno garo pirties rūšis, kurios viduje naudojamas akmuo. Garai pirtyje susidaro įkaitintus akmenis panardinus į vandenį.

Kaldariumas – vėsesnė saunos atmaina, kurioje oro temperatūra siekia 40-45 °C, o oro drėgmė 20-40 %. Joje naudojama aromaterapija ir spalvų terapija.

Temaskalis – senovinė tradicinė pirtis statoma Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Naudojama ne tik kūno išvalymui, bet ir dvasiniams ritualams. Statoma paprastai iš akmenų ir/arba molio. Akmenys kaitinami ant laužo šalia pirties, o vėliau yra įnešami į vidų. Taip pat temaskalis buvo naudojamas gydymo procedūrose, gimdymo metu ir pan.

Lietuviška pirtis

2020 metais Lietuvos nacionalinis kultūros centras oficialiai pripažino tradicinės Lietuviškos pirties lankymą nematerialia kultūros paveldo vertybe. Tai didelis lietuviškos pirties mylėtojų darbo pripažinimas. Na, o pirma lietuviška pirtis buvo paminėta XIII amžiuje, kai rusiškose metraščiuose buvo aprašomas Treniotos nužudymas prieš einant į pirtį.

Istoriškai pirtys buvo labiau paplitusios Dzūkijoje, Aukštaitijoje bei Dainavoje – jotvingių krašte. Pirtis pirmiausia turėjo higieninę reikšmę, bet taip pat ir ritualinę: čia buvo gydoma, gimdoma, vyko mirusiųjų apiprausimai ir išlydėjimai. Tradicinėje lietuviškoje pirtyje oro temperatūra siekia apie 60 °C, ji gana drėgna – garas kyla nuo vandeniu liejamų įkaitusių krosnelės akmenų. Naudojamos beržinės, ąžuolinės ar kitos vantos.

Saunų tipai pagal konstrukciją ir paskirtį

Pirmiau pateiktas skirstymas iš esmės grindžiamas tuo, kokias funkcijas atlieka sauna. Tipai taip pat gali būti skirstomi atsižvelgiant į tai, kur yra statinys. Dažniausiai pasitaikantys tipai yra vidaus pirtys ir lauko pirtys.

Vidaus saunos. Dažniausiai statomos arba įrengiamos namuose, SPA salonuose arba sporto salėse. Populiarus sprendimas yra vadinamosios kampinės saunos, kurios užima nedaug vietos, yra kompaktiškos ir puikiai tinka naudoti namuose. Suoliukai paprastai statomi stačiu kampu. Tai suteikia galimybę patogiai pasikalbėti atsipalaiduojant pirtyje. Šiuolaikinės infraraudonųjų spindulių saunos ir sausosios suomiškos saunos dažniausiai įrengiamos namuose. Garinės pirtys ir drėgnosios saunos dažniau įrengiamos specializuotuose centruose, pavyzdžiui, SPA centruose ar baseinuose.

Lauko pirtys. Paprastai jos yra atskiro medinio namelio formos. Juose įrengtos sandarios durys, langai ir krosnis (malkinė arba elektrinė). Tokios pirtys gali būti ovalios statinės arba klasikinio stačiakampio formos. Pirties projektas ir įrengimas priklauso nuo poreikių. Dažniausiai į jį įeina priepirtis, dušas bei pirties patalpa.

Tradicinės pirtys paprastai buvo statomos iš rastų – šiais laikais tai irgi populiarus sprendimas, tačiau brangesnis, negu pavyzdžiui, karkasinė ar modulinė pirtis. Dažnai pasirenkama taip pat mobili pirtis statinės arba stačiakampio formos. Tai ir ekonomiškesnis variantas, be to galima tokią pirtį nuomoti arba kilus poreikiui pervežti iš vienos vietos į kitą.