Soruolės – „fontaninė” žolė natūralistiniam želdynui, kurią galite pasisėti ir patys 

Jeigu artėjantį sezoną norite savo želdynui ar aplinkai „įpūsti” šiuolaikiškumo ir natūralizmo, tam puikiai tinka soruolės. Tai tokie augalai, kurie fontanu krintančiais lapais ir pūkuotomis varpomis aplinkai suteikia įdomų įspūdį. Jeigu sudomino ši žolė, vienmetes soruoles nesunkiai galite užsiauginti patys iš sėklų, jei sėją pradėsite sausio–kovo mėnesiais. Įsigytų daugiamečių soruolių kerelius pasisodinę gėlyne ar vazone pavasario pabaigoje, jų dekoratyvumas išliks ir žiemą. Pamatysite, kad jų auginimas bei priežiūra nesukels nepatogumų, jeigu žinosite, kokių sąlygų joms reikia. 

Trumpai apie augalą: kas tos soruolės? 

Soruolės (Pennisetum) – tai varpinės žolės, kurios priklauso miglinių (Poaceae) šeimai. Jų yra vienmečių arba daugiamečių, augančių kuokštais, kurių aukštis gali varijuoti tarp 25–300 cm. Lietuvoje jos siekia apie 1,5 m, bet kuo šiltesnis klimatas ir sezonas, tuo aukštesni ir didesni augalai užauga. Siauri, ilgi bei kartais spalvoti lapai ir šluotelę ar šepetį primenantis varpos pavidalo žiedynas – labiausiai jų dekoratyvumą išryškinantys požymiai.  Šie augalai išvaizda panašūs į viksvas, tačiau jos priklauso skirtingoms kategorijoms.

Pasaulyje žinoma apie 80 soruolių rūšių, kurių gimtinė yra tropinės ar subtropinės atogrąžų teritorijos. Lietuvoje jos natūraliai neauga, tačiau kelių rūšių soruoles žmonės augina savo želdiniuose ar vazonuose. 

Soruolės rūšys ir veislės 

Soruolių žinoma gana nemažai rūšių, tačiau Lietuvoje dekoratyviniams tikslams šiai dienai auginama tik kelios. Gera žinia ta, kad paminėtos daugiametės soruolės turi daug įspūdingų dekoratyvių veislių, kurių aukštis svyruoja nuo 0,30–1,52 m ir kurios pasižymi įvairiomis žiedų spalvomis (violetinėmis, rausvomis ar baltomis). Kai kurių soruolių sodinukus bei kerelius galite įsigyti medelynuose ar specializuotose vietose. Taip pat yra rūšių, kurias užsiauginsite iš sėklų patys.

Plaukuotoji soruolė – daugiametės soruolės rūšis 

Plaukuotoji soruolė (Pennisetum alopecuroides), kuri dažniau sutinkama pašiaušėlinės soruolės pavadinimu – daugiametė žolė, kilusi iš Azijos ir Australijos. Augalai yra 60–100 cm aukščio, o lapai statūs arba nusvirę, išlinkę arba kiek susisukę, kurių ilgis gali būti 10–45 cm. Lapai keičia spalvą ir paprastai išlieka patrauklūs visą žiemą. Vasaros pabaigoje pasirodo ryškūs, sidabriškai ar rausvai balti, šeriuoti, į šepetėlį panašūs žiedų kuokšteliai. Šią soruolę rasite pirkti medelynuose, kurie siūlo šias (ir ne tik) veisles: 

• „Burgundy Bunny” – žemaūgė soruolė, siekianti 40×40 cm dydžio ir turinti žalius su raudonais atspalviais lapus bei baltai žalsvus šepetėlius. 
• „Foxtrot” – 120–150 cm ūgio ir pločio keras su žaliais lapais ir švelniai pilkos spalvos šepetėliais. 
• „Hameln” – populiari soruolės veislė, kuri yra 70×80 cm dydžio, žaliais lapais ir gelsvai rausvos–sidabrinės spalvos varpa.  
• „Hameln Gold” – tai 60–100 aukščio ir 100 cm pločio soruolė geltonais lapais ir rusvu žiedynu. 
• „Lady U” – didžiulė soruolė, siekianti 100–120 ir 150 cm plotį, o žiedynai gelsvi bet rausvėjantys ir labai purūs. 
• „Little Bunny” – žemaūgė soruolė 40×40 cm dydžio, žaliais lapais ir baltai žalsvos spalvos varpomis. 
• „Moudry” – tai 100×120 cm dydžio kuokštas su žaliais lapais ir rudai violetinio atspalvio šluotelėmis. 
• „Red Head” – tai 90–120 cm aukščio ir 70 cm pločio augalas žaliais lapais ir rudai rausvos spalvos žiedynais. 

Šeriuotoji soruolė – auginama tik vienam sezonui 

Šeriuotoji soruolė (Pennisetum setaceum) – ši dekoratyvinė žolė su išlenktais, siaurais lapais yra kilusi iš tropinės Afrikos, pietų Azijos, Arabijos. Jos siekia 90–150 cm aukštį bei 60–120 cm plotį. Nuo vasaros vidurio pasirodo plonos plunksniškos rausvos žiedų šluotelės, kurios siekia 37 cm dydį. Kadangi žolė yra šilto klimato augalas, Lietuvoje ji auginama kaip vienmetė, nes žiemų neišgyvena. Kita vertus, gal ir gerai, nes šiltuose kraštuose ji tampa invazine rūšimi. Lietuvoje šioji ne tokia populiari, todėl įsigyti galima tik šią veislę: 

„Rubrum” – 40×40 cm dydžio augalas, kurio lapai tamsiai raudonos ar bordo spalvos, o varpos nusvirusios ir rausvai rudos spalvos. 

Vilnotoji soruolė – pasisėkite iš sėklų 

Vilnotosios soruolės (Pennisetum villosum) dažniausiai Lietuvoje siūloma įsigyti jos sėklų, iš kurių užsiauginsite vienmetį, iki 60 cm aukščio ir pločio kerelį. Jos lapai žali, o pūkuotos varpos yra baltos spalvos ir svyrančios. 

Soruolių auginimas 

Vieta. Soruolės puikiai auga atviroje saulėkaitoje, kur saulė šviečia ne mažiau kaip 6–8 valandas per dieną. Šiek tiek pavėsio joms kliūti gali, bet dėl per didelio pavėsio šios žolės taps negražios bei nežydės. 

Dirvožemis. Augalai paprastai auga vidutinio derlingumo, tolygiai drėgnoje, bet gerai drenuotoje dirvoje, kurios pH 5,5–7,0. Jei tokios sąlygos palaikomos, šias žoles galima auginti ir molio bei smėlio mišinyje. 

Soruolės vazone. Turbūt žymiai dažniau soruolės auginamos vazone, o ne sode ar gėlyne. Daugelis jų veislių auga konteineriuose, todėl jų kompozicijos puikiai tinka kiemo teritorijoms ir verandoms pagyvinti. Tik soruolėms svarbu parinkti didelį vazoną su drenažo angomis. Pasirinkite tokį vazoną, kuriame iš visų pusių liktų keli centimetrai vietos augti. Soruoles vazone auginkite gerai drenuojančioje žemėje, kurią palaikykite drėgną, bet nepermirkusią. 

Soruolės priežiūra 

Laistymas. Soruolės mėgsta drėgmę, todėl laistykite, kai dirvos viršus pradeda sausėti. Stenkitės, kad dirva būtų nuolat drėgna, bet niekada nepermirktų. Kai kurios veislės yra atsparios sausrai, todėl jų nereikės laistyti tiek daug. 

Tręšimas. Trąšos paprastai nėra būtinos sveikai augančiai soruolei. Tačiau pavasarį tręšdami įvairius augalus tuo pačiu nepakenks šliūkštelėti ar paberti saują subalansuotų trąšų ir soruolėms.  

Genėjimas. Daugiamečių soruolių lapus galite nupjauti iki žemės vėlyvą rudenį, kai žolė baigia žydėti ir vegetuoti. Kai kurie sodininkai neskuba to daryti rudenį ir sulaukia ankstyvo pavasario, nes žolė išlaiko dekoratyvumą ir per visą žiemą. Bet kokiu atveju, prieš prasidedant vegetacijai pavasarį negyvą lapiją reikėtų pašalinti. 

Žiemojimas. Dauguma Lietuvoje auginamų soruolių negali išgyventi šaltų žiemų, todėl čia jos dažnai auginamos kaip vienmetės. Dirvoje auginamos daugiametės soruolės prieš prasidedant žiemai apdengiamos mulčio sluoksniu, o auginamas vazonuose geriausia perkelti į patalpą. 

Kaip dauginti ir kada sėti soruoles? 

Dalijimu. Jeigu kaimynas nori pasiskolinti kerelį jūsų gražuolės soruolės, tą lengvai ir greitai padarysite dalijant žolės šaknis. Pavasarį kastuvu apkaskite žolės kupstą ir perpjaukite jos šaknų sistemą. Lėtai atkaskite atskirtą dalį, kol galėsite atsargiai pakelti ją nuo žemės. Atskirtą naująją dalį atiduokite kaimynui arba perkelkite kupstelį į iškastą atskirą duobę. Pasodinę augaliuką jį užkaskite, apspauskite dirvą ir kruopščiai palaistykite. 

Iš sėklų. Šių žolių taip pat galima užsiauginti iš sėklų. Sėklas pradėkite daiginti patalpoje likus maždaug dviem mėnesiams iki paskutinių šalnų. Sėklų gamintojai siūlo sėją atlikti sausio–kovo mėnesiais. Pasėkite soruoles į drėgną, gerai drenuojamą dirvą ir lengvai užberkite žemėmis. Palaikykite dirvos drėgmę ir padėkite indą su pasėtomis sėklomis saulėtoje, šiltoje vietoje.  

Kaip ir kada sodinti soruoles? 

Kadangi soruolės yra šilto klimato žolės, jos į lauko gėlyną ar vazoną lauke sodinamos vėlyvą pavasarį (gegužės pabaigoje, kai praeina visos galimos šalnos). Jos pradeda vegetuoti vėlyviausiai iš visų auginamų augalų, o pradeda žydėti įpusėjus vasarai ar jos pabaigoje. 

Žemesnes soruoles patariama sodinti dirvoje kaip pakraščio augalus, apipavidalinančius gėlyną. Prieš sodinimą dirvą praturtinkite kompostu, iškaskite 2–3 kartus platesnę, bet tokio pačio gylio duobutę. Įsodinę, užkasę ir palaistę augalą, uždėkite aplink žolę 2,5–5 cm storio sluoksnį senų smulkintų medžių žievės mulčią arba 7–8 cm storio pušies spyglių sluoksnį. Priklausomai nuo veislės, tarp atskirų sodinamų soruolių palikite nuo 30 cm (žemaūgėms) iki 120 cm (aukštaūgėms) atstumus. 

Soruolių ligos ir kenkėjai 

Kiek žinoma, dekoratyvinės soruolės pastebimų kenkėjų ir ligų neturi. Jas gali sodinti ir tie, kurie gyvena prie miško, nes apsilankantys elniniai gyvūnai prie šių žolių nelenda. 

Soruolių nauda 

Dekoratyvumas. Soruolių fontanu krentantys lapai ir šepetėlius primenantys žiedynai skatina jas auginti želdynams papuošti. Daugiametės soruolės keičia lapų spalvą, todėl dekoratyvumą išlaiko ir per žiemą. Žemaūgės soruolių rūšys ypač gerai tinka pasodinti priekyje visų kitų augalų. Žolės taip pat puikiai auga dideliuose induose, todėl sukuria  įspūdingą efektą arba ekspozicijai suteikia aukščio ir tekstūros kontrasto. 

Pašaras ir maistas. Kai kurios soruolės yra svarbus pašarų šaltinis, pavyzdžiui, melsvoji soruolė (P. glaucum). Yra žinių, kad plaukuotosios soruolės sėklas gali vartoti ir žmonės, jas sumalus ir gaunant miltus.