Šliužai yra vienas iš labiausiai paplitusių daržo kenkėjų, kurie gali padaryti nemažai žalos tiek jauniems daigeliams, tiek jau subrendusiems augalams. Šie minkštakūniai ypač aktyvūs drėgnomis naktimis, kada jie išlenda iš savo slėptuvių ir puola siaubti viską savo kelyje – lapus, stiebus bei vaisius. Tačiau gamta pati rūpinasi pusiausvyra – egzistuoja daugybė gyvūnų, kurie mielai jums pagelbės. Kas ėda šliužus?
Žinodami, kas ėda šliužus, daržininkai gali pasirinkti ekologiškus augalų apsaugos metodus ir išvengti kenksmingų cheminių preparatų naudojimo. Natūrali šliužų kontrolė ne tik efektyvesnė ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir saugesnė aplinkai bei naudingiems vabzdžiams.
Paukščiai – pagrindiniai šliužų medžiotojai
Vaisių sodas ar daržas, kuriame auga įvairūs vaismedžiai ir uogų krūmai, natūraliai pritraukia daugybę paukščių rūšių, kurios mielai čia įsikuria ilgesniam laikui. Juodieji strazdai, mėlynosios ir didžiosios zylės, kikiliai, žaliukės, didieji margieji geniai, liepsnelės ir karetaitės dažnai tampa nuolatiniais sodo gyventojais. Kiti sparnuočiai, tokie kaip strazdai giesmininkai ar paprastosios raudonuodegės, nors ir išskrenda rudenį į šiltuosius kraštus, vasaros metu aktyviai prisideda prie šliužų populiacijos kontrolės.
Šie vabzdžialesiai paukščiai yra tikri sodo saugotojai – jie minta vabzdžiais bei jų lervomis ir šiuo maistu maitina savo jauniklius. Į jų meniu taip pat įeina vikšrai, šliužai ir kiti smulkūs gyvūnai, kurie gali pakenkti sodo augalams. Vienas strazdas per dieną gali suėsti iki 100 šliužų, todėl net nedidelė paukščių bendruomenė gali žymiai sumažinti kenkėjų populiaciją.
Juodieji strazdai ypač aktyviai medžioja šliužus ankstyvomis ryto valandomis, kai šie kenkėjai dar nebūna suspėję pasislėpti. Šie paukščiai dažnai ieško maisto ant žemės, todėl puikiai randa ir sunaikina šliužus, kurie slapstosi po lapais ar mulčiu po nakties „žygdarbių“.
Smulkesni paukščiai, tokie kaip zylės ir karetaitės, turi ploną snapą, kuris idealiai tinka šliužų išrinkimui iš sunkiai prieinamų vietų tarp augalų. Šie maži, bet vikrūs medžiotojai yra ypač vertingi, nes jie gali patekti ten, kur stambesni paukščiai negali.
Naminiai paukščiai – nepakeičiami šliužų priešai
Kalbant apie stambesnius paukščius, ypač dėmesio vertos Indijos bėgikės antys. Nors įprastos antys dažnai daro daugiau žalos nei naudos darže – mindžioja augalus, kasa žemę ir palieka daug nešvarumų – Indijos bėgikės yra visiškai kitoks atvejis. Šios antys yra švarios, tvarkingos ir labai efektyvios šliužų medžiotojos.
Rekomenduojamas video
Jas auginantys ūkininkai pastebi: „šliužus, sraiges antys renka nuolat. Net vynuogines sraiges išgliaudo iš jų kiauto.” Indijos antys bėgikės ne tik godžiai renka invazinius šliužus ir sraiges, bet taip pat gaudo kolorado vabalus, karkvabalius ir kitus kenkėjus. Skirtingai nuo įprastų ančių, jos nepripildo teritorijos ekskrementais – jų išmatos yra skystos ir greitai susigeria į žemę.
Šios antys turi dar vieną privalumą – jos yra prieraišios ir mėgsta sekti šeimininką, todėl nereikia jų ganyti ar saugoti, kad neišklystų. Tačiau reikia atsiminti, kad net ir šios efektyvios šliužų medžiotojos reikalauja tam tikro dėmesio ir priežiūros.
Varliagyviai – tylūs nakties medžiotojai
Rupūžės yra puikūs šliužų kontrolės padėjėjos, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Jos aktyvios naktį, kaip tik tuo metu, kada šliužai labiausiai judrūs ir išlenda maitintis. Viena rupūžė per naktį gali suėsti 50–100 šliužų, o tai yra itin imponuojantis rezultatas.
Rupūžės turi dar vieną privalumą – jos yra visiškai nežalingos daržui. Jos nepažeis augalų, nekas žemės ir netrukdys daržo darbų. Be to, rupūžės minta ne tik šliužais, bet ir kitais kenkėjais, tokiais kaip musės, uodai ir maži vabalai.
Varlės, nors ir mažesnės už rupūžes, taip pat prisideda prie šliužų populiacijos kontrolės. Jos dažniau renkasi smulkesnius šliužų jauniklius ir jų kiaušinėlius, o tai labai padeda kontroliuoti būsimų kartų kiekį. Varlės ypač aktyvios prie vandens telkinių, todėl jei darže yra tvenkinėlis ar fontanėlis, tikėtina, kad jos natūraliai čia atsiras.
Tritonai, dar vadinami vandens driežais, yra kiti naudingi varliagyviai. Jie gyvena drėgnose vietose ir mielai ėda šliužus, ypač tuos, kurie slapstosi po akmenimis ar rąstais. Tritonai yra ypač efektyvūs kontroliuojant šliužų populiaciją šiltnamyje ar drėgnose daržo vietose.
Žinduoliai – nakties patruliai
Ežiai yra vieni geriausių šliužų medžiotojų, kuriuos galima turėti darže. Jie aktyvūs naktimis ir gali suėsti didelį kiekį šliužų per vieną naktį. Ežys gali sunaikinti iki 200 šliužų per naktį, o tai reiškia, kad vienas ežys per sezoną gali sunaikinti tūkstančius šių kenkėjų.
Ežiai taip pat yra idealūs daržo gyventojai, nes jie nekenks augalams ir netrukdys daržo darbų. Jie slėpsis dieną ir išeis medžioti tik naktį, kai daržininkas nebus lysvėse. Be to, ežiai minta ne tik šliužais, bet ir kitais kenkėjais, tokiais kaip vabalai, vikšrai ir net maži graužikai.
Kurmiai irgi prisideda prie šliužų kontrolės. Nors jie daugiausia minta sliekais, kurmiai taip pat ėda šliužus, ypač jaunus bei jų kiaušinėlius. Kurmiai gyvena po žeme ir gali rasti bei sunaikinti šliužų kiaušinių krūveles, kurias šie kenkėjai deda į dirvožemį.
Smulkūs graužikai, tokie kaip pelės ir žiurkės, retkarčiais ėda šliužus, nors tai nėra jų pagrindinis maistas. Jie dažniau medžioja šliužus tik tada, kai trūksta kito maisto, todėl jų indėlis į šliužų kontrolę yra minimalus.
Nariuotakojai ir kiti bestuburiai
Žemės vabalai iš Carabidae (žygiai) šeimos yra vieni svarbiausių natūralių šliužų priešų. Šie naudingieji vabalai yra aktyvūs nakties medžiotojai, kurie gali sunaikinti didelį kiekį šliužų kiaušinių ir jauniklių. Žemės vabalai yra ypač vertingi, nes jie medžioja ne tik suaugusius šliužus, bet ir jų kiaušinėlius, taip kontroliuodami būsimas kartas.
Blizgiavabaliai taip pat minta šliužais ir jų kiaušinėliais. Šie vabalai dažnai slapstosi po akmenimis, mulčiu ar kitomis priedangomis dieną, o naktį iškeliauja medžioti. Jie turi stiprius žandikaulius, kurie leidžia jiems lengvai susidoroti net su stambesniais šliužais.
Vorai, nors ir nedideli, irgi prisideda prie šliužų kontrolės. Jie medžioja smulkesnius šliužus, ypač jauniklių stadijoje, kada šliužai dar nėra įgiję savo pilno dydžio. Vorai dažnai pina tinklus maršrutuose, kuriais šliužai keliauja, todėl gali pagauti nemažai šių kenkėjų.
Šimtakojai taip pat aktyvūs šliužų kiaušinėlių medžiotojai. Jie gyvena dirvožemyje ir gali rasti bei suėsti daug šliužų kiaušinių krūvelių. Šimtakojai taip pat ėda mažus šliužų jauniklius, todėl jų veikla ypač svarbi prevencijai.
Kaip pritraukti naudingus šliužų priešus
Norint pritraukti paukščius į daržą, svarbu sukurti jiems palankią aplinką. Pastatykite lesyklas ir girdyklas, ypač žiemos metu, kada natūralaus maisto trūksta. Užauginkite krūmus ir medžius, kuriuose paukščiai galėtų sukti lizdus ir slėptis. Palikite natūralių medžio šakų krūvelę ar sukurkite mažą lapų krūvą – tai bus puiki vieta paukščiams ieškoti vabzdžių ir šliužų.
Varliagyviams pritraukti reikia vandens. Sukurkite mažą vandens telkinėlį, fontanėlį ar net paprastą vandens indą. Palikite drėgnas vietas su akmenimis, rąstais ar kitomis priedangomis, kur varliagyviai galėtų slėptis dieną. Venkite naudoti cheminius preparatus, kurie gali būti nuodingi varliagyviams.
Ežiams padėti galite padarydami mažas angas tvoros apačioje, kad jie galėtų laisvai judėti po aplinkinius plotus. Palikite lapų krūveles žiemai – jos bus puiki ežių žiemojimo vieta. Taip pat galite pastatyti specialų ežių nameliuką ar tiesiog palikti mažą medžio rąstų krūvelę.
Naudingiems vabalams pritraukti sodinkite įvairius augalus, kurie žydi skirtingu laiku. Tai suteiks jiems nektaro ir žiedadulkių per visą sezoną. Palikite natūralių priedangų, tokių kaip akmenų krūvelės, medienos gabalai ar net apleisti augalų stiebai. Venkite gilaus žemės kasimo, nes tai gali sugriauti vabalų žiemojimo vietas.
Biologinė kontrolė be chemijos
Suprantant, kas ėda šliužus, galima sukurti efektyvų biologinės kontrolės planą. Kompleksinis požiūris, kuris skatina įvairių šliužų priešų populiacijas, yra daug efektyvesnis nei bet koks vienas metodas. Svarbu kurti aplinką, palankią ne vienam, bet keliems skirtingiems šliužų medžiotojams.
Pesticidų vengimas yra kritiškai svarbus, nes jie nuodija ne tik šliužus, bet ir jų natūralius priešus. Naudojant cheminius preparatus, galite išnaikinti visą naudingųjų vabzdžių ir kitų gyvūnų populiaciją, o tai ilgalaikėje perspektyvoje tik pablogins šliužų problemą.
Palaikant ekosistemos pusiausvyrą, leidžiate gamtai pačiai reguliuoti kenkėjų populiaciją. Tai reiškia, kad šliužų kiekis niekada neišaugs iki katastrofiško lygio, nes natūralūs priešai visada kontroliuos jų populiaciją.
Šliužai turi daugybę natūralių priešų, kurie gali efektyviai kontroliuoti jų populiaciją darže. Vietoj chemijos naudojimo, daug protingiau sukurti aplinką, palankią šiems naudingiems gyvūnams. Paukščiai, varliagyviai, ežiai ir naudingieji vabzdžiai kartu sudaro galingą biologinės kontrolės sistemą.
Svarbu suprasti, kad biologinė šliužų kontrolė nėra greitasis sprendimas – ji reikalauja laiko ir kantrybės. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ši sistema yra daug efektyvesnė ir tvaresnė nei bet kokie cheminiai preparatai. Be to, kurdami palankią aplinką šliužų priešams, jūs ne tik sprendžiate kenkėjų problemą, bet ir kuriate sveikesnę ekosistemą savo darže.
Atsiminkite: kiekvienas šliužų natūralus priešas yra vertingas darže, todėl saugokite ir globokite juos. Jie dirbs jūsų naudai visą augimo sezoną, reikalaudami tik minimalios pagalbos ir dėmesio. Tai yra tikrasis tvarus daržininkavimas – bendradarbiavimas su gamta, o ne kova prieš ją.
Šaltiniai:
- https://www.rhs.org.uk/biodiversity/slugs-and-snails
- https://www.gardeningknowhow.com/plant-problems/pests/insects/kill-garden-slugs.htm
- https://www.marionswcd.net/the-slug-eaters/
- https://blog.firsttunnels.co.uk/what-eats-slugs/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
