Gal jums jau kada teko girdėti ginkmedžio pavadinimą, o gal tai pirmasis kartas, bet pradėkime nuo šokiruojančio fakto, priversiančio jus pamilti šį medį: tarp jų klajojo dinozaurai! Prieš tūkstantmečius ginkmedis tiesė šakas į saulę dabartinėje Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje. O šiandien ginkmedžiai yra atsparumo įrodymas ir gyvas Darvino evoliucijos teorijos liudijimas.
Ginkmedis – medis iš praėjusios eros
Dviskiautis ginkmedis, pramintas „gyva iškasena, fosilija“, gali pasigirti tokia istorija, kokios neturi joks kitas medis. Iškastiniai duomenys rodo, kad lapai, labai panašūs į šiuolaikinių ginkmedžių lapus, siekia daugiau kaip 270 mln. metų – permo periodą. Ginkmedis yra vienintelis išlikęs savo giminės atstovas. Šio nykimo priežastys tebėra paslaptis, tačiau tikėtina, kad tam įtakos turėjo dinozaurų ir kitų didelių roplių, kurie, kaip manoma, buvo pagrindiniai ginkmedžių sėklų nešiotojai, išnykimas. Prieš septynis milijonus metų ginkmedžiai išnyko iš Šiaurės Amerikos, o prieš du su puse milijono metų – ir iš Europos.
Ginkmedžių prisikėlimas ir antra galimybė pasauliui
Šimtmečius buvo manoma, kad ginkmedžiai išnyko. Tačiau 1691 m. vokiečių mokslininkas ir gydytojas Engelbert Kaempfer padarė nepaprastą atradimą – Japonijoje jis rado klestinčių ginkmedžių. Paaiškėjo, kad ginkmedžiai išliko Kinijoje, kur jie buvo laikomi šventais: juos kalnų vienuolynuose, šventyklų ir rūmų soduose augino budistų vienuoliai, kurie vėliau juos išplatino Japonijoje.
Šiandieninis ginkmedis yra prisitaikymo galios įrodymas. Jis iš esmės nepakitęs išliko nuo Juros periodo laikų, todėl gali būti seniausias gyvas sėklinis augalas Žemėje. Paleobotanikas seras Albert Seward taikliai apibūdino ginkmedį kaip „nekintamumo emblemą, paveldą iš pasaulių, pernelyg tolimų mūsų žmogiškajam protui suvokti“.
Išskirtinės ginkmedžio savybės
Ginkmedis pasižymi keliomis unikaliomis savybėmis, išskiriančiomis jį iš kitų medžių. Ginkmedis yra lapuotis, rudenį numetantis lapus, tačiau, skirtingai nei daugumos plačialapių medžių, jo lapai nėra tikri „plačialapiai“. Jis taip pat nėra ir spygliuotis. Moksliniu požiūriu jis yra atskiras, vienintelė grandis tarp „žemesnio“ lygio augalų – paparčių – ir „aukštesnio“ lygio – spygliuočių.
Ginkmedžio lapai yra ryškiausias jo bruožas. Jie yra vėduoklės formos ir primena paparčio lapus, todėl medis buvo pavadintas keletu pravardžių, tarp jų japoniškai „I-cho“ (reiškiantis „medis su lapais kaip anties koja“), o angliškai – „maidenhair tree“. Šie lapai grakščiai šoka vėjyje, iš švelniai žalios spalvos pavasarį virsta šiltu smaragdo atspalviu vasarą. Tačiau rudenį ginkmedis iš tiesų nustelbia visą šou, pražysdamas aukso spalva.
Priklausomai nuo konkretaus medžio, rudenį lapai gali būti įvairūs: nuo į žydrumą linkusios iki ryškiai geltonos ir sodriai auksinės spalvos. Kai šie auksiniai lapai nukrenta ant vandens, jie sukuria hipnotizuojantį reginį – dažnai atsisako gulėti lygiai ir imituoja tarsi žvilgančius vos vos bejudančius drugelius.
Atsparus miesto medis – taip, tai tas pats ginkmedis
Ginkmedžiai yra ištvermingi – jie turi būti tokie, kad išgyventų tūkstantmečius. Dėl šio atsparumo jie puikiai tinka mūsų miestams. Šie medžiai gali atlaikyti daugybę iššūkių, įskaitant oro taršą, druską, sniegą, vėją, krušą, sausrą, karštį, vabzdžius, kenkėjus, ligas ir net radiaciją.
Keturi ginkmedžiai Hirosimoje (Japonija) liudija jų atsparumą. Jie ne tik išgyveno atomines bombas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, bet ir žydėjo, nors viskas aplinkui buvo nuniokota. Taip pat manoma, kad ginkmedžiai yra šiek tiek atsparūs ugniai, nes jų žievė ir lapai išskiria ugniai atsparias sultis. Daug šių medžių išgyveno didįjį gaisrą po 1923 m. Tokijo žemės drebėjimo, o ginkmedžių apsupta šventykla liko nenukentėjusi nuo didžiulio gaisro.
Netoli Hirosimos šventyklos augantis ginkmedis stebuklingai išgyveno 1945 m. numestą atominę bombą. Nors pati šventykla buvo sugriauta, naujosios šventyklos laiptai buvo suprojektuoti taip, kad apsaugotų medį, o jo žievėje išraižytas užrašas „Daugiau jokios Hirosimos“ tapo galingu taikos ir vilties simboliu.
Skirtingos ginkmedžio lytys
Skiriame vyriškos ir moteriškos lyties ginkmedžius. Tačiau kartais ant to paties medžio galima rasti abiejų lyčių požymių, tada šis reiškinys vadinamas tarplytiškumu (interseksualumu). Tačiau tam, kad būtų apdulkinti, moteriškosios lyties ginkmedžiai turi augti šalia vyriškos lyties ginkmedžio. Deja, moteriškųjų ginkmedžių vaisiai turi stiprų, nemalonų kvapą, primenantį apkartusį sviestą ir Limburgo sūrį. Dėl šios priežasties dauguma žmonių mieliau sodina vyriškos lyties medžius. Kadangi vyriškus ir moteriškus medžius gali būti sunku atskirti, kol jie nepasiekia brandos (apie 20 metų), dauguma medelynų parduoda tik vyriškus ginkmedžius.
Ginkmedis liaudies medicinoje
Kinijoje ir Japonijoje ginkmedžio sėklos šimtmečius buvo naudojamos vaistams, gaminami nuovirai, ginkmedžio arbata. Sėklos taip pat yra tradicinis maistas, vartojamas per vestuves, kinų Naujuosius metus ir net per japonų arbatos gėrimo ceremonijas. Šiandien Japonijoje kepintos arba troškintos ginkmedžio sėklos vis dar vartojamos kaip gardus priedas prie sakės.
Vakarų medicinoje ginkmedžio panaudojimo galimybės tiriamos nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Europoje jis dažnai skiriamas, o Šiaurės Amerikoje ir kitose šalyse vartojamas kaip vaistažolių papildas nuo įvairių negalavimų, įskaitant raumenų skausmą, nuovargį, Alzheimerio ligą ir išsėtinės sklerozės kognityvinius simptomus.
Ginkmedis mene
Ginkmedis taip pat užima svarbią vietą Azijos mene. Medžio atvaizdų galima rasti ant kinų šilko paveikslų, nutapytų dar 400 m. po Kristaus, japonų šeimos herbuose nuo viduramžių ir net šiuolaikiniuose logotipuose bei emblemose Tolimuosiuose Rytuose. Unikalus ginkmedžio grožis taip pat įkvėpė menininkus XIX a. pabaigoje Europoje vykusio Art Nouveau judėjimo metu. O dar ir naujesniais laikais šis medis kausto poetų – nuo senovės kinų ir japonų išminčių iki vokiečių polimato Johann Wolfgang von Goethe – dėmesį.
Palikimas ateities kartoms – dabar ginkmedis mūsų rankose
Šiandien ginkmedžiai puošia kraštovaizdį visame pasaulyje. Nuo japoniškų sodų iki miestų gatvių – šios gyvosios fosilijos palaiko ryšį su senąja praeitimi. Ginkmedžio sodinimas savo sode – tai ne tik galimybė auginti gražų ir atsparų medį, bet ir būdas palikti ilgalaikį palikimą ateities kartoms. Šiandien susipažinote su detalia ginkmedžio kilmės istorija, taigi turite galimybę įtraukti šį laikui nepavaldų stebuklą į savo kraštovaizdį ir tapti šio nuostabaus, iš gilios istorijos išlikusio medžio prižiūrėtojais.
Šaltiniai:
https://gardens.ucr.edu/news/2023/01/20/ginkgo-biloba
https://www.britannica.com/plant/ginkgo-tree
https://www.kew.org/read-and-watch/ginkgo-biloba-maidenhair-tree-kew-gardens
https://e360.yale.edu/features/peter_crane_history_of_ginkgo_earths_oldest_tree
https://nph.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/ppp3.7
https://www.oregon.gov/odf/Documents/forestbenefits/Gingko.pdf
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
