Uolaskėlė (lot. Saxifraga) – tai augalų gentis, priklausanti uolaskėlinių (lot. Saxifragaceae) šeimai. Šios gėlės yra itin mylimos sodininkų, nes uolaskėlės auginimas yra paprastas, ji nereikalauja ypatingos priežiūros, o ja besirūpinančius apdovanoja dailiais ryškiais žiedais ir ištvermingumu. Šis augalas yra tinkamas pasirinkimas – nesvarbu, ar esate jau įgudęs sodininkas, ar dar tik žengiate pirmuosius žingsnius. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kurie padės uolaskėles auginti tinkamai ir džiaugtis jų ryškiaspalviais sveikais žiedais.
Kas ta uolaskėlė?
Uolaskėlė – tai genties pavadinimas, kuris, kaip didžioji dalis augalų pavadinimų, yra kilęs iš lotyniškų žodžių. Šiuo atveju lotyniškas genties pavadinimas Saxifraga šifruojamas taip: saxum reiškia uolą, o frango – laužyti. Tad uolaskėles galima laikyti „uolų laužytojomis“. Jau iš genties pavadinimo galite atspėti teisingai, jog šie augalai puikiai auga uolėtose vietovėse. Nors ši gėlė turi daug panašumų su bergenija, kuri taip pat yra uolasėklinių (lot. Saxifragaceae) šeimos augalas, visgi nemaža tarp jų ir skirtumų.
Uolaskėlės rūšys
Nors visame pasaulyje rūšių įvairovė gana didelė (čia randama virš 450 skirtingų rūšių!), Lietuvoje rastume tik labai mažą dalelę šios įvairovės. Negana to, viena iš Lietuvoje randamų rūšių (liet. pelkinė uolaskėlė, lot. Saxifraga hirculus) yra netgi įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą!
Taip yra dėl to, kad šioms gėlėms priimtinesnis klimatas aptinkamas šiauriniame pusrutulyje, ypač alpiniuose ir subarktiniuose regionuose, pavyzdžiui, Alpėse, Grenlandijoje ar Himalajuose.
Pelkinė uolaskėlė (lot. Saxifraga hirculus)
Viena iš uolaskėlės rūšių, randamų Lietuvoje, yra pelkinė uolaskėlė. Tai nykstanti rūšis, kurios pavadinimą atrastumėte ne tik Lietuvos raudonojoje knygoje, bet ir Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Baltarusijos nykstančių augalų sąraše.
Pelkinė uolaskėlė randama didžiojoje dalyje Europos, Šiaurės Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Ji pasižymi nedideliu aukščiu, siekiančio 5-30 cm. Taip pat ją galima atpažinti pagal ryškiaspalvius geltonus žiedus, skleidžiančius nemalonų kvapą. Pelkinės uolaskėlės žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Daugiausiai jų rastumėte ten, kur drėgnas, neutralios terpės dirvožemis, pavyzdžiui, šaltiniuotose pelkėse, greta užpelkėjusių ežerų, durpinėse pievose, žemapelkėse.
Tripirštė uolaskėlė (lot. Saxifraga tridactylites)
Tai dar viena uolaskėlės rūšis, randama Lietuvoje. Ši vienmetė rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Priešingai nei pelkinės uolaskėlės, šios rūšies gėlių žiedai yra baltos spalvos, nedideli, vos kelių milimetrų skersmens. Pats augalas gali siekti 20 cm aukštį.
Tripirštes uolaskėles žydinčias galite rasti nuo pavasario vidurio iki ankstyvos vasaros. Tik šių jau reikėtų ieškoti ne pelkėtose vietovėse, o ten, kur daugiau smėlio, pavyzdžiui, smėlio kopose, molingame dirvožemyje, taip pat ir uolų plyšiuose.
Apvalialapė uolaskėlė (lot. Saxifraga x urbium)
Tai nedidelis hibridinis augalas, siekiantis 15-30 cm. Ši daugiametė rūšis gauta iš Saxifraga umbrosa ir Saxifraga spathularis rūšių. Žydi visą vasarą. Tai be galo atsparus augalas, galintis dekoruoti norimą erdvę visus metus. Atpažinti galite pagal margalapius lapus bei nedidukus baltos spalvos žiedus. Apvalialapės uolaskėlės geriausiai auga pavėsyje, tačiau dėl jų nereiklumo galite atrasti jas augančias įvairiame dirvožemyje.
Ši rūšis dar vadinama „Londono pasididžiavimu“. Pavadinimas kilo tada, kai Antrojo pasaulinio karo metu apvalialapės uolaskėlės buvo randamos subombarduotose Londono miesto vietovėse. Netgi yra daina Noel Coward daina „London Pride“, kuri tuo metu buvo be galo populiari!
Uolaskėlės sodinimas
Kadangi uolaskėlės yra ištvermingi augalai, jas galima sodinti iškart lauke. Tinkamiausia tai daryti rudenį, kol dar žemė nėra įšalusi. Jei augalą sodinsite vėsesniais mėnesiais, sudarysite galimybę uolaskėlei išleisti šaknis dar prieš prasidedant vegetacijos sezonui.
Sodinate į vazoną? Padarykite duobutę vazono krašte, ji turi būti pakankamai didelė, kad tilptų augalo šaknys. Vazonas iki pusės turėtų būti pripildytas žemės. Tada įkiškite augalą į padarytą duobutę, o tarpus pripildykite žemių. Sutvirtinkite paviršių, kad augalas tvirtai laikytųsi. Ir galiausiai – gerai palaistykite!
Sodinate lauke? Iškaskite pakankamai didelę duobutę, kad joje laisvai tilptų šios gėlės šaknys. Būtų puiku, jei duobė būtų dvigubai ar net trigubai didesnė. Įsitikinkite, kad šaknys yra visi pilnai dirvoje. Tarpus uždėkite žemėmis, sutvirtinkite. Ir gerai palaistykite!
Uolaskėlės laistymas
Rekomenduojama šiuos augalus laistyti tada, kai pastebite, jog dirva išdžiūsta. Žiemą reguliariai šių gėlių laistyti nereikia, nebent žiema pasitaikys neįprastai šilta ir pastebėsite, kad dirva išdžiūvusi. Jeigu uolaskėles auginate vazonėliuose, atminkite, kad jas laistyti teks dažniau, nes dirva išdžius greičiau. Svarbu atsakingai laistyti augimo sezono metu – tada dirvožemis visada turi būti drėgnas, tačiau jokiais būdais ne permirkęs.
Uolaskėlės dauginimas
Nors natūraliai augančios gėlės nereikalauja didelės priežiūros, o jų sėklas perneša gyvūnai, vanduo ar vėjas, dauginti jas galite ir patys. Geriausias būdas – pavasarį, kol dar augalas nepradėjo žydėti, atsargiai padalyti augalą. Specialiu įrankiu ar aštriu kastuvu perpjaukite augalą per pusę (stebėkite, kad nepažeistumėte šaknų!). Tada persodinkite kitoje vietoje, kad naujai padalyti augalai galėtų laisvai augti ir gautų pakankamai deguonies.
Uolaskėlės ligos ir kenkėjai
Uolaskėlė – tai ištvermingas augalas, kurio paprastai kenkėjai ir ligos dažnai nepuola. Visgi nereikėtų visiškai jų pamiršti. Rekomenduojame vis atkreipti dėmesį ir stebėti, ar, pavyzdžiui, augalo nepuola rūdligė. Pastebėję augalo pakitimus, venkite laistymo iš viršaus, o prireikus pasitelkite fungicidinio poveikio priemonę ar sodos purškiklį.
Kuo uolaskėlė gali būti naudinga?
Šios gėlės paprastai auginamos dėl savo dekoratyvinės vertės, kai kurios rūšys yra žinomos ir dėl kitų privalumų. Pavyzdžiui, palaipinė uolaskėlė (lot. Saxifraga stolonifera) Rytų Azijoje naudojama ir kulinarijoje. Jos lapai naudojami salotoms arba kaip garnyras.
Istoriškai kai kurios rūšys buvo naudojamos ir tradicinėje medicinoje. Manoma, kad net augalo pavadinimas „uolienų skaldytojas“ galėjo būti susijęs su jo panaudojimu inkstų akmenims gydyti. Be to, kai kurios augalo rūšys pasižymi ir priešuždegiminėmis savybėmis, tad būdavo plačiai naudojamos vaistažolių preparatuose. Uolaskėlės taip pat buvo naudojamos ir gydant kvėpavimų takų bei odos ligas.
Atraskite uolaskėlių grožį ir jūs!
Uolaskėlė ne tik pasižymi gražiais žiedais, bet ir yra itin ištverminga. Dėl nesudėtingos priežiūros ją gali auginti tiek patyręs, tiek pradedantysis sodininkas. Tad jeigu norite savo sode ar namuose turėti ištvermės, stiprybės bei atkaklumo simbolį, uolaskėlė tam yra itin tinkamas variantas!
Šaltiniai:
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/london-pride-plant-saxifraga-urbium/
https://www.vle.lt/straipsnis/uolaskele/
https://www.jparkers.co.uk/growing-guides/how-to-plant-and-grow-saxifraga/
https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/groundcover/rockfoil/growing-rockfoil-plants.htm
https://www.thejoyofplants.co.uk/rockfoil
https://home.howstuffworks.com/define-geranium-zonal.htm
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
