Nekaprizingas, nesunkiai žiemojantis ir pernelyg daug priežiūros nereikalaujantis augalas, puikiai tinkantis namų palangėms papuošti – kiauliauogė!
Kiauliauogė, lotyniškai vadinama Solanum, yra notreliažiedžių šeimos augalas, originaliai kilęs iš Pietų Amerikos. Kelios iš kiauliauogių rūšių yra paplitusios kaip kambarinės gėlės ir gali puikiai puošti namų palanges ne tik vasarą, bet ir šaltų žiemų metu.
Nors pavasarį kiauliauogių žiedai nėra labai išskirtiniai ar išvaizdūs, orams atšalus ir temperatūrai nukritus šis augalas pradeda nokinti vaisius, kurie akį džiugina savo raudonomis ir oranžinėmis spalvomis. Augalas puikiai tinkamas Lietuvos klimatui, svarbu tik užtikrinti tinkamą temperatūrą žiemos sezonu, mat tuo laikotarpiu kiauliauogei reikalinga vėsa.
Kiauliauogė yra visžalis augalas, kuris įprastai užauga iki 1 ar 1,5 metro aukščio. Turi daug žalių, pailgos, nežymiai arkinės formos lapelių, kurių kraštai kiek banguoti. Ant neilgų kotelių esantys lapeliai užauga vidutiniškai iki 10 centimetrų ilgio.
Pražydusi kiauliauogė išskleidžia baltus žiedus, kurie turi lengvo žalio atspalvio bei primena bulves žydėjimo laikotarpiu. Vėliau nokina apvalius geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos vaisius, kurių skersmuo gali siekti 1 ar 1,5 centimetrus.
Kiauliauogių rušių gausybė
Šis augalas turi įspūdingą kiekį skirtingų rūšių – šiuo metu jų aptinkama daugiau nei pusantro tūkstančio. Lietuvoje labiausiai mėgstamos kelios rūšys, pritaikomos tiek kiemo soduose, tiek namuose.
Koralinė, vėlyvoji kiauliauogė
Viena jų – koralinė kiauliauogė, lotyniškai vadinama Solanum pseudocapsicum, dar žinoma kaip vėlyvoji kiauliauogė. Vėlyvoji kiauliauogė – tai iki 60 centimetrų aukščio užaugantis puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros šalių regiono. Augalo lapeliai vos kelių centimetrų ilgio ir pasidengę mažais plaukeliais, tad yra švelnūs. Šie puskrūmiai stebina savo baltais, vasaros laikotarpiu pražystančiais žiedais. Pasibaigus vasarai puskrūmis netampa nuobodus – pradeda nokinti oranžines uogas, išliekančias beveik visų šalčių metu, tad vėlyvoji kiauliauogė sodą ar namus gali puošti visus metus, jei jai suteikiamos tinkamos sąlygos.
Koralinė kiauliauogė nereikalauja intensyvios priežiūros, tačiau mėgsta šviesą, vėsą ir drėgmę, todėl svarbu saikingai, tačiau pastoviai ją laistyti, kad neišdžiūtų šaknys ir nenukristų lapeliai ar uogos. Gausiau laistyti rekomenduojama pavasarį bei vasarą, šiltuoju sezonu augalas puikiai jaučiasi ir lauke, gryname ore, tačiau prieš žydėjimą neperlaistykite! Kiauliauogei nužydėjus arba pradėjus brandinti uogas galima neženkliai patręšti.
Žiemą šį augalą galima iškelti į balkonus, mat tuo metu kiauliauogė geriausiai jaučiasi 10 °C temperatūroje. Jei šį augalą laikysite per šiltoje vietoje, gali pradėti veistis amarai, tad retkarčiais nupurškite augalą apsauga nuo jų bei persodinimo metu nukarpykite šaknis, apgenėkite šakeles. Po persodinimo rekomenduojama augalą pasaugoti nuo didesnės šviesos, tačiau poros savaičių bėgyje, jam pradėjus augti, galima grąžinti jį į įprastas sąlygas. Kad augalas būtų gausesnis, galite pabūti bitutėmis bei žiedus dirbtinai apdulkinti šepetėliu – taip žiemos metu sulauksite dar daugiau uogų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad augalas traukia ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų akis, o koralinės – vėlyvosios kiauliauogės uogos yra nuodingos, tad rekomenduojama laikyti kur nors aukščiau, kur nepasiektų vaikai arba atidžiai prižiūrėti.
Ežinė kiauliauogė – pepinas – melioninė kriaušė
Ežinė kiauliauogė, kitaip pepinas, vadinama melionine kriauše dėl savo nokinamų vaisių, kurių skonis primena melionų. Ši rūšis kilusi iš Pietų Amerikos ir yra paprikų, pomidorų giminaitis. Ežinės kiauliauogės lapai žali, pailgi ir primena pipirų lapus, žydi melsvai baltais žiedais ir kvepia panašiai kaip medus. Nokina net iki 10 centimetrų skersmens vaisius. Ežinių kiauliauogių vaisius galite valgyti – jie saldūs, oranžinės spalvos su stora oda ir primena nedidelius moliūgų ir arbūzų hibridus. Namuose auginami pepinai dažniausiai yra besėkliai, mat augalas yra savidulkis. Jei vaisiai nukrenta dar neprinokę – ne problema, juos galite laikyti šaldytuve, o po mėnesio ar pusantro jau galėsite mėgautis jų skoniu.
Sodinukams išdygus, rekomenduojama persodinti į didelius vazonus, laikyti šiltai ir neperlaistyti. Ežinės kiauliauogės, priešingai nei vėlyvosios, bijo šalčio, tad žiemos metu jų nevalia palikti lauke ar balkone. Pepinai nemėgsta dažno persodinimo, tad verta iš anksto numatyti tinkamą vietą, siekiant ilgesnio žaliavimo laikotarpio.
Pepinus tręšti reikia itin atsargiai – galima naudoti kompleksines trąšas, bet tik su bent du kartus silpnesniu tirpalu.
Juodoji kiauliauogė
Juodoji kiauliauogė (Solanum nigrum) natūraliai auga ir Lietuvoje, tiesioginės saulės šviesoje ir yra naudojamos ne tik kaip dekoratyvinis augalas, bet ir kulinarijoje.
Juodoji kiauliauogė labai šakota – ji gali užaugti iki pusės metro aukščio, turi itin statų stiebą, tad primena mažą medelį ar krūmelį. Stiebas įdomus ir tuo, kad yra pasidengęs smulkiais plaukeliais. Lapeliai nėra visai ovalūs, tačiau ne pailgi ir primena ~6 centimetrų ilgio bei 4 centimetrų pločio nuapvalintą trikampį. Vasaros gale – rudens pradžioje juodoji kiauliauogė pradeda nokinti nedideles juodas uogas.
Žaliose juodosios kiauliauogės dalyse taip pat gausu nuodingų medžiagų, tad nevalia jų ragauti bei verta prižiūrėti nuo vaikų. Tik pilnai sunokusios uogos gali būti naudojamos ir maiste, mat dar žalios jos yra nuodingos. Manoma, kad būtent dėl šios priežasties juodosios kiauliauogės uogos, nors ir gali atstoti mėlynes, jų nepakeičia ir maiste sutinkamos itin retai.
Apsinuodijimas šia uoga gali sukelti rimtus pilvo skausmus, nervų sistemos sutrikimus, sulėtinti širdies rimtą ir kai kuriais atvejais net tapti mirties priežastimi.
Kiauliauogės sodinimas
Vėlyvoji kiauliauogė dauginasi sėklomis ir ūgliais. Daigelius galite sodinti į nedidelius vazonėlius pradžioje, vėliau juos pakeičiant erdvesniais. Sodinkite po 1 sodinuką. Norint, kad augalas daugiau šakotųsi, nuskinkite viršūnę ir persodinkite į 10-15 centimetrų skersmens vazonėlius.
Ežinės kiauliauogės sėklos geriausiai auga kai yra sodinamos į daigeliams skirtą mišinį. Jų sėklų nereikia apiberti žemėmis – jos gali likti paviršiuje, svarbu tik uždengti agroplėvele ar polietilenu ir šiltai laikyti, apie 27 °C temperatūroje. Nors geriausia auginti talpoje, panašioje į akvariumą su lempomis, augalas gali išdygti ir laikomas ant palangės, po kuria yra radiatorius. Kad neperkaitintumėte, galite pasitelkti į pagalbą medinę lentelę ar lėkštutę.
Juodoji kiauliauogė yra vienmetis augalas, tad nėra dažnai sodinamas.
Kiauliauogių uogų panaudojimas maiste
Ežinė kiauliauogė – pepinas – nokina vaisius, kuriuos galima valgyti šviežius, pašalinant žievelę bei sėklas, esančias viduje. Šis vaisius užsienio šalyse mėgstamas bei pritaikomas žuvies ar mėsos receptuose, plačiai paplitęs kaip uogienės ar džemo sudedamoji dalis bei naudojamas desertų gamyboje dėl savo saldaus skonio. Dar nesunokę pepinai taip pat gali būti valgomi – tik jų skonis labiau primins agurko nei saldaus vaisiaus. Patys lapai kai kuriose šalyse gali būti naudojami salotoms pagardinti.
Kiauliauogių nauda sveikatai
Nenuodingų kiauliauogių rūšių uogos iš tiesų yra puikus sveikatos šaltinis mūsų organizmams! Šio augalo vaisiuose gausu antivirusinių, priešuždegiminių bei antimikrobinių savybių, kai kuriuose tyrimuose manoma, kad vaisius turi ir priešvėžinių savybių. Ežinės kiauliauogės uogose gausu mineralų bei skaidulų, mažinančių cholesterolio kiekį, tad uogas galima naudoti kaip arbatą kovojant su per dideliu cholesterolio kiekiu organizme, virškinimo sutrikimais.
Pepinas gydo ne tik jį valgant, šia uoga gali būti gydomos atviros žaizdos, tokios kaip nudegimai.
Kiauliauogė šventėms dekoruoti
Būtent dėl kiauliauogės uogų ir kai kurių rūšių atsparumo šalčiui šis augalas mėgstamas žiemos sezonu bei Kalėdų šventėms, tačiau nėra itin populiarus dėl nuodingų neprinokusių uogų bei dėl to, kad nemaža dalis rūšių yra vienmečiai augalai. Turintiems mažamečių vaikų nerekomenduojama šio augalo rinktis kaip kambarinės gėlės, tačiau jų galima įsigyti būtent dekoracijoms, dažniausiai Kalėdų laikotarpiu įvairiose sodo prekių ar statybos ir remonto tinklų parduotuvėse.
Taigi, saugokite vaikus nuo akį traukiančių uogų, puoškite namus ne tik žiedais, bet ir augalų vaisiais bei mėgaukitės kiauliauogių grožiu ir saldžiu kvapu visus metus!
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/kiauliauoge/
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 98 p.
Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. – V., 2000. – 128 p. – P. 117. ISBN 9986-767-02-1.
Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.