Puansetija – populiariausia Kalėdų gėlė. Ką daryti, kad ji džiugintų ne tik šventiniu laikotarpiu?

Turbūt nerastume žmogaus, kuris kalėdiniam šurmuliui įsibėgėjus prekybos centruose, neatkreiptų dėmesio, kaip gražiai lentynose karaliauja puansetija. Tarp dovanų, blizgučių ir skanėstų įsimaišiusi ši gėlė puikiai papildo dekorą ir šaukte šaukia, jog namus papuoštų savo grožiu ne ką prasčiau nei žaliaskarė eglė. Tačiau tikriausiai daugeliui, įsigijus ar gavus dovanų šią gražuolę, yra tekę nusivilti, nes puansetijos – lepios gėlės, todėl dažnai savo grožiu džiugina trumpą laiką. Tad norime papasakoti, koks tai augalas ir kaip jo grožį išlaikyti kuo ilgiau.

Puansetijos kilmė ir išvaizda

Puansetija – puošniausioji karpažolė (Euphorbia pulcherrima) – populiarus spurginių (Euphorbiaceae) šeimos narys. Šiltame klimate puansetijos auga lauke kaip žiemą žydintis krūmas. Krūmo aukštis siekia 3 m, šiaurinėse vietovėse dažniausiai auginama vazone ir retai užauga aukščiau nei 1 m. Įspūdingiausiai atrodo raudoni dideli lapai, kuriuos daugelis laiko žiedlapiais, tačiau iš tiesų tai – pažiedlapiai. Jie atlieka labai svarbų darbą – savo spalvomis ir ryškumu pritraukia vabzdžius prie tikrųjų žiedelių apdulkinimui. Tikrieji puansetijų žiedai – maži pumpuriukai viduryje.

Puansetijos kilusios iš Meksikos ir Centrinės Amerikos, kur auga drėgnose, šlapiose, miškingose daubose ir uolėtų kalvų šlaituose. Manoma, kad šios gėlės pirmą kartą pastebėtos 1803 m., o į naujų rūšių sąrašą įtrauktos 1834 m.  Ši gėlė pavadinta Joel R. Poinsett garbei, nes jis išpopuliarino ir pristatė gėlininkams šį augalą tuo metu, kai 1820 m. pabaigoje Meksikoje viešėjo JAV ministras.

Šių vazoninių gėlių visame pasaulyje kasmet parduodama milijonai ir didžiulė šių gyvų augalų paklausa vis dažniau yra kritikuojama dėl švaistymo. Puansetijos dažniausiai pasaulyje auginamos tik dėl šešių savaičių Kalėdų sezono, o sausį atsiduria šiukšlių konteineriuose, nes jos yra priežiūros ir žinių reikalaujančios gėlės, kurias ne kiekvienas sugeba išlaikyti iki kito sezono.

Puansetijų rūšys

Dažniausiai sutinkama ir plačiausiai naudojama dekorui šventiniu laikotarpiu puansetijų rūšis – klasikinė raudona „Prestige Red“. Tačiau selekcininkai pastaruosius kelis dešimtmečius intensyviai dirbo bandydami išvesti daugiau nei 150 skirtingų veislių: rožinių, kreminių, baltų. Tradicinės raudonos puansetijos žydi nuo lapkričio vidurio, o štai abrikosų, rožinės ar lašišos spalvos puansetijos namus puošia jau nuo spalio mėnesio. Taip pat galima sutikti ir mėlynos ar violetinės spalvos puansetijų.

Štai dar kelios puansetijų veislės:

• „Early Orion Red“ – raudonos spalvos puansetija, puikiai tinkama namų dekoravimui kalėdiniu laikotarpiu.
• „Ice Punch“ – turi ryškiai raudonus pažiedlapius su baltu viduriu.
• „Marco Polo“ – puansetija su oranžinės spalvos pažiedlapiais.
• „Mars Pink“ – išsiskiria rožinės spalvos pažiedlapiais ir geltonais žiedeliais.
• „Mars White“ – baltos spalvos puansetija.
• „Sonora White Glitter“ – pažiedlapiai unikalūs tuo, kad yra raudoni su baltomis dėmėmis.

Tikriausiai jokios nuostabos nekelia tai, kad pačios perkamiausios puansetijos – raudonos, o po jų – baltos ir kreminės spalvos.

Puansetijų auginimas ir priežiūra

Vazonuose auginamos puansetijos įprastai yra mažos, tačiau auginamos lauke gali siekti ir 3 m aukščio. Idealus temperatūros diapazonas – 15–24 °C laipsniai, todėl šioms gėlėms idealiai tinka miegamieji kambariai ir svetainės. Namuose auginamos puansetijos turėtų stovėti toliau nuo langų ir durų bei atvirų skersvėjo židinių.

Namuose auginamas puansetijas geriausia laikyti ryškioje, netiesioginėje šviesoje, pastatytas ten, kur nėra skersvėjų. Laistyti reikėtų saikingai. Taip pat idealu – reguliariai purkšti vandeniu pažiedlapius tam, kad jie ilgiau išlaikytų savo ryškią spalvą.

Puansetijos pražįsta trumpėjant dienoms ir įprastai žydi nuo lapkričio vidurio iki sausio mėnesio, tad savo grožiu namus puošia apytikriai 6 savaites.

Puansetijų priežiūros problemos ir ligos

Dažniausiai kylanti problema auginant puantesijas – jų lapai nuvysta ir nukrenta. Šis požymis parodo, kad puansetijai buvo netinkamos sąlygos – per šalta. Reikėtų vengti žemesnės, nei 13 °C temperatūros, skersvėjų. Ypač dažnai ši problema atsiranda netrukus po augalo įsigijimo prekybos centre, nes ten nebuvo išlaikoma puansetijoms tinkama patalpų temperatūra.

Kita dažna problema – pilkasis pelėsis. Jis gali atsirasti dėl per dažno puansetijų laistymo ir per didelės drėgmės. Prieš laistant svarbu įsitikinti, kad žemės paviršius sausas.

Dar viena problema, kylanti dėl per dažno laistymo – šaknų puvinys. Taip pat ant puansetijų galima pastebėti ir kenkėjų: miltinių blakių, baltasparnių, raudonųjų voratinklinių erkių.

Kaip dauginama ir sodinama puansetija?

Geriausias būdas dauginti puansetijas – stiebo auginiais. Reikėtų atpjauti kelis centimetrus stiebo ir nuėmus apatinius lapus, įsodinti jį į drėgną terpę. Auginį reikėtų laikyti pavėsyje ir nuolat palaikyti drėgmę. Apytikriai per keturias savaites auginys turėtų išleisti šaknis ir būti pasiruošęs sodinimui. Šį procesą geriausia daryti pavasarį – gegužės mėnesį.

Auginant puansetijas vazonuose, pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje rekomenduojama jas persodinti į didesnį vazoną. Idealu, jei naujasis vazonas turi gerą drenažą bei yra pripildytas dirvožemio su dideliu kiekiu organinių medžiagų, pavyzdžiui, durpių ar samanų.

Jei sugalvosite turimą puansetiją persodinti iš vazono į lauką, sodinkite į sodo lysvę su gerai nusausinta žeme, saulėtoje (bent 4–5 val. saulės per dieną) vietoje. Į dirvą įmaišykite organinių medžiagų, pavyzdžiui, durpių, samanų ar komposto. Tai padės tiek išlaikyti dirvožemio drėgmę, tiek ir sukurs tinkamą šaknims augimo aplinką.

Puansetijų tręšimas

Puansetijoms tręšti įprastai naudojamos universaliosios trąšos. Sodinant reikėtų žemę patręšti iškart, o vėliau tręšti maždaug kartą per mėnesį viso auginimo sezono metu. Šventiniu laikotarpiu šių augalų tręšti nebereikia.

Stebėkite savo puansetiją. Kai tik ji pradės leisti naujus žalius lapelius, stiebus ir pažiedlapius, patręškite papildomai.

Puansetijų laistymas

Apžiūrėkite savo augalą – įsitikinkite, kad lapai negelsta, nekrenta ar nesusisuka. Šie rodikliai rodo, kad augalas gauna per mažai drėgmės. Žinoma, šis rodiklis gali rodyti ir puansetijos nepakantumą temperatūrų pokyčiams, tačiau jei esate įsitikinę, kad temperatūra palaikoma pastovi, pasirūpinkite tinkama augalui drėgme.

Laistyti puansetijas reikėtų tik tuomet, kai dirvos paviršius tampa sausas. Šios gėlės netoleruoja per didelės drėgmės, tad geriausia drėgmę didinti saikingai purškiant vandenį purkštuku kas kelias dienas.

Šie lepūs augalai turi ir savų pomėgių, pavyzdžiui, labiau mėgsta minkštą vandenį nei kietą. Lietaus vanduo natūraliai jau yra minkštas, todėl puikiai tinka puansetijų laistymui. Taip pat laistymui geriau rinktis kambario temperatūros vandenį.

Jei dvejojate, ar puansetijas geriau laikyti šiek tiek sausesnėmis sąlygomis, ar drėgnesnėmis, verčiau rinktis sausesnes, tačiau laistyti dažnai ir nedideliais kiekiais.

Kada genėti puansetijas?

Geriausias laikas genėti lauke augančias puansetijas – pavasarį. Genėjimo metu galite suformuoti ir paskatinti tokį augimą, kokio norite ateinančiam kalėdiniam sezonui. Nupjaukite visas negyvas ir lūžusias šakas, lapus. Pjaudami šakas palikite kelis lapus prie pagrindo. Jei norite turėti mažą, krūmo formos puansetiją, šakas kirpkite negailėdami.

Puansetijų poveikis sveikatai

Puansetijos nėra nuodingas augalas, tačiau jas pažeidus išsiskiria pieno spalvos sultys, kurios gali sukelti alerginę reakciją ar dermatitą, todėl rekomenduojama dirbti dėvint pirštines, vengti patekimo į akis ir burną. Nors nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai puansetijos nekenkia, jų valgyti nereikėtų.

Kaip nusipirkti kokybišką puansetiją?

Kadangi jau supratote, kad šios gėlės – tikrai lepios, jas rinktis prekybos centre taip pat reikėtų labai atsakingai. Jei nuspręsite puansetiją įsigyti ne specializuotose gėlių parduotuvėse, rinkitės kuo toliau nuo durų, idealu – salės viduryje esančias puansetijas. Prie durų nuolat susidarantys skersvėjai tik pagreitins lapų vytimą.

Sveika puansetija turės nepažeistus raudonuosius lapus ir tvirtus viduryje esančius geltonus pumpurus. Beje, geriausia rinktis tokį augalą, kurio pumpurėliai dar yra uždari. Jei yra galimybė, patikrinkite dirvos drėgnumą – dirva turėtų būti nei per šlapia, nei per sausa – įsitikinsite, ar šie augalai buvo laistomi tinkamai. Išsirinkę savo puansetiją būtinai saugokite ją nuo staigių temperatūrų pokyčių – suvyniokite į popierių ir važiuokite tiesiai namo.

Ar įmanoma puansetiją išlaikyti po Kalėdų?

Daugelis žmonių jau įprato, kad puansetijos savo grožiu lepina tik šventiniu laikotarpiu, o po to išblėsus grožiui, išmeta jas į šiukšlių konteinerius. Tačiau įdėjus pastangų ir meilės, šias gėles galima išlaikyti ir kitąmet per šventes jos vėl papuoš jūsų namus. Tad kaip tai padaryti?

• Šventiniu laikotarpiu pastebėjus naujų lapelių – tręškite. Taip pat užtikrinkite pakankamą šviesos ir drėgmės kiekį.
• Maždaug vasario mėnesį (orientuotis galite į Valentino dieną) reikėtų patikrinti, ar ant lapų nėra pastebimų ligų ar kenkėjų. Jei tokių aptinkate – imkitės tam suvaldyti tinkamų priemonių (teiraukitės sodininkų parduotuvėse). Jei augalas labai ištįso, reikėtų jį patrumpinti, kad būtų kompaktiškesnis.
• Maždaug kovo viduryje reikėtų nupjauti išblukusias ir išdžiūvusias augalo dalis. Pakėlus lapus nuo dirvos paviršiaus, įpilti papildomų žemių. Šiuo metu augalą vis dar reikėtų laikyti šviesioje, saulėtoje vietoje.
• Jei planuojate ir toliau puansetiją auginti kaip vazoninį augalą, gegužės pabaigoje ją reikėtų persodinti į didesnį vazoną, vėl patrumpinti.
• Birželį puansetiją išneškite į lauką ir laikykite netiesioginėje saulės šviesoje.
• Liepos pradžioje augalą dar kartą patrumpinkite ir perkelkite į saulėtą vietą, laistykite ir tręškite, kad paskatintumėte augimą.
• Rugsėjį puansetiją perkelkite į saulėtą patalpą, kurioje būna 6 ir daugiau valandų saulės per parą. Pradėjus augti naujiems lapams, trąšų kiekį galima sumažinti iki ketvirčio rekomenduojamo stiprumo.
• Maždaug nuo rudens lygiadienio (rugsėjo 21 d.) augalui reikia kontroliuoti šviesą ir tamsą – 16 val. per parą reikia suteikti nepertraukiamos tamsos. Galite gėlę laikyti spintoje, rūsyje ar uždengti dėže. Likusias 8 val. reiktų suteikti ryškios šviesos. Tamsiuoju laikotarpiu augalas negali gauti net menkiausios šviesos. Šviesos sumažinimas neleidžia augalui gaminti chlorofilo – pigmento, kuris lapams suteikia žalią spalvą.
• Lapkričio pabaigoje nutraukite šviesos-tamsos režimą, augalą laikykite saulėtoje vietoje, ten, kur bent 6 val. per parą gautų tiesioginės šviesos. Galite apriboti trąšų kiekį. Netrukus pastebėsite, kaip jūsų puansetija atgimė, pažiedlapiai paraudonavo ir ji vėl karaliauja bei puošia namus. Galėsite visiems pasigirti, kad šis grožis – jūsų nuopelnas!

Puansetija ir jos įdomybės

Puansetija turi savo dieną – visame pasaulyje gruodžio 12 dieną minima Nacionalinė puansetijos diena. Šią dieną minima ir Joel Roberts Poinsett, pristačiusio puansetijas pasauliui, mirtis.

Šiandien puansetija yra populiariausias šventiniu laikotarpiu parduodamas augalas ir geriausiai parduodamas vazoninis augalas JAV. Per šešias kalėdinio laikotarpio savaites parduodama apie 35 milijonai puansetijų vien Amerikoje.

Puansetijos dar žinomos tokiais vardais kaip: Kalėdų gėlė, Kalėdų žvaigždė, omaro žiedas, žieminė rožė, Andų karūna, o Turkijoje – Atatiurko gėlė (pavadinta šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo garbei).