Atrodo, dauguma puikiai esame pažįstami su kivio vaisiais. Šias dideles, rudas, su aštrokais spygliukais uogas dažnas yra matęs prekybos centruose ir turbūt nerasime žmogaus, jo neragavusio. Vis dėlto ar dažnai pagalvojame, kad kivį galime auginti Lietuvoje? Šiame straipsnyje sužinosite, kokių sąlygų reikia kiviams augti mūsų šalyje, kaip juos auginti, kad imtų megzti vaisius ir kokią neįtikėtiną naudą kiviai turi mūsų sveikatai ir netgi grožiui.
Kivių kilmė ir išvaizda
Kivis (Actinia deliciosa), dar vadinamas kiniškuoju agrastu, yra kilęs iš Kinijos. Tačiau po pasaulį kiviai plačiai paplito iš Naujosios Zelandijos. Būtent čia ir gavo kivio pavadinimą, kadangi savo spalva ir forma primena paukštį kivį.
Natūraliai kivis auga subtropikuose ir vidutinėse platumose. Tai pusiau sumedėjęs, vijoklinis krūmas, priklausantis aktinidijų šeimai. Augalo aukštis gali siekti net iki 9 metrų. Lapai dideli, ovalūs, tamsiai žali, padengti aštroku, tvirtu pūkeliu. Kivio vaisius valgomas, rutuliškas, kiaušiniškas ar ritiniškas, 5–7 cm ilgio, ruda ar žalsvai ruda odele, tankiai apaugusia standžiais rudais šereliais. Nesunokusių vaisių minkštimas kietas, sunokusių suminkštėja, tampa sultingas ir kvapus.
Kivių rūšys
Nors mes pripratę parduotuvėse matyti praktiškai identiškus kivio vaisius, vis dėlto jų skonis, dydis ir tekstūra skiriasi priklausomai nuo rūšies. Natūraliai Lietuvoje lauko sąlygomis gali augti dvi kivių rūšys: smailialapė aktinidija (actinnidia arguta) ir margalapė aktinidija (actinidia kolomikta).
Kininė aktinidija (Actinidia deliciosa) ir yra tikrasis, mums gerai pažįstamas, kivis. Ji veda didesnius vaisius (iki 3-5 cm ilgio). Lietuvos klimato sąlygomis auginama kaip dekoratyvinis augalas, tačiau tinkamomis sąlygomis gali megzti ir užauginti valgomus vaisius.
Kininės aktinidijos auginimas vazonuose
Kininei aktinidijai Lietuvos klimatas netinkamas, todėl atvirame lauke ji neaugs, tačiau puikiai gali augti šiltnamyje ar kambaryje kaip dekoratyvinis augalas. Vasaros sezonui gali būti išnešama į lauką arba įsodinama į atvirą dirvą. Augalas lauke turėtų būti apsaugotas nuo šalnų, o į dirvą reikėtų sodinti ne anksčiau nei birželio mėnesį, kai žemė pilnai įšilusi.
Kiviams patinka derlinga, lengva, orui ir vandeniui laidi žemė. Sodinimui į vazoną tiks silpnai rūgšti, neutrali žemė, smėlis. Labai svarbu užtikrinti gerą drenažą, kad neužmirktų šaknys.
Kivis yra didelis augalas. Jo šaknys plačiai šakojasi, yra ilgos, todėl ir vazonas turėtų būti parenkamas atsižvelgiant į šią ypatybę. Idealiausiai tiks labai dideli, aukšti vazonai (maždaug 30 cm skersmens). Vėliau turėtų būti keičiami, atsižvelgiant į augalo aukštį, šaknų plotį ir ilgį. Auginant terasose, puikiai tiks kivį sodinti į didelius konteinerinius vazonus.
Augimui parenkama saulėta ar šiek tiek šešėliuota vieta. Jeigu vasarai augalas bus perkeliamas į lauką, reikėtų rinktis nuo vėjo apsaugotą vietą. Taip pat nepamirškite, kad kivis yra vijoklinis augalas ir, tinkamomis sąlygomis, auga gana sparčiai. Net vasarodamas lauke ar terasoje gali pasiekti 4-6 m aukštį bei 1,5-3 m plotį. Todėl sodinkite ir auginkite ten, kur augalas turės vietos stiebtis į viršų ir plėstis.
Kininės aktinidijos auginimas lauke
Kininė aktinidija natūraliai Lietuvos klimato sąlygomis lauke neauga. Tačiau vasaras praleisti gryname ore šiam augalui tik į naudą. Galima tiesiog išnešti vazonus į lauką arba vasaros sezonui persodinti į atvirą dirvą. Svarbiausia nepaskubėti ir kivio neišnešti į lauką pernelyg anksti. Geriausia tai padaryti būtų maždaug birželio mėnesį, kai šalnų tikimybė labai menka. Sodinant į dirvą taip pat reikėtų paisyti šio patarimo ir sodinti tik žemei gerai įšilus. Jeigu, perkėlus į lauką, vis dėlto prognozuojamos šalnos, kivį būtinai pridenkite arba nakčiai parneškite į vidų.
Augimui lauke kiviui parenkame saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Geriausiai tiks pietinė namo pusė, kur augalas galės „prisiglausti“ ir šaltesnėmis naktimis.
Artėjant rudeniui atidžiai stebėkite orus ir vos pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie artėjančias šalnas, būtinai vėl parneškite kivį į šiltą patalpą, o jeigu augalas augo dirvoje, persodinkite į vazoną. Paprastai rugsėjo pradžioje jau rekomenduojama kivius sugrąžinti į jų nuolatinę auginimo vietą kambaryje.
Kiviai – dvinamiai augalai. Jų auginimo ypatumai
Dar šis tas svarbaus prieš nusprendžiant auginti kivius: kiviai yra dvinamiai augalai. Tai reiškia, jog norint sulaukti derliaus, turi būti pasodinti ir moteriškieji, ir vyriškieji augalai. Atskirti kur kuris galima tik žydint, todėl geriausia įsigyti iš patikimų medelynų, kur iš karto žinosite vyriškąjį ar moteriškąjį augalą perkate.
Aktinidijų tręšimas ir laistymas
Kiviai nereikalauja labai daug priežiūros. Vis dėlto šiltuoju sezonu juos būtina tręšti maždaug kas dvi savaites, laistyti gausiai. Tik būtina tikrinti, kad nesikauptų vanduo ir neimtų pūti šaknys.
Vasaros sezonu, kivius, auginamus lauke, reikėtų gausiau patręšti, „pamaitinti“ gera žeme prieš įsodinant bei rudenį perkeliant atgal į vazonus (jeigu kivis vasarą augo atviroje dirvoje).
Šaltuoju sezonu auginamus kambaryje kivius palikite „pailsėti“, „pamiegoti“. Laistykite retai, negausiai, tręšti nebereikia. Neišsigąskite, jeigu rudenį parudavo ir nukrito kivio lapai – tai visiškai normalus augimo ciklas. Atėjus pavasariui, kivis vėl sužaliuos.
Kininių aktinidijų genėjimas ir atramos
Nors kambaryje augantis kivis nesistiebia labai sparčiai į viršų, kaip jo giminaitės akdinidijos, auginamos lauke, tačiau atrama ir genėjimas jam taip pat būtini. Atramas rekomenduojama parinkti pagal augalo aukštį ir pagal tai, kaip norite formuoti, nukreipti kivio augimą. Galite rinktis dekoratyvias, dailias atramas, ant kurių kivis vysis kaip įstabus vijoklis.
Kivis genimas ankstyvą pavasarį, kai vėl atsinaujina augalo vegetacija, pasirodo pirmieji pumpurai. Nugenimos nudžiūvę ar pažeistos šakos, patrumpinamos viršūnės, pagal augintojo pageidavimą formuojama šakų struktūra. Rudenį tik šiek tiek patrumpiname stiebus, apžiūrime šakas, jeigu reikia, sergančias pašaliname.
Kininės aktinidijos žiemojimo ypatumai
Kaip jau buvo aptarta, kivis (kininė aktinidija) neatsparus šalčiams, todėl vargu ar pavyks jį auginti lauke. Vis dėlto, kaip rodo mūsų patirtis, kivis sėkmingai gali praleisti žiemą nešiltintoje terasoje. Žinoma, tai nebuvo ką tik pasodintas ūgliukas, tačiau antrametis augalas. Jis sėkmingai praleido net šalčiausias žiemos dienas terasoje. Atsargumo dėlei, kininė aktinidija buvo pridengta keliais sluoksniais agroplėvelės ir porą kartų palaistyta. Rudenį augalas numetė visus lapus, liko tik plikas rudas stiebas, tačiau pavasarį sužaliavo iš naujo, o per vasarą ir sparčiai ūgtelėjo.
Kiviai atsparūs ligoms ir kenkėjams
Kiviai gana atsparūs kenkėjams ir ligoms, todėl ypatingos priežiūros nereikalauja ir didelių nusivylimų savo augintojams nesukelia. Vis dėlto labai svarbu tinkamai parinkti tiek žemę, į kurią augalas sodinamas, tiek vazono ar kitos talpos dydį, tiek vietą, kurioje kivis augs. Taip pat stebėkite, kad neužsistovėtų vanduo, nes šaknis gali apimti puvinys ir kivis sunyks. Visada geriau kivį palaistyti mažiau neigu per daug.
Jeigu kivis vasarojo lauke, ypač atviroje dirvoje, prieš parsinešant žiemai namo, atidžiai apžiūrėkite lapus, ar neatsirado koks nenumatytas kenkėjas. Taip pat būtinai pakeiskite žemę nauja.
Kaip dauginami kiviai
Kiviai gali būti dauginami tiesiog vaisių sėklomis. Būtent taip, iš pirktinio kivio sėklų, ir mes užsiauginome kelis kivio augaliukus, kurie sėkmingai auga jau trečius metus. Norint taip pasidauginti kivį, tereikia iš jo atsargiai išrinkti keletą sėklų, jas nusausinti ant popierinio rankšluosčio ir suberti į lengvą žemę. Ant viršaus negausiai pabarstyti žemių, nesuploti, palikti vietos orui laisvai cirkuliuoti, negausiai palaistyti, vazonėlį pridengti plėvele ir laikyti šiltoje, šviesioje vietoje. Laistyti negausiai, pagal poreikį, kol sudygs. Paaugusius persodinti į didesnį vazoną.
Auginant iš sėklų padaugintus kivius iškyla problema, kai neaišku, ar vyriškas, ar moteriškas augalas išaugo. Todėl auginimui rekomenduojame rinktis sodinukus iš patikimų medelynų. Žinoma, nebent norite kivį auginti tik dėl žiedų ar kaip vijoklinį augalą ir sulaukti derliaus jums nėra svarbu.
Kiviai – aktinidijų vaisiai
Net ir namie auginamas kivis, tikėtina, ims megzti vaisius. Žinoma, to sulaukti iš kininės aktinidijos mažiau tikėtina nei iš lauke augančių aktinidijų rūšių, tačiau tikrai įmanoma.
Kivio vaisiai pradeda derėti trečiaisiais metais po pasodinimo, o iš sėklų išaugintų kivių vaisių galima tikėtis ne anksčiau nei po 6-8 metų.
Uogos sunoksta rugsėjo, kartais net spalio mėnesį. Paprastai jau lapams nukritus. Kivio vaisiai labai skanūs, sultingi, vis dėlto rūgštoki, dažniau saldžiarūgščiai nei saldūs. Valgomas tik minkštimas. Vaisiaus minkštimo spalva varijuoja nuo ryškiai žalios, geltonos iki raudonos, su daugybe smulkių juodų, juodai violetinių sėklų.
Kiviai gali būti skinami ir ne visai sunokę, baigia nokti kambaryje. Ne visai sunokę vaisiai gali išsilaikyti net kelis mėnesius.
Kodėl kiviai naudingi jūsų sveikatai
Ne dažnai tenka išgirsti kalbant apie kivių naudą sveikatai. Deja, visiškai nepagrįstai šis vaisius yra pamirštamas. Kai kurių šaltinių teigimu kivį galima drąsiai karūnuoti imunitetą stiprinančių vaisių karaliumi. Na, jei ne karaliumi, tai bent princu tikrai.
Ar žinojote, jog kiviuose vitamino C net tris kartus daugiau nei apelsinuose? O cukraus viename kivyje vos 6 g? Taigi suvalgę vos vieną kivį jūs vidutiniškai gaunate visos paros vitamino C normą.
Kiviuose taip pat gausu antioksidantų, tokių kaip fenoliai ir karotinoidai, vitamino E, kurie padeda sumažinti oksidacinio streso ir laisvųjų radikalų poveikį. Taip pat fenoliai mažina tam tikrų su amžiumi susijusių ligų riziką.
Kiviai, dėl juose esančios ląstelienos ir maistinių skaidulų, pasižymi virškinimą gerinančiomis savybėmis. Vis dėlto jautriems žmonėms juos vartoti reikėtų labai saikingai, kadangi per didelis kiekis gali sukelti viduriavimą ar netgi sukelti alergines reakcijas.
Dėl vitaminų C, E, antioksidantų bei kolageno kiviai ypač naudingi gerai odos būklei palaikyti. Oda tampa skaistesnė, labiau švytinti, elastingesnė, taip pat pagerėja veido odos spalva bei tekstūra.
Kiviai pasižymi ne tik priešuždegiminėmis, virškinimą gerinančiomis, tačiau ir raminančiomis savybėmis. Buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu eksperimento dalyviai keturias savaites reguliariai vartojo kivio vaisius. Tyrimo išvados atskleidžia, kad dalyvių, kurie kentė dėl įvairių miego problemų, miego kokybė pagerėjo arba susitvarkė.
Geresnis miegas, stipresnis imunitetas, gražesnė oda ir netgi geresnis virškinimas. Atrodo, ir taip gana daug tokiam mažam vaisiui. Ir vis dėlto kivis mus stebina toliau: daugybė tyrimų patvirtino kivių naudą širdies ir kraujagyslių sistemai. Reguliariai suvalgant nors po vieną kivį, gali sumažėti krešulių susidarymo rizika bei susinormalizuoti kraujospūdis.
Pabaigai
Kad ir koks naudingas vaisius būtų kivis, kaip ir visame kame, nepamirškite saiko. Ypač atsargūs turėtų būti jautresni bei alergiški žmonės.
Daugiausia kivių išauginama Kinijoje, Naujojoje Zelandijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuva dėl savo klimato artimiausiu metu tikrai netaps pirmaujančia kivių auginimo šalimi, tačiau pavieniai entuziastai tikrai gali sėkmingai juos auginti ir netgi užsiauginti vaisių. Bandykite, eksperimentuokite ir džiaukitės procesu.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/kivis/
https://www.jardineriaon.com/lt/como-plantar-kiwis.html
https://www.rhs.org.uk/fruit/kiwi/grow-your-own
https://sodospalvos.lt/aktinidija-kinine/
https://www.almanac.com/plant/kiwifruit
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.