Egzistuoja daugybė prietarų, tikėjimų ir sakmių apie rupūžes. Nežiūrint į tai, kad rupūžės naikina daržo kenkėjus, lietuvių kultūroje buvo įprasta jas sieti su blogosiomis galiomis. Tikėta, kad rupūžės naktimis išžinda karvių pieną, jomis pasiversdavusios raganos, o patupdyta ant miegančio žmogaus rupūžė neva galinti jį susargdinti ar net atimti gyvybę.
Pagal rupūžių elgesį seniau buvo pranašaujami orai. Pavyzdžiui, rupūžių suaktyvėjimas, kurkimas, tikėta, numato greitai prasidėsiantį lietų.
Tad pasigilinkime, kokia iš tiesų ta rupūžė ir ar tikrai ji sietina su tamsiomis jėgomis. Gal greičiau atvirkščiai – tai naudingas žmogui pagalbininkas?
Rupūžės bruožai
Rupūžės (Bufonidae) priklauso beuodegių varliagyvių būriui. Jos paplitusios visuose žemynuose išskyrus Antarktidą. Pasaulyje galima sutikti įvairaus dydžio rupūžių – nuo 2 iki 25 cm ilgio. Šių varliagyvių oda karpota, liemuo platus, galūnės trumpos. Dauguma rupūžių neturi dantų. Aktyvios jos būna vakaro, nakties metu, o dieną slapstosi urveliuose, duobėse, po akmenimis, žemėje. Daugelis rupūžių rūšių gyvena sausumoje, kai kurios medžiuose, o veisiasi vandenyje. Rupūžės maitinasi sliekais, vorais, vabzdžiais, tad yra naudingos viešnios darže ar sode, nes sunaikina daug kenkėjų.
Lietuvoje gyvena trijų rūšių rupūžės: pilkoji rupūžė, žalioji rupūžė ir nendrinė rupūžė.
Pilkoji rupūžė
Pilkoji rupūžė (Bufo bufo) – tai labiausiai Lietuvoje paplitusi rupūžių rūšis. Pilkosios rupūžės patinėlio dydis siekia 5,5-7,5 cm, patelės – 6,5-9 cm. Kaip ir seka iš rūšies pavadinimo, šių rupūžių kūno viršus yra pilkas, su neryškiomis tamsesnėmis dėmėmis. Kūno apačia balkšva. Oda karpota. Pilkųjų rupūžių akys raudonai geltonos arba vario spalvos.
Pilkoji rupūžė gyvena miškuose, pelkių pakraščiuose, prie ežerų, pievose, daržuose, smėlio karjeruose. Veisiasi stovinčiuose, gerai įšylančiuose, negiliuose vandens telkiniuose. Žiemoja sausumoje.
Žalioji rupūžė
Žalioji rupūžė (Bufo viridis) yra reta rupūžių rūšis, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Žaliosios rupūžės patinėliai užauga iki 8 cm, patelės – iki 9 cm ilgio. Šių varliagyvių oda rauplėta, kūno viršutinė dalis šviesiai pilka, išmarginta rudai žaliomis dėmelėmis. Jų pilvas balkšvas, dėmėtas.
Žaliosios rupūžės gyvena soduose, daržuose, parkuose, laukuose. Mėgsta sausesnes vietas. Lietuvoje dažniau aptinkama pietiniuose, pietvakariniuose rajonuose, Vidurio Lietuvoje. Žalioji rupūžė žiemoja giliuose urveliuose, po akmenimis ar pastatų pamatais, rūsiuose. Žiemoti susiruošia rugsėjo-spalio mėnesiais. Nerštui, kuris vyksta balandžio pabaigoje – birželį, renkasi gerai įšylančius, negilius stovinčio vandens telkinius.
Didžiausia grėsmė žaliosioms rupūžėms kyla dėl nerštaviečių trūkumo bei taršos, žuvų jose įveisimo, taip pat pesticidų, herbicidų naudojimo žemės ūkyje, migracijos kelių suardymo.
Nendrinė rupūžė
Nendrinė rupūžė (Bufo calamita) reta mūsų šalyje. Ji, kaip ir žalioji rupūžė, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šios rūšies rupūžių dydis – 4-6,5 cm. Jų kūno viršus žalsvai rusvos spalvos, o per nugarą eina balta ar šviesiai gelsva juostelė. Oda rauplėta, ant šonų ir nugaros žalsvai rudos ir rusvomis su juodais apvadais dėmės. Nendrinių rupūžių pilvas šviesus, nusėtas smulkiomis tamsiomis dėmelėmis.
Nendrinės rupūžės gyvena smėlingose vietose, smėlio kopose, pušynuose, jų galima sutikti Kuršių nerijoje ir Pajūrio regioniniame parke. Ši rupūžė judresnė už kitų rūšių gentaines – ji greitai bėgioja. Pagrindinė grėsmė nendrinėms rupūžėms yra tinkamų jų gyvenimui buveinių nykimas, nerštaviečių išsausėjimas, užteršimas, karjerų nusausinimas.
Rupūžė ir varlė – kaip jas atskirti
Iš pirmo žvilgsnio varlė ir rupūžė gana panašios. Abi jos darže aktyviai naikina kenkėjus. Varlės bei rupūžės yra pagrindinės šliužų, kuriais paskutiniu metu skundžiasi vis daugiau sodininkų, valgytojos. Visgi tai skirtingi gyvūnai, kuriuos nesunku atskirti pagal kelis požymius.
- Visų pirma, varlės aktyvios dieną, o rupūžės išlenda iš savo buveinių vakare, sutemus.
- Varlės daugiausia laiko praleidžia vandenyje, o rupūžės – sausumoje.
- Rupūžės kiek didesnės už varles.
- Skirtingai nuo varlės, rupūžės galva truputį nuleista, nukreipta žemyn.
- Varlių oda drėgna bei lygi, tuo tarpu rupūžių – rauplėta, karpota, sausa.
- Na o paprasčiausias būdas atskirti šiuos varliagyvius yra pažiūrėti, kaip jie juda: varlės sausumoje šokinėja, o rupūžės vaikšto, ropinėja.
Rupūžių nauda sodyboje
Rupūžės – patikimos sodininkų ir daržininkų sąjungininkės kovoje su kenkėjais. Rupūžės minta šliužais, įvairiais vabzdžiais, taip atlikdamos daržo augalų saugotojų ir gydytojų darbą. Jos naikina kolorado vabalus bei jų lervas, kopūstinius baltukus, kurklius, skruzdėles, uodus, skėrius. Per parą rupūžės gali sunaikinti apie 8 g įvairių kenkėjų. Taigi, rupūžės ženkliai prisideda prie derliaus išsaugojimo.
Daržuose ir soduose dažniau sutinkamos pilkosios rupūžės, kai kada atklysta ir žaliosios. Kadangi rupūžės veisiasi vandenyje, jos negali gyventi labai toli nuo jo. Tad šių gyvūnų labiau tikėtina sulaukti sodybose, esančiose šalia vandens telkinių.
Rupūžių nuodai – pavojingiausi jūsų augintiniams
Visi esame girdėję apie rupūžių nuodingumą, iš jų gaminamus vaistinius antpilus, kuriems kartais priskiriama net magiškų galių. Rupūžėmis seniau būdavo gydomi žmonės, gyvuliai. Gydymo tikslams buvo naudojamos gyvos, džiovintos sumaltos rupūžės, rupūžių degtinės antpilas, nuoviras, rupūžės kraujas. Su rupūžės pagalba buvo bandoma įveikti įvairiausias ligas: skarlatiną, anginą, karpas, alkoholizmą, vėžį.
Rupūžė iš tiesų turi nuodų. Jie gaminasi rupūžės galvos šonuose esančiose dviejose stambiose nuodų liaukose, vadinamose parotidais. Nuodai išsiskiria rupūžei patiriant stresą, ginantis.
Žmogui rupūžės nuodai nėra labai pavojingi jau vien dėl to, kad norint stipriau jais apsinuodyti, rupūžę reikėtų aplaižyti arba suvalgyti. Visgi liesti rupūžės nederėtų, nes išskiriami nuodai gali sudirginti odą. Gleivinę (pavyzdžiui, akis) šie nuodai gali dirginti smarkiau. Tad jei jau palietėte rupūžę, būtinai gerai nusiplaukite rankas. Rupūžės nuodams patekus į skrandį, galima sulaukti rimtesnių pasekmių, dėl to nerekomenduojama savigydai naudoti įvairius iš rupūžių pagamintus antpilus bei vaistus.
Pavojingesni rupūžės nuodai mūsų augintiniams – katėms bei šunims, kadangi šie gali bandyti rupūžę laižyti, kandžioti. Rupūžės nuodai erzina gyvūno burnos ertmę, sukelia seilėtekį, skausmą. Galimi sunkesni atvejai, kai apsinuodijęs gyvūnas praranda orientaciją, svirduliuoja, keistai elgiasi, kinta jo širdies ritmas, prasideda priepuoliai.
Rupūžių naikinimas nerekomenduojamas – yra natūralių būdų atbaidyti šiuos gyvūnus
Rupūžės neša didelę naudą daržui, sodui, tad jų naikinti nerekomenduojama. Neverta nuogąstauti, kad šių varliagyvių sode prisiveis per daug. Rupūžes gaudo plėšrūs gyvūnai – ūdros, kiaunės, gyvatės, šeškai, taip mažindami jų plitimą. Be to, dažnai rupūžės turi prisiskyrusios sau tam tikrą teritoriją, kurioje ieško maisto, ir į kitos rupūžės „valdas“ neina. Žmogui ir auginamoms kultūroms rupūžės žalos nedaro, kaip minėta, apsinuodyti jos nuodais žmogui ne taip jau paprasta. Vienintelis galimas rupūžių lankymosi sodyboje trūkumas – norėdamos pasislėpti nuo karščio jos gali prirausti sklype daug duobių.
Jei visgi rupūžių lankymasis sode sukelia jums diskomfortą, yra būdų kaip šiuos varliagyvius išgyvendinti. Rupūžes naikina naminiai paukščiai, tad paprasčiausiai galima užsiveisti keletą jų savo sodyboje. Kitas svarbus dalykas – nesukurti rupūžėms palankių gyvenimo sąlygų: išvalykite sklypą nuo lentų, lapų krūvų ir kitų panašių daiktų, kurie gali rupūžėms tarnauti kaip gyvenamoji buveinė, vieta pasislėpti nuo saulės. Tokiu pačiu tikslu reikėtų trumpai pjauti žolę.
Cheminių preparatų geriau venkite. Nepageidaujamas rupūžes atbaidyti gali padėti natūralios priemonės. Apipurkškite rupūžių pamėgtas vietas stipria kava ar citrinos rūgšties tirpalu, apibarstykite druska. Rupūžės jautriai reaguoja į šiuos produktus, tad ims vengti jais apdorotų vietų.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.raudonojiknyga.lt
http://www.glis.lt
Jasionis S. Gamtinis daržas: Atraskime iš naujo natūralių daržovių skonį! Vilnius, 2015.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Pingback: Ūkininkų galvos skausmas – kolorado vabalai. Veiksmingiausi naikinimo būdai