Skip to content

Šeflera – populiari biurų gėlė, didinanti darbingumą

Šeflera – populiari biurų gėlė, didinanti darbingumą
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Šeflera dažnai auginama kaip kambarinis medelis dideliame vazone ant grindų. Šis augalas su gražiai išskaidytais lapais, suformuoja vešlų vainiką ir puikiai tinka norint sukurti ryškų interjero akcentą.

Susipažinkite su šeflera

Šeflera (Schefflera) yra aralinių (Araliaceae) šeimos atstovė. Šeflera genties augalų yra apie 600 rūšių ir veislių – jie auga kaip nedideli medžiai ar krūmai su vešlia, tankia, žalia laja.

Tai yra nereiklus ir labai gražus augalas. Krūmas yra vešlus, gražios formos dėl perskeltų lapų, kurie išsidėstę per visą stiebo ilgį ant lieknų, stačių kotelių. Viename lape gali būti 5-7 ar daugiau atskirų lapelių, kurie nusidažo ryškia smaragdine spalva. Taip pat yra tokių šeflerų veislių, kurių lapus puošia geltonos ir baltos spalvos dėmės. Dėl neįprastos lapų struktūros šefleros kartais vadinamos “skėčiu” arba “nykštuko skėčiu”.

Šefleros augalas gali užaugti net iki 20 metrų aukščio, tačiau namuose jis retai užauga aukštesnis nei 2-2,5 metro. Šios gėlės stiebai ploni, lankstūs ir labai liekni, todėl jiems reikia gerų atramų. Į vieną vazoną galima pasodinti 2-4 mažus egzempliorius ir suformuoti vešlų krūmą arba supinti jų stiebus. Ko gero dėl to šeflera dar vadinama ir „nėrūne“.

Šefleros žydėjimas yra itin retas reiškinys, kurį galima pamatyti tik jai augant natūralioje gamtoje. Žiedynai, sudaryti iš kerelių, labai panašūs į žnyplutes ar antenas. Žiedai gali būti balti, žalsvi arba kraujo raudonumo. Iš šefleros žiedų ilgainiui išauga maži vaisiai, kuriais minta paukščiai.

Šefleros natūraliai auga karšto atogrąžų klimato zonose. Laukinėje gamtoje jos aptinkamos Ramiojo vandenyno salose, Kinijoje, Japonijoje ir Australijoje. Manoma, kad jos kilęs iš Naujosios Zelandijos ir Australijos, kur XVIII a. jas atrado vokiečių botanikas J. H. Schaeffleris.

Populiarios šefleros rūšys

Populiariausios šefleros rūšys

Sumedėjusi šeflera Arboreal arba Arboricola – tai kompaktiškas, šakotas medelis, tiesiu kamienu. Jo lapai neporiniai, sudėtiniai, apie 20 cm ilgio. Pagrindinė šio augalo lapų spalva – tamsiai žalia.

Gerda – tai sumedėjusi šefleros veislė tamsiai žaliais lapais, papuoštais didelėmis, geltonomis dėmėmis.

Melanija – žavus, stačias krūmas ryškiai žaliais, delniniais lapais, išmargintais didelėmis baltomis dėmėmis. Ryškios dėmės beveik visai uždengia lapo plokštelę, o pakraštyje išlieka žalia spalva.

Auksinė kapela – gražus, stambiašakis augalas, stačiu stiebu. Užauga iki 1,2 m aukščio. Lapai tamsūs su šviesiomis ir geltonomis dėmėmis.

Šarlotė – iki 2,5 m aukščio užauganti šefleros rūšis. Labai gražus medis tiesiu, grakščiu kamienu. Lapai ryškiai žali, blizgantys, su šviesiomis dėmėmis ir banguotais pakraščiais.

Luiziana – tai augalas sodriais žaliais lapais ir šviesesnėmis dėmėmis.

Elegant arba elegantissima užauga iki 2 m aukščio.  Šios šefleros lapai apie 15 cm ilgio, padalyti į 8-12 dalių.

Bianca – tai veislė labai gražiais, taškuotais lapais. Užauga iki 2,5 m aukščio.

Radiant arba Starleaf – tai gana aukštas augalas, su tvirtu stiebu. Lapai yra ant trapių lapkočių, suskirstyti į 15-16 dalių ir gali siekti net iki 30 cm ilgio. Lapų blizgūs, kraštai banguoti, ryškiai žalios spalvos.

Taip pat mėgstamos šeflerų rūšys

Nora – augalas, kurio gražius, švelnius, žalius lapus puošia geltoni taškeliai. Kiekvieną lapą juosia smulkios, dantytos vagelės.

Compacta – tai neaukštas medis tiesiu kamienu ir žaliais delniniais lapais, baltomis ir geltonomis dėmėmis.

Įvairiaspalve Schefflera variegata dažniausiai vadinamos visos veislės su šviesiomis ir geltonomis dėmėmis ant lapų. Parduotuvėse paprastai etiketės “Schefflera variegata” arba “Schefflera mix” žymi įvairių veislių ir lapų spalvų augalus.

Jeanine (Janine) yra su mažais lapais, papuoštais kreminės ir šviesiai žalios spalvos dėmėmis.

Žalioji žvaigždė – tai vešlus, iki 1,5-2,5 m aukščio užaugantis krūmas. Lapai ryškiai žali, maždaug 15 cm dydžio suskirstyti į 16 skilčių.

Aštuonlapiai.  Šios rūšies šefleros kiekvieną lapo plokštelę sudaro 8-12 pailgų, lancetiškų lapų. Jauni lapeliai yra alyvuogių spalvos, o vyresni – tamsiai žali. Kiekvieno lapo paviršiumi driekiasi smulkios, šviesiai žalios spalvos gyslos.

Pirštuotasis – tai nedidelis krūmas tamsesnio žalio atspalvio lapais. Lapų plokštelės sudarytos iš 7-10 skiltelių, kurių kraštai banguoti.

Amate – labiausiai nereikli ir atspari pavėsiui šeflerų veislė. Blizgūs, tamsiai žali lapai.

Šefleros auginimas ir priežiūra

Šeflera gerai prisitaiko prie kambario sąlygų. Jai nereikia specialios ir sudėtingos priežiūros. Ji gana greitai  auga ir išlaiko dekoratyvinę išvaizdą. Laikydamasis paprasčiausių taisyklių, bet kuris gėlininkas galės papuošti savo namus gražiu krūmu su gausybe į skėtį panašių lapų.

Šefleros auginimas ir priežiūra

Šeflerai reikalingas apšvietimas

Šeflerai geriau parinkti gerai apšviestą kampą, geriausia ant palangės arba prie pietinio lango. Vasarą nuo vidurdienio saulės ją reikėtų pridengti užuolaidomis arba žaliuzėmis, kitaip ant gėlės lapų pradės ryškėti šviesios ir rudos dėmės. Augalas gerai auga ir rytinėje arba vakarinėje namo pusėje, tačiau atkreipkite dėmesį, kad įvairiaspalvėms veislėms reikia daugiau šviesos. Vienspalvius lapus turinčios rūšys pakenčia ir nedidelį pavėsį.

Šeflerai tinkama temperatūra

Šeflera gali būti auginama įprastoje namų temperatūroje, nesistengiant sudaryti jai specialių sąlygų. Žiemą jai priimtina maždaug +16 – +18 °C, bet ne žemesnė kaip +12°C temperatūra. Leistini nedideli temperatūros svyravimai dieną ir naktį. Vasarą šią gėlę galima pastatyti balkone arba verandoje, tačiau reikia  ją saugoti nuo skersvėjų, nes kitaip ji numes lapus.

Drėgmė šeflerai

Ši tropinė gražuolė gerai auga esant normaliai drėgmei, tačiau jai praverstų reguliarus purškimas. Buitinio oro drėkintuvo kaimynystė taip pat turės teigiamą poveikį šiai kambarinei gėlei. Tik nestatykite vazono su šiuo augalu šalia veikiančių radiatorių, nes kitaip jo lapai pradės džiūti ir nukris.

Laistyti šeflerą reikia tik šiltu, minkštu vandeniu. Patartina palikti vandentiekio vandenį pastovėti bent parą. Prižiūrint augalą svarbu laikytis “aukso vidurio” – stengtis neperdžiovinti ir neperlaistyti substrato.

Vasarą šią gėlę laistykite nedidelėmis porcijomis ir tik tada, kai išdžiūsta viršutinis substrato sluoksnis. Iš karto po laistymo išpilkite į lėkštutę nutekėjusį vandenį.

Šaltuoju metų laiku laistymą sumažinkite. Dirvą drėkinkite nedidelėmis porcijomis – 1-2 dienos po to, kai išdžiūsta viršutinis substrato sluoksnis.

Šeflerų tręšimas

Naujai persodinto augalo tręšti nereikia. Tręškite tik tada, kai jis išaugins naujus lapus. Po to kas 14 dienų į dirvą galite įterpti universalių kambarinėms gėlėms skirtų trąšų. Šeflerą tręškite tik nuo pavasario iki rudens. Žiemą ji neauga ir jai nereikia papildomų maisto medžiagų.

Šefleros genėjimas ir vainiko formavimas

Siekiant sustabdyti spartų šefleros augimą ir suformuoti „pūkuotą“ krūmą, viršutinės ūglių dalys periodiškai genimos. Jei reikia, geriausia tai daryti pavasarį. Nupjaukite bent 5-6 pumpurus, kad augalas pradėtų augti į šonus. Nupjovę pumpurus tam tikrame aukštyje ir pašalinę šoninius ūglius, galite suformuoti tvarkingą mažą medelį. Genėti nebūtina kasmet. Peraugusias šakas galima patrumpinti 30-40 cm kas kelis metus, o nupjautus ūglius panaudoti dauginimui.

Šefleros dauginimas ir persodinimas

Šefleros persodinimas

Šefleros krūmai tiesiog persodinami iš vieno vazono į kitą, nepamirštant naujo sodinimo indo dugno užpildyti akmenukais, keramzitu ar plytų gabalėliais, kad būtų užtikrintas drenažas. Persodinti gėlę geriausia  vasario arba kovo mėnesį, tada ji aktyviai pradės augti. Jauni augalai greitai auga, todėl juos reikia persodinti kasmet, o senesnes šefleras galima persodinti kas kelis metus, kai substratas išsenka arba šaknys išlenda iš drenažo angų.

Sodinimui tinka lengvas, purus, šiek tiek rūgštus substratas, kurio pH yra maždaug 6. Tinkamiausia dirva šiems augalams – humusas, velėna ir smėlis (sumaišytas santykiu 1:2:1), arba humusas, durpės ir smėlis (santykiu 3:1:1). Naujasis vazonas turėtų būti apie 5 cm platesnis už ankstesnįjį. Galima naudoti bet kokius vazonus, tačiau tokius, kuriuose būtų geros drenažo angos ir kurie būtų pakankamai tvirti, kad nevirstų nuo didelės žaliosios masės svorio.

Šį augalą nėra lengva pasidauginti namuose, bet jei būsite kantrūs, galite užauginti naują krūmą. Šeflerą galima dauginti sėklomis, skiepijimo būdu ir auginiais.

Šefleros dauginimas auginiais

Dauginti tinka tik sveiki ir pusiau sumedėję auginiai. Prieš sodinimą juos reikėtų apdoroti šaknų formavimąsi skatinančiu preparatu ir įsodinti į smėlio ir durpių mišinį. Kad įsišaknijimas būtų sėkmingas, reikia palaikyti maždaug +20 – +22 °C temperatūrą ir pastoviai aukštą oro drėgmę. Daigus reikia uždengti maišeliu arba stiklainiu ir periodiškai vėdinti. Auginiams paaugus juos galima perkelti į vazoną su substratu.

Šefleros dauginimas skeipijant

Norint padauginti šeflerą skiepijimo būdu gėlės stiebe padaromas nedidelis apvalus pjūvis. Pjūvis uždengiamas drėgnomis samanomis, įmirkytomis fitohormonu. Samanas būtina uždengti maistine plėvele, kuri pritvirtinama viršuje ir apačioje, kad būtų galima samanas periodiškai vėdinti ir palaikyti drėgmę. Toks šaknų auginimo procesas trunka kelis mėnesius. Reikia pakankamai laiko, kad atauga užaugtų, tada galima ją nuimti ir perkelti į vazoną su substratu.

Šefleros dauginimas iš sėklų

Kadangi šeflerų sėklų Lietuvoje pirkti nėra, šis dauginimo būdas mūsų kraštuose praktiškai nenaudojamas. Bet, jeigu sėklų pavyktų įsigyti užsienio šalyse, pasodinkite jas sausio arba vasario mėnesį, prieš tai pamirkę jas augimo stimuliatoriuje. Po to sėklos turi būti sėjamos į platų indą, pripildytą durpių ir smėlio mišinio, dirvos paviršius sudrėkinamas purkštuvu ir uždengiamas plėvele arba stiklu.

Sėkmingam dygimui reikalinga maždaug +22 – +24°C temperatūra. Indą su pasėtomis sėklomis reikia kasdien vėdinti, o dirvos paviršių prireikus drėkinti. Kai tik pasirodo daigai, plėvelę palaipsniui nuimkite, ilgindami vėdinimo laiką, o kai augalai išleidžia 2-3 lapelius, juos galima sodinti į atskirus vazonėlius.

Šeflera nuodinga ir apipinta prietarais

Šefleros ligos ir kenkėjai

Šis augalas retai serga ar užsikrečia kenkėjais. Tačiau ant šakų ir lapų visgi gali atsirasti amarų, niežų, pjūklelių ir voratinklinių erkių. Daugumą kenkėjų galima sunaikinti šiltu dušu arba muiluotu vandeniu, tačiau sunkiais atvejais geriau panaudoti insekticidus.

Netinkamas laistymas ir per tankus substratas gali sukelti šaknų puvinį. Jei šeflera numetė lapus arba jos kamienas tapo juodas, tai gali būti aiškus ligos požymis. Tada augalą reikia išimti iš vazono, iš šaknų išvalyti dirvožemį ir pašalinti visas pažeistas dalis. Kai situacija laba bloga, gali tekti krūmą išmesti ir bandyti įsišaknyti likusias sveikas šakeles.

Kartais šeflera gali susirgti bakterinėmis infekcijomis, dėl kurių greitai žūsta visas augalas. Infekcijomis augalas gali užsikrėsti parduotuvėje arba nuo kitų neseniai įsigytų augalų. Pagrindiniai ligos požymiai – mažos tamsios dėmelės ant lapų, kurios ilgainiui susilieja ir išplinta ant likusios augalo dalies. Jei nustatoma, kad tai tikrai bakterinė infekcija, augalą reikia laikyti karantine, pašalinti visas pažeistas vietas ir apdoroti fungicidais. Jei augalas nebus gydomas, lapai nukris, o stiebai nudžius.

Jei augalas laikomas jam palankiomis sąlygomis ir gauna visas jo vystymuisi reikalingas medžiagas, jis turi stiprų imunitetą ir gali atsispirti ligoms.

Šeflera nuodinga ir apipinta prietarais

Auginant šeflerą svarbu būti atsargiems. Ant odos ar gleivinės patekusios šio augalo sultys gali smarkiai sudirginti, todėl rekomenduojama mūvėti pirštines ir pasirūpinti, kad vaikai ir naminiai gyvūnai negraužtų ir nekramtytų šio augalo lapų.

Šeflera apipinta prietarais, kuriais galima tikėti, galima – ne.

  • Tikima, kad šaflera suteikia namams taiką ir ramybę, sugeria neigiamą energiją ir didina darbingumą. Dėl šių savybių augalas yra naudingas biure ar darbo kambaryje.
  • Sakoma jei krūmas aktyviai auga, šeima netrukus pasipildys nauju nariu. Lėtai auganti šeflera reiškia vagystę arba turto grobstymą. Nukritę lapai pranašauja ligą arba nesėkmę namo gyventojams. Lygūs ir blizgantys lapai – tai taika ir gerovė šeimoje. Tamsūs, susisukę lapai reiškia pykčius ir nesusipratimus namuose.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex