Kiekvienas grybautojas pažįsta baravyką, raudonviršį, voveraitę, o štai kiti grybai mažiau patyrusiam grybautojui gali būti menkiau žinomi. Tad, rudeniui įsibėgėjant, pats laikas susipažinti su įvairiomis grybų rūšimis, kurių mūsų miškingame krašte apstu. Vienas tokių vertų dėmesio grybų – geltonasis kazlėkas, arba liaudiškai šnekant – makavykas. Jį ir pristatysime šiame straipsnyje.
Kitaip geltonasis kazlėkas dar žinomas kaip geltonasis baravykas ar makavykas. Beje, pavadinimas „makavykas“ – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos traktuojamas kaip svetimybė, jo vartoti nepatartina. Geltonasis kazlėkas Lietuvoje yra dažnai sutinkamas grybas, todėl jį nesunkiai ras net ir mažai įgudęs grybautojas.
Šis grybas pasižymi švelniu skoniu, turi nemažai naudingų medžiagų. Geltonasis kazlėkas priskiriamas trečiajai grybų kategorijai, tai reiškia, kad jis vertinamas kaip vidutinio vertingumo ir skanumo grybas. Be geltonojo kazlėko šiai kategorijai priklauso voveraitės, raukšlėtieji gudukai, paprastieji kelmučiai ir kiti grybai.
Kaip atrodo geltonasis kazlėkas?
Geltonasis kazlėkas (Suillus variegatus) priklauso baravykinių šeimai, tai kazlėkų genties grybų rūšis. Ne veltui kitas jo pavadinimas – geltonasis baravykas. Šis grybas ir savo išvaizda kiek primena baravyką. Geltonojo kazlėko kepurėlė užauga 5-12 cm skersmens, ji plaušuota, dažniausiai gliti, slidi. Kepurėlės spalva gelsvai pilka, geltonai ruda ar rudai geltona. Vamzdeliai po kepurėle geltonai žalsvai rusvi. Geltonojo kazlėko kotelis pilnaviduris, gana storas, apie 4-8 cm aukščio ir apie 2-3 cm pločio, tvirtas, lygus, žiedelio neturi. Kotelio spalva oranžiškai geltona. Grybo vidus geltonas, o įpjovus ar paspaudus jis ima mėlynuoti.
Lietuvoje randamos devynios kazlėkų rūšys
Geltonasis kazlėkas – vienas iš devynių kazlėkų genties grybų, augančių Lietuvos miškuose. Visi Lietuvos kazlėkai yra valgomi. Kazlėkams būdinga geltonai ruda, gleivėta, su plaušeliais kepurėlė. Kazlėkų vamzdeliai gali būti geltonai rudi ar žalsvai geltoni. Kai kurių rūšių koteliai turi žiedus. Dažniausiai pasitaikanti rūšis – tikrasis kazlėkas (Suillus luteus).
Kur ir kada rinkti makavykus, o gal užsiauginti patiems?
Geltonasis kazlėkas auga pušynuose ir miškuose su pušies priemaiša, mat šis grybas glaudžiai susijęs su spygliuočiais. Tarp kazlėkų ir spygliuočių medžių šaknų vyksta glaudi tarpusavio sąveika, bendradarbiavimas, teikiantis abipusę naudą. Tokia medžių šaknų ir grybų sąveika vadinama mikorize. Geltonasis kazlėkas randamas tiek sausesnėse, tiek pelkėtose pušyno vietose, samanose.
Tarp kitko, surinktų iš pelkėtų vietų šių grybų skonis bus rūgštesnis, nei užaugusių sausuose miško plotuose. Geltonasis kazlėkas paprastai auga grupėmis, rečiau pavieniui. Jį rasite rugpjūčio-spalio mėnesiais.
Susiruošę grybauti vadovaukitės paprastomis, tačiau būtinomis grybų rinkimo taisyklėmis. Svarbiausia iš jų byloja – rinkite tik tuos grybus, kuriuos pažįstate. Taip pat svarbu nerinkti senų, sukirmijusių, prastai atrodančių grybų, nes iš jų bus daugiau žalos, nei naudos. Grybai kaip ir kiti gyvi organizmai sensta, genda, o senstant prasideda grybų baltymų irimas. Tokie grybai žmogui žalingi.
Jei nesate patyręs grybautojas, pasikvieskite kartu grybus pažįstantį kompanjoną, kuris padėtų surasti bei atpažinti grybus. Būkite šiuolaikiški ir naudokitės mobiliomis grybų atpažinimo programėlėmis, kurios tampa vis populiaresnės tarp grybautojų.
Jei jūsų sodyboje yra spygliuočių medžių, galite geltonųjų kazlėkų užsiauginti ir patys. Grybienos auginimui galite parsinešti iš miško arba įsigyti jau paruošto sodinimui micelio specializuotose parduotuvėse. Galima pabandyti užsiveisti šių grybų ir iš susmulkintų jų kepurėlių, kuriose bręsta sporos.
Naudingosios geltonųjų kazlėkų savybės
Geltonojo kazlėko sudėtyje yra nemažai naudingų mūsų organizmui medžiagų. Šiame grybe gausu aminorūgščių, kalcio, magnio, vitaminų A, D, PP. Geltonojo kazlėko maistinė vertė – 19 kcal 100 gramų. Šiame grybe esančios naudingosios medžiagos padeda šalinti iš organizmo toksinus, gerina plaukų, odos būklę.
Nepaisant visų naudingų savybių, geltonųjų kazlėkų neturėtų vartoti žmonės, sergantys virškinamojo trakto ligomis, kepenų ligomis, šlapimo pūslės akmenlige.
Kaip paruošti geltonuosius kazlėkus?
Geltonasis kazlėkas pasižymi švelniu kvapu bei skoniu. Šis grybas valgomas šviežias, marinuojamas, sūdomas, džiovinamas. Iš miško parnešti grybai rūšiuojami, pašalinami prie jų prilipę lapai, spygliai. Svarbu nevartoti maistui senų, pakirmijusių kazlėkų (tai taikoma visiems grybams), nes jie gali pakenkti sveikatai. Geltonuosius kazlėkus reikia apdoroti ilgai nelaukiant, nes jų minkštimas greitai genda. Ilgiausias saugojimo šaldytuve laikas po grybų surinkimo – dvylika valandų.
Valyti šiuos grybus geriausia mūvint apsauginėmis pirštinėmis, nes grybų pigmentai gali nudažyti rankas. Grybo kotelis atskiriamas nuo kepurėlės ir išvalomos žemės ar kiti nešvarumai. Odelės šalinti nebūtina, tačiau yra nuomonių, kad nepašalinta odelė priduoda kazlėkų patiekalams kartumo. Tamsios ir kietos vietos nupjaunamos, po to grybai 10 minučių dedami į šaltą vandenį. Kai vanduo nupilamas, kazlėkai dar kartą praplaunami ir išdžiovinami.
Geltonieji kazlėkai verdami pakeičiant vandenį po užvirimo: užvirus puodui nukoškite kazlėkus, pripilkite šviežio vandens ir virkite toliau. Šių grybų virimo laikas – 15-30 minučių, priklausomai nuo jų amžiaus. Tam, kad verdant geltonieji kazlėkai nepajuostų, į puodą įpilkite trečdalį arbatinio šaukštelio citrinos rūgšties arba acto. Virti grybai laikomi šaldytuve ne ilgiau kaip penkias dienas.
Marinuoti geltonieji kazlėkai
Dažnas geltonųjų kazlėkų paruošimo būdas – marinavimas. Marinuotų geltonųjų kazlėkų skonis pagerėja, dingsta metalo prieskonis, kurį kai kurie grybų mėgėjai priskiria šiai kazlėkų rūšiai.
Pateikiame klasikinį geltonųjų kazlėkų marinavimo receptą. Jums reikės:
- 1 kg geltonųjų kazlėkų,
- 1 šaukšto 70 % acto esencijos,
- 1 šaukšto druskos,
- 4 kvapniųjų pipirų žirnelių,
- 3 vienetų gvazdikėlių,
- 1 lauro lapelio.
Marinavimo eiga: geltonieji kazlėkai praplaunami drungnu vandeniu. Stambūs grybai perpjaunami į kelias dalis, o smulkių galima nepjaustyti. Kazlėkai verdami pasūdytame vandenyje ant vidutinės ugnies 40 minučių.
Marinatas ruošiamas į vandenį įbėrus druskos, įdėjus kvapniųjų pipirų, gvazdikėlių, lauro lapelį, jis verdamas apie 10 minučių. Paruoštu marinatu užpilami išvirę grybai, tada jie verdami dar 15-20 minučių. Likus 5 minutėms iki virimo pabaigos, į puodą įpilame acto esencijos. Išvirti grybai sudedami į prieš tai sterilizuotus stiklainius, užpilami marinatu. Stiklainiai sandariai uždaromi švariais dangteliais.
Marinuoti geltonieji kazlėkai su citrinos rūgštele ir česnakais
Kitas kazlėkų marinavimo variantas – su citrinos rūgštele ir česnakais. Štai receptas, paskaičiuotas 2 kg grybų:
- 2 kg geltonųjų kazlėkų,
- 120 ml 9 % acto,
- 10 kvapniųjų pipirų žirnelių,
- 4 skiltelės česnako,
- 2 šaukštai druskos,
- 1 šaukštas cukraus,
- 2 lauro lapeliai,
- 1/4 arbatinio šaukštelio citrinos rūgšties.
Nuplauti ir nuvalyti grybai kiek pradžiovinami. Stambesni perpjaunami į kelias dalis. Kazlėkus virkite pasūdytame vandenyje 35-40 minučių, išvirtus nukoškite ir leiskite jiems šiek tiek pradžiūti. Kitame puode užvirinkite 1 litrą vandens, į jį įberkite citrinos rūgšties. Sudėkite grybus į šį pasiruoštą marinatą ir dar virkite 15-20 minučių. Susidariusios vandens paviršiuje putos nurenkamos šaukštu.
Po 15-20 minučių nukelkite nuo ugnies ir nukoškite. Atskirame puode į vandenį suberkite cukrų, druską, pusiau perpjautas česnako skilteles ir lauro lapus. Šį mišinį užvirinkite. Sudėkite į jį grybus ir virkite juos dar 10-15 minučių. Prieš virimo pabaigą įpilkite acto. Išvirti grybai sudedami į paruoštus stiklainius, užpilami marinatu. Stiklainiai užsukami švariais dangteliais.
Naudoti šaltiniai:
https://ultimate-mushroom.com/edible/574-suillus-variegatus.html
http://www.grybai.net/valgomi_grybai.php?lt=geltonasis_baravykas
https://www.vle.lt/straipsnis/kazlekas/
https://gribnik.info/maslenok-zelto-buryj/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.