Ar prisimenate šiltos, aromatingos svarainių arbatos skonį? O ką primena per barzdą varvantis svarainių sirupas? Be abejonės, iš svarainių vaisių galima pasiruošti pačių įvairiausių patiekalų ir desertų. Tam idealiai tinka savame kieme užsiauginti svarainiai, kurie ne tik duoda vaisių, bet ir puošia sodą savo žavingais žiedais. Aptarsime, kaip užsiauginti dekoratyvius krūmus, vedančius „lietuviškos citrinos“ vaisius, ir apžvelgsime, kaip svarainius panaudoti virtuvėje.
Kaip atpažinti svarainį
Svarainis (Chaenomeles) – sėklavaisinis puskrūmis, krūmas ar medis, kurie būna visžaliai arba metantys lapus. Šakelės dažniausiai dygliuotos, o lapai ovalūs, nestipriai dantyti, turintys blizgumo ir išsiskleidžia augalo žydėjimo metu. Žiedai apie 3-4 cm skersmens, prikibę prie šakelių grupuojasi kekėmis, o jų spalva varijuoja tarp baltų, rožinių, raudonų, raudonai oranžinių. Kai kurios veislės išsiskiria dvigubais ar pilnaviduriais žiedais.
Svarainių tėvynė – Rytų Azija (Japonija, Kinija, Korėja). Pasaulyje žinomos tik 5 rūšys, Lietuvoje vaisiams auginama japoninio svarainio rūšis, o kitos – dekoratyvinės, nors vaisiai taip pat valgomi.
Japoniniai svarainiai
Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica) – spygliuotas 50-100 cm aukščio krūmas, šiek tiek svyrančiomis šakomis, raudonais (rečiau rožiniais ar baltais) žiedais ir vedantis geltonus vaisius. Japoninio svarainio obuoliukai mažiausi tarp kitų svarainių (apie 5 cm skersmens). Augalas puikiai auga Lietuvoje, nes yra atsparus šalčiui. Auginamos svarainių veislės:
- „Rondo“ – derlingiausia japoninio svarainio veislė, atspari ligoms;
- „Rasa“ – atspari puviniui, didesnis vit. C kiekis vaisiuose negu kitų veislių;
- „Darius“ – atspari puviniams;
- „Cido“ – bespygliai svarainiai, oranžinės spalvos žiedai, didžiausi vaisiai;
- „Sargentii“ – dideli vaisiai, atspari šalčiui.
Gražieji svarainiai
Gražusis svarainis (Chaenomeles speciosa), dar vadinamas kininiu svarainiu – stipriai dygliuotas krūmas ar medis, užauga iki 2-2,5 m aukščio. Vėliau už japoninius svarainius žydintys augalai, brandina labai kietus vaisius. Lietuvoje galima įsigyti veislių:
- „Rubra“ – puošnūs raudoni žiedai, universali veislė;
- „Nivalis“ – baltais žiedais ilgai žydinti derlinga veislė;
- „Friesdorfer Typ 205“– dideli vaisiai, tinka gyvatvorėms auginti.
Puošnieji svarainiai
Puošnusis svarainis (Chenomeles × superba) – japoninio ir gražiojo svarainio hibridas. Universali dekoratyvinė rūšis dideliais gausiais žiedais ir linkusi krūmytis į šonus. sodinama įvairiuose želdynuose. Pasižymi dideliu atsparumu šalčiui ir sausrai. Lietuvoje auginamos veislės:
- „Pink Lady“ – anksti žydintis krūmas nedideliais rožiniais žiedais,
- „Nicoline“ – universali veislė, kompaktiškas krūmas,
- „Elly Mossel“ – pakartotinai žydinti ištverminga žiemai veislė, nokina stambius vaisius,
- „Jet Trail“ – kiliminis augalas, anksti sužydintis baltais žiedais,
- „Salmon Horizon“ – atsparus žemaūgis krūmas su lašišinės spalvos labai gausiais ir dideliais žiedai,
- „Crimson and Gold“ – dideli raudoni žiedai.
Plaukuotieji svarainiai
Plaukuotasis svarainis (Chaenomeles Cathayensis) – plaukuotais lapeliais 2-6 metrų svarainių medis, žydi baltai rausvos spalvos žiedais, veda kvapnius geltonai raudonus ypač stambius vaisius. Rūšis nėra atspari šalčiams, bet tinka apželdinti šlaitus, pamiškes ir pakeles. Lietuvoje rūšis nėra populiari, jos sodinukų įsigyti sunku ir brangu.
Svarainių auginimas
Vieta. Svarainiai mėgsta saulėtą ar dalinai pavėsingą šiltą vietą, apsaugotą nuo vėjo. Tinka auginti prie sienų, tvorų, taip sukuriant minimalią užuovėją.
Dirvožemis. Prisitaiko augti plataus spektro dirvožemyje: tiek smėlingame, tiek molingame, bet geriausiai dera derlingame priemolio dirvožemyje, kurio pH apie 5,5-6,0, t. y. silpnai rūgštinis. Dirvožemis turi būti pakankamai gerai drenuojamas, nes krūmas blogai auga įmirkusioje dirvoje.
Svarainių sodinimas
Anksti pavasarį, kol neišsiskleidė augalo pumpurai, arba geriausiai vėlyvą rudenį svarainiai sodinami 1 m atstumu vienas nuo kito, nes krūmai mėgsta plėstis į šonus. Gyvatvorei formuoti sodinama 0,5 m tankumu. Svarainius galima auginti ir vazone, pasirenkant nykštukines svarainių veisles. Sodinama į pakankamai didelę indą su drenažo anga dugne, kuris užpildytas universaliu dirvos mišiniu, įterpiant perlito ar vermikulito. Žemė vazone išdžiūsta greičiau, todėl gali prireikti dažnesnio laistymo. Persodinimui pasirenkamas maždaug 8-10 cm platesnis vazonas už dabartinį.
Svarainių priežiūra
Svarainius auginti labai paprasta, todėl juos auginti gali ir pradedantieji sodininkai. Įstabūs krūmai užauginami su minimaliomis pastangomis ir mažu dėmesiu priežiūrai.
Laistymas. Svarainiai vidutiniškai pakenčia drėgną dirvožemį ir puikiai ištveria sausringus laikotarpius, todėl nėra reikalingas pastovus laistymas. Daugiau ir dažniau laistoma pirmaisiais metais po pasodinimo, kai išdžiūsta 1-2 cm viršutinio dirvožemio sluoksnio, o senesni augalai –išdžiūvus daugiau negu 2,5 cm dirvožemio sluoksnio.
Mulčiavimas. Po svarainiais labai mėgsta augti piktžolės, todėl nedidelis mulčo sluoksnis užkerta kelią joms augti, taip pat išsaugo dalį drėgmės, neleidžiant jai per greitai išgaruoti. Mulčui tinka šiaudai, durpės, pjuvenos, medžio žievė.
Tręšimas. Svarainiai tręšiami vieną kartą pavasarį prieš pat žydėjimą subalansuotomis kompleksinėmis trąšomis, kuriose lygiomis proporcijomis yra azoto, kalio ir fosforo (NPK 10-10-10). Tręšiant vadovaujamasi gamintojo nurodytomis tręšimo normomis.
Svarainių genėjimas
Kai kurių rūšių svarainiai mėgsta išsikeroti, todėl krūmus galima apkarpyti, kad jie įgautų kompaktišką pavidalą ir sutankėtų, nors tai ir nėra būtina. Gyvatvorei pasodintus svarainius reikia genėti gausiau ir stipriau, norint išlaikyti formą. Augalai genėjami pavasarį pasibaigus žydėjimui, apkarpant praėjusių metų ūglius, ant kurių paliekami 2–3 pumpurai. Kiekvieną rudenį arba ankstyvą pavasarį pašalinamos negyvybingos, nulūžusios, ligotos arba labai senos šakelės. Pašalinama keletas šakų ir iš vidinės augalo dalies, kad tarp jų būtų pakankama oro cirkuliacija ir geresnis saulės šviesos prieinamumas.
Svarainių dauginimo būdai
Sėklos. Tokiu būdu dauginamos tik rūšys, o ne veislės ar hibridai, nes atžalos paprastai nepaveldi motininio augalo savybių. Iš augalo vaisiaus surinktas sėklas reikia šaltai stratifikuoti trims mėnesiams, tada sėjama anksti pavasarį. Rudens sėjai galima subrendusias sėklas sėti iš karto į dirvą (tokiu atveju stratifikacija įvyks dirvoje per žiemą). Sėklos sudygsta per 6 savaites, per tą laiką tolygiai drėkinama.
Auginiai. Svarainių auginiai ruošiami vasaros metu (birželį-liepą), kol ūgliai būna nesumedėję. Nupjaunami viršūniniai ūgliai, paliekant vadinamąjį „kulną“, tada jie įsodinami į indą, pripildytą durpių ir smėlio mišinio. Vazonai su svarainių auginiai paliekami peržiemoti vėsiame inspekte, o pavasarį pasodinami į dirvą.
Atlankomis. Vėlyvą pavasarį arba rudenį pasirenkama ilga, lanksti šakelė, kuri nulenkiama iki žemės. Besiliečianti su žeme stiebo dalis apkasama žemėmis, prispaudžiama plyta ar smeigtukais ir gausiai laistoma, kol šakelė įsišaknys. Po 6-8 savaičių galima nupjauti šakelę nuo motininio augalo, o naujai įsišaknijusį augalą iškasti ir persodinti kitur.
Atžalos, ataugos. Svarainiai išaugina atžalas, kurias galima iškasti ir persodinti. Prie augalo pagrindo išaugę jauni, nauji stiebai atsargiai iškasami, paliekant kuo daugiau nepažeistos šaknų sistemos, pasodinami į indą su universaliu dirvos mišiniu ir palaikoma drėgmė. Tai galima daryti bet kuriuo metų laiku, bet iškasus žiemos pabaigoje atžalas galima sodinti tiesiai į nuolatinę vietą.
Skiepijimas. Tai sudėtingas ir ne visiems įkandamas dauginimo metodas. Skiepijamos kamieninės svarainių rūšys į paprastąjį šermukšnį, kriaušę, cidoniją, obelį.
Svarainių ligos ir kenkėjai
Lietuvoje svarainiai serga labai retai, bet gali pasitaikyti tokios ligos kaip bakterinė degligė, lapų dėmėtligė, chlorozė, rudasis puvinys, svaraininė diplodija.
Iš kenkėjų naujai augančius augalus gali pažeisti amarai, vabalas geltonšonis straubliukas. Svarainių paragauti mėgsta kiškiai ir elniai.
Svarainius gali apnikti ir kitos kriaušėms ir obelims būdingos ligos ar kenkėjai.
Svarainių derliaus nuėmimas ir vaisių laikymas
Svarainiai skinami rudenį iki pirmųjų šalnų, dažniausiai spalio mėn. Dėl sutraukiančio skonio ir gana kietos struktūros, vaisiai nėra itin tinkami vartoti švieži, todėl dažniau naudojami konservuoti. Galima šviežius svarainius paruošti žiemai, panaudoti kituose receptuose arba kelis mėnesius sandėliuoti. Nuo laikymo skoninės svarainių savybės tik dar labiau pagerėja, jie subręsta, sunoksta, todėl tokie tampa tinkami valgyti ir neapdorotus. Kad vaisiai būtų geriau išsaugoti, sveiki nuskinti svarainiai turėtų būti sudėti vienu sluoksniu taip, kad būtų atskirti ir nesiliestų vienas su kitu. Jie sandėliuojami patalpoje, kurioje palaikoma 0 – +4 °C temperatūra, 80 % drėgmė ir visiška tamsa. Tam puikiai tinka šaldytuvas ar rūsys.
Svarainių sirupas – pasigaminkime jo pagal populiariausią receptą
Dauguma pritars, kad pats populiariausias iš svarainių ruošiamas produktas yra svarainių sirupas. Tai paprastai pagaminamas ir universaliai panaudojamas ingredientas virtuvėje, tinkantis pyragams, blynams, košei, ledams gardinti, įdarams, pagardams, saldiems padažams gaminti, arbatai plikyti.
Kaip pasigaminti sirupą iš svarainių? Receptui reikalinga 1 dalis svarainių ir 1 dalis cukraus. Svarainiai nuplaunami, nusausinami, perpjaunami, išimamos sėklytės ir sėklalizdžiai. Tuomet svarainius reikia supjaustyti plonomis skiltelėmis. Į didelį uždaromą indą sluoksniais dedamos svarainių skiltelės ir cukrus. Indas uždaromas ir pastatomas tamsioje, sausoje vietoje 3-6 dienoms. Retkarčiais indo turinį galima permaišyti. Po išlaikymo susidaręs sirupas konservuojamas pagal poreikį. Jeigu norima pasiruošti sirupo be skiltelių, jis perkošiamas per kiaurasamtį į puodą, sirupas šiek tiek pakaitinamas ir išpilstomas į švarius iškaitintus stiklinius butelius. Likusios svarainių skiltelės panaudojamos kituose receptuose ar išdžiovinamos orkaitėje, vaisių džiovyklėje. Svarainių sirupui su skiltelėmis pasiruošti užtenka paprasčiausiai jį išpilstyti į iškaitintus stiklainius. Paruošti sirupai laikomi šaltai tamsioje vietoje.
Svarainių panaudojimas maistui ir paruošimas žiemai
Svarainiai yra vieni iš universaliausių vaisių, panaudojamų kulinarijoje, o internete ir literatūroje apstu receptų su įvairiausiais jų apdorojimo būdais. Švieži svarainiai arbatai, kompotui ar gaiviajam gėrimui panaudojami kaip priedai suteikiant jiems savito skonio. Labai dažnai svarainiai žiemai ruošiami juos konservuojant ar verdamos svarainių uogienės, džemai, spaudžiami sūriai ir sultys, ruošiami traškučiai, liofilizuoti, džiovinti svarainiai. Pasmaližiavimui gaminami svarainių saldainiai, cukatai, svarainiai su cukrumi, pudingai bei konditeriniai gaminiai su svarainių gabaliukais.
Kuo dar naudingi svarainiai?
Be panaudojimo maistui, plačiai žinomos svarainių vaistinės savybės. Dėl svarainių vaisiuose esančių pektinų, vitaminų (ypač vitamino C), mineralinių ir antioksidacinių medžiagų gausos, juos vartoti sveika, naudinga ir maistinga. Paruoštos svarainių užpiltinės bei tinktūros tarnauja kaip vaistinė priemonė ligoms gydyti ar jų simptomams malšinti. Naudingi ne tik patys vaisiai, bet ir jų sėklos ir žievė. Svarainių vaisiai gali padėti gydyti cukrinį diabetą, vėžį, alergiją ir kepenų ligas. Augalas pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu, antimikrobiniu ir neuroprotekciniu poveikiu. Svarainiai plačiai žinomi dėl vidurius laisvinančio poveikio ir greitos pagalbos kosėjant, pykinant. Iš svarainių sėklų gali būti spaudžiamas aliejus, išgaunamos vertingos gleivės, kurios labai veiksmingai gydo odos pažeidimus.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/svarainiai/
https://www.botanikos-sodas.vu.lt/uploads/AIDOS/AUGALU
https://lt.standupforcorn.com/254-quince-varieties-cultivation-reproduction
https://pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Chaenomeles+cathayensis
https://gardenerspath.com/plants/ornamentals/grow-flowering-quince/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28895387/
https://www.researchgate.net/publication/313160974
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
