Ryškiaspalvės, aukštos, gracingos kanos – gėlės, iš tolo traukiančios žvilgsnius. Kanų spalvų gausa, jų ryškūs žiedai, puošnūs dideli lapai sukuria sode ypatingą nuotaiką. Kitaip šios prašmatnios gėlės dar vadinamos pipytėmis, kanais. O išvertus iš lotynų kalbos, kana reiškia nendrę – ją primena kanos stiebas.
Kanos (lot. Canna) – tai daugiametės gėlės, priklausančios kaninių augalų šeimai. Kanos natūraliai auga tropiniame Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos klimate. Gamtoje jos gali užaugti iki 4 m aukščio. Kanos turi didelius, su makštimis, lapus. Jų žiedai netaisyklingos formos, ryškių spalvų, stiebo viršūnėse susitelkę į kekes ar šluoteles.
Kanų veislės
Išvesta šimtai kanų veislių, besiskiriančių lapų ir žiedų atspalviais, dydžiu. Štai kai kurios populiaresnės veislės:
- „Red King Humbert“ ir „Yellow King Humbert“ – klasikinės, vienos seniausių veislių. „Red King Humbert“ užauga iki 2,5 m aukščio, žydi dideliais raudonais ir raudonai oranžiniais žiedais. „Yellow King Humbert“ užauga iki 1,5 m, žydi dvispalviais žiedais – geltonais su oranžinėmis dėmelėmis;
- „Shenandoah“ – tamsiai rožiniai žiedai, alyvuogių žalumo su bronziniu atspalviu lapai;
- „Tropicanna“ – kanos oranžiniais žiedais bei puošniais lapais su vyšniniais, auksiniais, geltonais, rožiniais, žaliais dryžiais;
- „Pretoria“ („Bengal Tiger“) – veislė su dvispalviais oranžiniais žiedais bei geltonomis ir žaliomis juostomis ant lapų;
- „The President“ – iki 1,5 m aukščio užauganti veislė ryškiai raudonais žiedais, sudarančiais įspūdingą kontrastą su žalia lapija;
- „Stuttgart“ – kanos, žydinčios oranžiniais žiedais ir turinčios baltai žalius dryžuotus lapus. Geriausia šią veislę auginti daliniame pavėsyje, nes ryški saulė gali apdeginti augalo lapus;
- „Cleopatra“ – populiari žemaūgė veislė, žydinti raudonai geltonais žiedais, užauga iki 1,2-1,5 m;
- „Lucifer“ – dar viena žemaūgė veislė, tinkanti auginimui vazone, konteineryje. Užauga iki 1 m aukščio, žydi ryškiais, raudonai geltonais žiedais.
Kanų dauginimas iš šakniastiebio
Dažniausias bei paprasčiausias būdas – užsiauginti kaną iš šakniastiebio. Kad kanos pražystų vasarą, jas reikia pradėti daiginti šiltnamyje ar kambaryje jau ankstyvą pavasarį. Tam kovo pradžioje kanos šakniastiebis padalinamas taip, kad kiekviena dalis turėtų vieną stambų pumpurą arba kelis smulkesnius. Pjovimo vietos pabarstomos medžio anglimi, joms leidžiama pradžiūti.
Padalintos šakniastiebio dalys sudedamos į vazonėlį ar kitokią talpą, į gruntą (smėlį), iš viršaus užberiamos smėliu. Laikomos šviesoje vietoje, 20-24 oC temperatūroje. Kartas nuo karto daiginami šakniastiebiai apipurškiami šiltu vandeniu. Kai lapelius išleidusiems augalams viename vazone pasidarys ankšta, išsodinkite juos į mažus vazonėlius ir perkelkite į šviesią patalpą, kurios temperatūra būtų ne aukštesnė kaip 16 oC.
Kad prieš sodinant į lauką kanos sustiprėtų, kartą per dešimt dienų laistykite jas kalio permanganato tirpalu (2 g 10 l vandens). Galima apsieiti ir be šakniastiebių daiginimo, tačiau tai labai pavėlins kanų žydėjimo laiką: jei į lauką sodinsite nesudygusius gumbus, kanos pražys žymiai vėliau arba gali visai nespėti išskleisti žiedų.
Kaip ir kada sėti kanas?
Auginant kanas iš sėklų, jos gali prarasti savo veislės savybes. Visgi jei susirinkote kanų sėklų ir nutarėte pabandyti išsiauginti iš jų naujų augalų, turėkite omenyje, kad kanų sėklos turi labai kietą apvalkalą, kurį prieš sėjant būtina suminkštinti. Sėklas nuplikykite verdančiu vandeniu ir palaikykite termose šiltame vandenyje 3-4 valandas arba 12 valandų ant karšto radiatoriaus.
Kitas būdas – pašaldykite jas 1-2 valandas šaldytuve. Sėklos sėjamos vasario mėnesį į lengvą žemę, pasėliai laikomi 22-23 oC temperatūroje, daliniame pavėsyje. Daigai pasirodo po 3-4 savaičių. Kai išsiaugina po 3-4 lapus, daigai pikuojami į atskirus vazonėlius. Iki pasodinimo į lauką jie laikomi 16 oC temperatūroje. Vieni daigai gali sužydėti jau tais pačiais metais, kiti – kitąmet.
Kaip ir kada sodinti kanas lauke
Kai baigiasi pavasarinės šalnos, dažniausiai antroje gegužės pusėje, galima sodinti kanas į lauką. Kanoms parenkama saulėta, nuo skersvėjų apsaugota vieta. Kanų veislės, auginamos dėl dekoratyvių lapų, gali taikstytis su daliniu pavėsiu, tačiau veislėms, auginamoms dėl gražių žiedų, reikia daug saulės.
Šioms gėlėms tinka įvairi žemė, svarbu, kad ji nebūtų per drėgna, neįmirktų. Visgi optimali kanų vešėjimui dirvožemio sudėtis yra tokia: humusas, lapinė žemė, stambus smėlis ir durpės lygiomis dalimis. Būtinas geras drenažas.
Kanos sodinamos 50 cm atstumu. Pasodinus kanos iškart palaistomos. Nuo pasodinimo į lauką iki žydėjimo praeina 1,5-2 mėnesiai.
Kanų priežiūra
Kanos nesukels didesnių rūpesčių net pradedančiajam augintojui. Šios gėlės yra nepretenzingos, atsparios sausrai ir puošia sodą žydėjimu nuo liepos mėnesio iki pat šalnų. Vienintelis kanų trūkumas – mūsų klimate jos nežiemoja lauke.
Kanų laistymas. Kanos reguliariai laistomos saikingu vandens kiekiu, žydėjimo metu – gausiau. Po žydėjimo laistymas palaipsniui mažinamas. Kanos atlaiko trumpalaikes sausras, tačiau jų metu nustoja augti.
Kanų tręšimas. Kanas reikia tręšti 2-3 kartus per sezoną mineralinėmis trąšomis.
Kanų žydėjimas. Kanų žiedai žydi kelias dienas, tačiau jų vietoje greitai skleidžiasi nauji. Norint, kad kanos žydėtų kuo ilgiau, šalinkite nudžiūvusius jų žiedus, neleiskite užsimegzti sėkloms. Kanoms nužydėjus, jos apkaupiamos, taip apsaugant nuo galimo pašalimo.
Kanų laikymas per žiemą. Kanoms mūsų kraštuose žiemoti lauke per šalta. Po pirmųjų šalnų, rugsėjo gale – spalio pradžioje jų stiebai nukerpami 15-20 cm aukštyje, šakniagumbiai iškasami kartu su visomis aplink jas esančiomis žemėmis ir per žiemą laikomi vėsioje (6-8 oC) sausoje vietoje. Geriausia laikyti šakniagumbius dėžėse durpių, smėlio ir žemės mišinyje, galima dar pridėti į šį mišinį lapuočių medžių pjuvenų. Žiemos metu reikėtų tikrinti, ar ant šakniagumbių neatsirado puvimo žymių. Pūvančios šakniastiebio dalys nupjaunamos, o pjovimo vietos apdorojamos jodu.
Kanų auginimas vazone
Kanos sėkmingai auginamos ir kaip vazoninis augalas. Kambarinėms kanoms užtenka dviejų mėnesių ramybės periodo, o likusią metų dalį jos džiugina akį savo lapų ir žiedų grožiu. Kaną galima auginti vazone, kaip ir bet kurį kitą kambarinį augalą. Taip pat galima rudenį išsikasti sodo kaną ir persodinti ją į 50 cm skersmens kubilą ar vazoną, prieš tai apdorojus sodo žemę insekticidais, kad į namus nepatektų vabzdžių, galinčių pakenkti augalui.
Kanų priežiūra namuose yra daug lengvesnė nei sode: nereikia purkšti augalo, kovoti su piktžolėmis ir purenti dirvos. Pastatykite šią gėlę į gerai apšviestą vietą ir pagal poreikį laistykite nusistovėjusiu vandeniu, kartais nuvalykite lapus drėgna kempine. Net kai kanos nužydės, lapai vis tiek bus ryškūs ir gražūs.
Kai vazoninė kana nužydi ir jai ateina laikas pailsėti, palaipsniui mažinkite laistymą, iki visiško jo nutraukimo. Nupjaukite kanos lapus 10-15 cm aukštyje nuo pagrindo ir padėkite vazoną į vėsią, sausą patalpą, kurios temperatūra ne žemesnė kaip 10 oС. Pavasarį, norėdami padauginti augalą, išimkite šakniastiebį iš žemės, padalinkite ir pasodinkite į skirtingus vazonus. Galite vasarai išnešti vazonus su kanomis į balkoną ar pasodinti sode.
Kanų ligos ir kenkėjai
Kanos atsparios ligos ir kenkėjams, tačiau ir šias gėles kartais užpuola įvairios negandos.
Šliužai ir sraigės mėgsta graužti švelnius jaunus kanų lapus. Tad sezono pradžioje, kol augalai dar nedideli, stebėkite, ar neatsiranda šių kenkėjų. Pastebėjus nurinkite, galite pabandyti įrengti jiems spąstus, įkasę iki kraštų į žemę indelį su alumi. Šiuos kenkėjus traukia alaus mielės, tad beskanaudami gėrimo, jie įkris į spąstus.
Nuo amarų purkškite augalus česnako, svogūnų lukštų, muilo tirpalais. Jei kenkėjai labai išplitę, naudokite specialias pesticidines priemones. Amarus išnaikinti galima ir pasitelkus į pagalbą naudinguosius vabzdžius – boružes, auksaakes. Šie vabzdžiai dar vadinami entomofagais, nes minta kitais vabzdžiais, šiuo atveju, amarais, taip gelbėdami daržo ir sodo kultūras. Naudingųjų vabzdžių lervų galima įsigyti specializuotose pardavimo vietose.
Užpuolus voratinklinėms erkėms, jas naikinti padės insekticidinės priemonės, taip pat grobuoniškos erkės – vabzdžiai entomofagai, naikinantys voratinklines erkes.
Kanos gali sirgti pilkuoju (kekeriniu) puviniu, kuris pasireiškia rudomis ar tamsiai rudomis, juodomis dėmėmis, padengtomis apnašomis. Pilkajam puviniui paveikus stiebus, sutrinka augalų mityba, augalai vysta, žūva. Šiam puviniui plisti palankus didelis oro drėgnumas bei vėsi temperatūra. Puvinio pažeistas augalo dalis reikia sunaikinti, kad liga neplistų. Gydymui naudojamos specialios cheminės priemonės.
Kanos sodo dizaine
- Kanos įspūdingiausiai atrodo auginamos grupėmis. Žalialapės aukštaūgės kanos tarnauja kaip puikus fonas vidutinio aukščio gėlėms.
- Galima sudaryti kanų grupę parenkant skirtingo aukščio bei lapų atspalvių kanų veislių.
- Vienos veislės eilute pasodintos kanos gerai atrodys prie gyvatvorių, pelargonijų, už sodo ar parko suolelių.
- Konteineriuose auginamos kanos derės pastatytos prie laiptų, suolelių, takų, poilsio vietų.
- Savo sklype ar sode galite sukurti tropinį kampelį, pasodinant šalia kanų kitus iš pietų atkeliavusius augalus, pavyzdžiui, jukas.
Naudoti šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.thespruce.com
https://floristics.info
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.