Kinrožė gali lauke ištverti ir lietuvišką žiemą. Sužinokite kaip

Ryškioji kinrožė arba hibiskas, Lietuvoje daug dažniau auginama kaip kambarinė, o ne lauko gėlė. Kilusi iš Pietryčių Azijos, kinrožė labai mėgsta drėgmę ir šilumą, todėl lietuviškos žiemos jai yra didelis iššūkis. Tačiau atsižvelgdami į augalo populiarumą selekcininkai išvedė daugiau nei 300 kinrožės rūšių, o dalis jų gali sėkmingai peržiemoti mūsų klimato sąlygomis. Sužinokite kuo skiriasi kinrožės auginimas lauke ir namuose bei atraskite naują puošmeną savo gėlynui.

Kinrožės kilmė ir paplitimas

Gėlės pavadinimas mums sufleruoja, jog kinrožė yra kilusi iš Kinijos, tačiau šį faktą patikrinti sunku. Neabejojama, jog kinrožės kilmės regionas yra Pietvakarių Azija, kur jos iki šiol auga natūraliai. Kinrožės gali būti vienmetės ar daugiametės gėlės, augančios kaip krūmai, medeliai ar net žoliniai augalai. Egzistuoja daugybė kinrožių rūšių, tačiau tai, ką auginame namuose arba matome užsienio parkuose, visai neprimena laukinio augalo. Šiuolaikinės dekoratyvinės kinrožės yra iš aštuonių tropinių rūšių žmogaus išvesti hibridai.

Kinrožė paplitusi ne tik žemyninėje Azijoje, bet ir Ramiojo vandenyno salose. Pavyzdžiui, Havajuose kinrožė yra nacionalinė gėlė, iš kurios žiedų pinami tradiciniai vainikai. Sirinė rožė arba sirinė kinrožė yra Korėjos nacionalinis simbolis, vaizduojama šalies heraldikoje ir net minima valstybiniame himne. Egipte kinrožių arbata mėgavosi faraonai, o ir šiandien ją įprasta gerti tradicinėse egiptietiškose vestuvėse. Kinrožė nuo seno vartota gydomaisiais bei kulinariniais tikslais, kai kuriose Azijos kultūrose netgi garbinta, aukota dievams ir vadinta „meilės gėle“.

Kinrožės rūšys

Lietuvoje mums geriausiai pažįstamos tikrosios kinrožės (lot. Hibiscus rosa-sinensis). Tai yra bene dažniausiai auginamos kinrožių genties kambarinės gėlės, priklausančios dedešvinių (lot. Malvaceae) šeimai. Kambario sąlygomis šie krūmeliai pasiekia 1–2 metrus ir išgyvena net iki 20-ies metų. Atpažįstamos pagal blizgius, tamsiai žalius lapus dantytais kraštais. Tačiau pagrindinis kinrožių bruožas yra dideli spalvingi žiedai ilgomis piestelėmis, išraiškingomis purkomis ir dulkinėmis.

Dažnai Europoje sutinkama ir sirinė rožė arba ketmija vadinama sirinė kinrožė (lot. Hybiscus syriacus). Ji sodinama gėlynuose bei parkuose, tinkamai prižiūrima auga ir Lietuvoje. Šis krūmas užauga iki 2-4 metrų aukščio ir pasižymi pavieniais, kiek mažesniais pilnaviduriais žiedais. Sirinė rožė mėgstama dėl dekoratyvumo, mat jos žiedų spalvų diapazonas yra itin platus, o neretai jie būna ir dvispalviai. Pradeda žydėti liepos pabaigoje–rugpjūtį ir gali išlaikyti žiedus iki pat pirmųjų šalnų, tad džiugins jūsų akį bene ilgiausiai iš viso gėlyno augalų.

Kinrožės auginimas lauke – ką reikia žinoti?

Kinrožėms, ypatingai sirinėms rožėms, patinka šviesa ir reguliari, tačiau subalansuota drėgmė. Ji gana jautri vėjui ir lietui, tad geriau sodinti žemesnėje, apsaugotoje vietoje. Tik pasirūpinkite, kad jos neužstotų kito augalo ar pastato šešėlis, mat pavėsyje greičiausiai nežydės. Kinrožei reikalinga saulės šviesa, kurios gavusi ji auga gana greitai ir gausiai brandina žiedynus.

Kada ir kur geriausia sodinti kinrožę?

Tinkamiausias laikas sodinimui yra vėlyvas pavasaris, jau pasibaigus paskutinėms šalnoms. Teigiama, kad sirinė rožė toleruoja trumpalaikį šaltį iki –29 °C, tačiau jaunam sodinukui net ir minimalus šaltukas gali būti lemtingas. Taipogi, reikia gerai pagalvoti renkantis optimaliausią dirvos variantą. Augti kinrožė mėgsta derlingą ir humusingą žemę, o žiemoti jai tinkamesnis yra gerai drenuojamas priesmėlis. Jei sodinsite priemolyje, verta iškasti gilesnę duobę ir patiems pasirūpinti drenažu. Priešingu atveju, žiemos atlydžio metu vandenyje mirkstančios šaknys gali neatlaikyti drėgmės pertekliaus. Išvengti tokios situacijos gali padėti ir sodinimas nuokalnėje.

Ar sirinė rožė gali žiemoti lauke?

Literatūroje nurodoma, kad sirinė rožė gali žiemoti 5 klimato zonoje, kuriai priskiriama ir Lietuva. Dėl šios priežasties ji yra dažnas pasirinkimas gėlynams, tačiau realios galimybės atlaikyti šalčius labai varijuoja. Viskas priklauso nuo to, kaip paruošite augalą žiemai ir kokios oro sąlygos ištiks konkrečiais metais. Tarkime, jei pasitaikys besniegė ir šalta žiemą, gerai neužklota kinrožė gali sušalti. Todėl rudenį žiemojančios kinrožės stiebą reikia nupjauti iki pat žemės ir storai užkloti mulčiumi.

Patalpose augančias kinrožes dažnai puola amarai, skydamariai ir kiti kenkėjai, tačiau auginant lauke ši problema nebėra tokia aktuali. Sodinant sirinę rožę ar kitokią kinrožę gėlyne, žymiai didesnis iššūkis yra ne ligos, o santaika su oro ir aplinkos sąlygomis. Jei jums pavyks ją pasiekti, kinrožės auginimas tikrai duos pačius geriausius rezultatus ir suteiks pasididžiavimo.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.