Gumbiniai kiškiakopūsčiai, dažnai vadinami „oka“ arba „Andų bulve“, yra augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, kuris šiandien vis dažniau populiarėja ir Europoje bei kitose pasaulio šalyse. Šie augalai pasižymi ne tik išskirtiniu, rūgščiu skoniu, bet ir maistinėmis bei gydomosiomis savybėmis, todėl jie vertinami tiek kulinarijoje, tiek liaudies medicinoje.
Gumbinių kiškiakopūsčių auginimas gali būti puikus pasirinkimas tiek mėgėjams, tiek profesionaliems sodininkams, siekiantiems išbandyti naujus ir naudingus augalus. Šiame straipsnyje apžvelgsime gumbinių kiškiakopūsčių auginimo ypatumus, maistinę vertę ir jų panaudojimo galimybes.
Kas yra gumbiniai kiškiakopūsčiai?
Gumbiniai kiškiakopūsčiai (Oxalis tuberosa) – tai daugiametis arba vienmetis augalas, priklausantis kiškiakopūsčių (Oxalidaceae) šeimai. Pavadinimas „kiškiakopūsčių“ atsirado dėl būdingų, trikampių lapų, primenančių kiškių ausis. Gumbiniai kiškiakopūsčiai auga iš požeminių gumbų, kurie yra pagrindinė šio augalo maistinė dalis. Šie gumbai yra valgomi ir turi rūgštų skonį, kuris priklauso nuo oksalo rūgšties, natūraliai randamos šiuose augaluose.
Nors gumbiniai kiškiakopūsčiai tradiciškai auginami Pietų Amerikoje, ypač Andų regione, jie vis labiau populiarėja ir kitose pasaulio vietose dėl savo maistinės vertės ir gydomųjų savybių. Šie augalai auga tiek tropinėse, tiek subtropinėse klimato zonose ir yra puikiai prisitaikę auginimui įvairiose šalyse.
Gumbiniai kiškiakopūsčiai yra šiek tiek panašūs į mums įprastų kiškiakopūsčių augalų išvaizdą. Pagrindinės jų savybės – mažos, trikampės lapų plokštelės, kurios gali būti žalsvos arba purpurinės. Šis augalas pasižymi charakteringomis trigubo lapo dalimis, primenančiomis dobilų lapus. Gumbiniai kiškiakopūsčiai užauga 10–30 cm aukščio, o jų lapai yra šviesiai žali, jautrūs šviesai ir temperatūros pokyčiams.
Šie augalai žydi smulkiais žiedais, kurie būna rožinės, violetinės arba geltonos spalvos, tačiau jų žiedai nėra pagrindinis išskirtinumas – daugiausiai dėmesio sulaukia jų gumbai.
Gumbai yra maži, ovalios ar apvalios formos, įvairių spalvų, priklausomai nuo rūšies ir veislės. Dažniausiai jų spalva svyruoja nuo šviesiai gelsvos iki tamsiai raudonos arba violetinės. Skoninės savybės taip pat priklauso nuo gumbų spalvos: šviesesni gumbai paprastai būna švelnesni ir mažiau rūgštūs, o tamsesni – intensyvesni ir rūgštesni.
Kilmė ir paplitimas
Gumbiniai kiškiakopūsčiai yra kilę iš Pietų Amerikos, ypač Andų kalnų regionų, kur jie buvo auginami tūkstančius metų. Indėnai šiuose regionuose naudojo šiuos augalus kaip svarbų maisto šaltinį, nes gumbai yra lengvai perdirbami ir maistingi. Pirmieji įrašai apie gumbinius kiškiakopūsčius atsirado dar Inkų civilizacijos laikais.
Šiandien šie augalai yra auginami ne tik Pietų Amerikoje, bet ir kitose pasaulio vietose, tokiuose kaip Europa, Azija ir Šiaurės Amerika. Gumbiniai kiškiakopūsčiai yra laikomi egzotišku augalu, kuris pritraukia dėmesį dėl savo unikalios išvaizdos ir kulinarinių savybių.
Lietuvoje šis augalas kol kas nėra plačiai paplitęs, tačiau gali būti sėkmingai auginamas specialiai paruoštose vietose.
Gumbinių kiškiakopūsčių rūšys ir veislės
Nors Oxalis tuberosa yra pagrindinė rūšis, naudojama kaip maisto produktas, yra keletas veislių, kurios skiriasi spalvomis ir skoninėmis savybėmis. Dauguma jų priklauso Andų regionui, tačiau šiuo metu galima rasti ir hibridinių veislių, kurios buvo sukurtos kitose pasaulio vietose. Kai kurios veislės turi didesnius gumbus, o kitos – mažesnius, tačiau labiau aromatingus.
Įprastinės gumbinių kiškiakopūsčių veislės dažniausiai būna geltonos arba raudonos, tačiau gali būti ir violetinės bei baltos spalvos. Šios rūšys, priklausomai nuo veislės, gali turėti įvairius skonio niuansus – nuo švelniai rūgštaus iki ryškiai rūgštaus, priklausomai nuo auginimo sąlygų ir klimato.
Gumbinių kiškiakopūsčių maistinė vertė
Gumbiniai kiškiakopūsčiai yra vertingas maisto šaltinis. Jie turi aukštą angliavandenių ir skaidulų kiekį, todėl gali būti naudojami kaip puikus energijos šaltinis. Gumbų sudėtyje yra daug krakmolo, kuris lengvai virškinamas ir suteikia organizmui ilgalaikę energiją.
Šie augalai taip pat yra geras vitaminų, mineralų ir antioksidantų šaltinis. Pavyzdžiui, gumbiniai kiškiakopūsčiai turi daug vitamino C, kuris stiprina imunitetą ir padeda kovoti su uždegimais. Be to, juose yra kalcio, kalio ir geležies, kurie būtini kaulų sveikatai, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijoms bei kraujo formavimuisi.
Oksalo rūgštis, nors ir suteikia augalui rūgštų skonį, gali turėti ir teigiamą poveikį organizmui, jei vartojama saikingai. Tačiau per didelis šios rūgšties kiekis gali būti kenksmingas, todėl svarbu nepamiršti subalansuoto vartojimo.
Be to, gumbiniai kiškiakopūsčiai pasižymi žemu riebalų kiekiu ir yra lengvai virškinami. Energinė vertė 100 g produkto – apie 70-80 kcal.
Kaip auginami gumbiniai kiškiakopūsčiai?
Gumbinius kiškiakopūsčius galima auginti tiek lauke, tiek patalpose, tačiau jie geriausiai auga šiltame ir saulėtame klimate. Svarbu pasirinkti tinkamą vietą ir dirvą, kad užtikrintumėte gerą derlių.
Vieta. Šie augalai mėgsta dalinai pavėsingas vietas, tačiau svarbu, kad augalai gautų pakankamai šviesos, nes tai padeda paspartinti jų augimą. Geriausiai auga nuo stiprių vėjų apsaugotose vietose.
Dirva. Gumbiniai kiškiakopūsčiai mėgsta lengvą, gerai drenuotą dirvą, kurioje yra daug organinių medžiagų. Dirva turėtų turėti neutralią pH vertę (apie 6-7). Kompostas ir dirvožemio pagerinimas yra rekomenduojami, nes tai padeda užtikrinti gerą gumbų augimą ir derliaus kokybę.
Laistymas. Laistymas turi būti reguliarus, tačiau svarbu vengti per didelės drėgmės, kad būtų išvengta šaknų puvimo. Dirva turėtų būti drėgna, bet ne per šlapia.
Tręšimas. Jei dirvožemis nėra labai derlingas, galima papildomai tręšti augalus. Rekomenduojama naudoti subalansuotas trąšas, kurios turi daug azoto, fosforo ir kalio. Tręškite kas 4–6 savaites.
Apsauga nuo vėjo. Gumbiniai kiškiakopūsčiai nemėgsta per daug vėjo, todėl, jei gyvenate vėjuotoje vietovėje, apsaugokite augalus nuo vėjo tinklais ar tvoromis.
Gumbinių kiškiakopūsčių sodinimas
Gumbinius kiškiakopūsčius rekomenduojama sodinti pavasarį, kai praeina šalnų pavojus ir dirvos temperatūra pakyla iki maždaug 15–20 °C. Tai paprastai būna balandžio arba gegužės mėnesiais, priklausomai nuo klimato sąlygų. Jei gyvenate šiltesniame regione, galite pradėti sodinti šiek tiek anksčiau.
Jei auginate gumbinius kiškiakopūsčius patalpose, sodinti juos galite visus metus, tačiau svarbu užtikrinti, kad patalpoje būtų pakankamai šviesos ir šiltų sąlygų.
Sodinant gumbinius kiškiakopūsčius, svarbiausia pasirinkti tinkamus gumbus. Gumbai turi būti sveiki, be pažeidimų ir puvimo požymių. Jie turi būti vidutinio dydžio, nes per dideli ar per maži gumbai gali lemti prastą derlių.
Žingsniai sodinant gumbinius kiškiakopūsčius:
- Pasirinkite geros kokybės gumbus, kurie nėra per seni arba per mažai subrendę.
- Gumbus sodinkite apie 5–10 cm gylio ir apie 30 cm atstumu vienas nuo kito. Jei sodinate kelias eiles, tarp eilių palikite apie 40 cm tarpus, kad augalai turėtų pakankamai vietos augti.
- Įdėkite gumbą į paruoštą duobę ir užberkite dirva. Svarbu, kad gumbas būtų sodinamas auginimo daigais aukštyn, kad jis galėtų lengvai iškilti į paviršių.
- Po sodinimo gausiai laistykite, tačiau venkite per didelio drėgmės kiekio. Dirva turėtų būti nuolat šiek tiek drėgna, tačiau ne per šlapia, kad išvengtumėte šaknų puvimo.
Sodinimo klaidos, kurių reikia vengti:
- Per gilus sodinimas. Gumbai turi būti sodinami apie 5–10 cm gylyje. Per giliai pasodinti gumbai gali nesugebėti išdygti.
- Perlaistymas. Per didelis laistymas gali sukelti šaknų puvimą ir ligas. Laistykite augalus tik tada, kai dirva yra šiek tiek sausa.
- Netinkama vieta. Gumbiniai kiškiakopūsčiai nemėgsta nei per daug šešėlio, nei per daug saulės, todėl svarbu pasirinkti vietą, kur jie gaus pakankamai saulės.
Gumbinių kiškiakopūsčių derlius
Gumbinių kiškiakopūščių derlius subręsta maždaug po 5–6 mėnesių nuo pasodinimo. Derlių reikia nuimti, kai augalo antžeminė dalis pradeda džiūti ir gelsti (panašiai kaip ir mums puikiai įprastų bulvių). Gumbai iškasami atsargiai, nes jie yra gana trapūs. Svarbu nepažeisti jų odelės, kad jie gerai laikytųsi.
Iškasus gumbus, juos galima palikti kelias dienas saulėje, kad išdžiūtų ir sustiprėtų skonis. Tada gumbai turėtų būti laikomi vėsioje, tamsioje vietoje su gera ventiliacija, kad nesukeltų pelėsių ar puvimo. Optimali laikymo temperatūra – apie 5–10 °C. Tinkamai laikomi, jie gali išsilaikyti iki 6 mėnesių.
Kur ir kaip panaudojami gumbiniai kiškiakopūsčiai?
Gumbiniai kiškiakopūsčiai maistui gali būti vartojami įvairiais būdais. Juos galima naudoti panašiai kaip bulves ar batatais. Gumbai gali būti verdami, kepti, troškinami, o taip pat naudojami salotose ar kaip garnyras. Dėl savo rūgštaus skonio jie dažnai naudojami kaip prieskonis arba kaip maisto papildas.
Liaudies medicinoje gumbiniai kiškiakopūsčiai vertinami dėl jų priešuždegiminių, antibakterinių ir antioksidacinių savybių. Jie gali padėti kovoti su uždegimais, stiprinti imunitetą ir gerinti virškinimą. Kai kurie žmonės naudoja juos ir kaip priemonę nuo peršalimo bei kosulio, taip pat kraujospūdžiui reguliuoti ar kaip švelnus diuretinis preparatas.
Kam nerekomenduojama valgyti?
Nors gumbiniai kiškiakopūsčiai turi daug naudingų savybių, jų vartojimas gali sukelti neigiamų pasekmių žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos problemų. Dėl didelio oksalo rūgšties kiekio, šie augalai gali būti kenksmingi asmenims, turintiems inkstų akmenų arba kitų inkstų ligų. Taip pat nerekomenduojama vartoti gumbų žmonėms, sergantiems podagra arba osteoporoze, nes oksalo rūgštis gali pabloginti šias būkles.
Gumbiniai kiškiakopūsčiai taip pat nerekomenduotini besilaukiančioms moterims ar asmenims, turintiems skydliaukės sutrikimų. Be to, reikia turėti omenyje, kad kaip ir bet kuris augalas, taip ir gumbiniai kiškiakopūsčiai gali sukelti alergines reakcijas, todėl pirmą kartą juos ragaukite atsargiai.
Gumbiniai kiškiakopūsčiai yra vertingas ir įdomus augalas, kuris ne tik praturtina mūsų mitybą, bet ir turi daug naudingų savybių. Jų auginimas nereikalauja daug priežiūros, o jie gali būti puikus papildymas tiek virtuvėje, tiek medicinoje. Jei norite išbandyti šį egzotišką augalą, pasinaudokite šiuo straipsniu kaip gidu ir išbandykite jų skonius ir naudą savo kasdienėje mityboje. Ir kas žino, galbūt palaipsniui jie taps puikia bulvių alternatyva?
Šaltiniai:
- https://www.cultivariable.com/instructions/andean-roots-tubers/how-to-grow-oca/
- https://lovelygreens.com/how-to-grow-oca-new-zealand-yam/
- https://www.permaculture.co.uk/articles/how-to-grow-store-and-eat-oca/
- https://goodlifepermaculture.com.au/growing-loving-oca/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Rekomenduojamas video
