Ginkmedžio sėklos: nauda, saugus vartojimas, panaudojimas

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Dviskiautis ginkmedis (lot. Ginkgo biloba) yra vienas seniausių Žemėje augančių medžių. Jo amžius siekia daugiau kaip 270 mln. metų. Dėl savo atsparumo ginkmedis užima svarbią vietą tradicinėje kinų medicinoje. Ypač ginkmedžio sėklos buvo vertinamos dėl galimų gydomųjų savybių. Šiuolaikiniams moksliniams tyrimams pradėjus tirti jų naudą, labai svarbu suprasti ir jų potencialą, ir su jų vartojimu susijusias grėsmes. Šiame straipsnyje gilinamasi į istorinę ir šiuolaikinę ginkmedžio sėklų reikšmę, naudą sveikatai, kulinarinį panaudojimą ir saugos aspektus.

Istorinis ginkmedžio sėklų naudojimas ir jų reikšmė

Apie ginkmedžio sėklas rašoma istoriniuose tekstuose, pavyzdžiui, Ben Cao Gang Mu XVI a. išsamioje kinų farmakopėjoje. Šiame tekste aprašomi įvairūs vaistiniai preparatai. Tradiciškai sėklos buvo malamos ir maišomos su ryžių vynu arba aliejumi, kad susidarytų pasta, kurią būtų galima naudoti lokaliai. Tokia praktika atskleidžia ilgalaikę kultūrinę ir medicininę ginkmedžio sėklų svarbą kinų medicinoje. Taip pat tai rodo giliai įsišaknijusias žinias apie jų galimą naudą žmogaus sveikatai.

Šiuolaikiniai moksliniai atradimai

Ginkmedis yra medis, kuris siekia dinozaurų laikus. Tad nenuostabu, jog jis kelia daugybės mokslininkų susidomėjimą. Emory universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad šių sėklų ekstraktai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, ypač prieš tokius odos ligų sukėlėjus kaip Cutibacterium acnes, Staphylococcus aureus ir Streptococcus pyogenes. Manoma, kad šį antibakterinį poveikį lemia sėklose esanti ginkgolio rūgštis (angl. ginkgolic acid; cheminė formulė – C₂₂H₃₄O₃). Tačiau galimas šio junginio toksinis poveikis neramina dar daugelį, tad būtina atlikti tolesnius tyrimus.

Kuo naudingos ginkmedžio sėklos, kaip jas panaudoti kulinarijoje ir saugiai vartoti? — <em>Ginkmedžio sėklos plačiai naudojamos kulinarijoje ir gydomaisiais tikslais jau daugybę metų<em>

Ginkmedžio sėklų nauda sveikatai

Tradicinėje kinų medicinoje ginkmedis buvo žinomas kaip sveikatos šaltinis. Štai jo sėklos jau nuo senų laikų naudojamos ne tik odos negalavimams gydyti, bet ir kvėpavimo bei kognityvinėms funkcijoms gerinti. Paprastai ginkmedžio sėklos buvo ruošiamos skrudinant arba verdant, tada būdavo sumalamos į miltelius. Anuomet tikėta, kad taip paruoštos sėklos gerina plaučių funkciją ir stiprina kognityvines funkcijas.

Ginkmedis pasižymi tuo, kad jo sėklose gausu antioksidantų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso. Sėklos siejamos su įvairiomis naudingomis savybėmis sveikatai, įskaitant širdies veiklos gerinimą ir kognityvinių funkcijų stiprinimą. Kai kurie tyrimai rodo, kad ginkmedžio sėklos gali padėti sumažinti demencijos simptomus, nors šiam poveikiui patvirtinti reikia daugiau tyrimų. Be to, priešuždegiminės sėklų savybės gali prisidėti prie bendros geros savijautos. Nepaisant šių galimų privalumų, ginkmedžio sėklas būtina vartoti saikingai dėl toksinio poveikio rizikos.

Ginkmedžio sėklos odos priežiūroje

Dėl savo antibakterinių savybių ginkmedžio sėklos gali būti naudojamos odos priežiūrai, ypač sergant akne ar dermatitu. Visgi dėl galimo toksinio poveikio būtina atidžiai įsigilinti į produkto sudėtį. Ginkmedžio sėklų ekstraktus derinant su kitais raminamaisiais ingredientais, pavyzdžiui, alavijais ar ramunėlėmis, galima padidinti sėklų veiksmingumą ir sumažinti dirginimo riziką. Kaip ir naudojant bet kurį odos priežiūros produktą, išbandykite produktą nedideliame plote vidinėje dilbio pusėje.

Ginkmedis — <em>Ginkmedžio sėklos gali būti odos priežiūros produktų sudedamoji dalis<em>

Ginkmedžio sėklos kulinarijoje

Rytų Azijos kulinarinėse tradicijose ginkmedžio sėklos nuo seno naudojamos įvairiuose patiekaluose. Šios sėklos vertinamos dėl unikalaus skonio, kuris yra švelniai kartus, tačiau ir šiek tiek saldus. Kinų virtuvėje jos yra pagrindinis tokių patiekalų kaip „Budos malonumas“ ir Kantono sriubos ingredientas. Japonų virtuvėje jos dedamos į Chawanmushi, pikantišką kiaušinių kremą, o Korėjoje jos naudojamos kaip tradicinio patiekalo Sinseollo garnyras. Ginkmedžio sėklos vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl maistinių medžiagų.

Ginkmedžio sėklos puikiai dera su įvairiais ingredientais, pavyzdžiui, imbieru, sezamų aliejumi ir ryžių vynu, kurie papildo jų unikalų skonį.

Receptas: vištienos sriuba su perlinėmis kruopomis ir ginkmedžio sėklomis

Jeigu norite patys išbandyti receptą su ginkmedžio sėklomis, siūlome išbandyti šį paprastą sriubos variantą. Tokia sriuba puikiai tiks šaltiems vakarams.

Ko jums reikės?

1 vnt. laisvai augintos vištos
1 gabalėlio imbiero (susmulkintas)
12 vnt. ginkmedžio sėklų
¼ puodelio perlinių kruopų
10 vnt. lotoso sėklų
1 valg. š. ryžių vyno (skirto gaminimui)
¼ arb. š. maltų baltųjų pipirų
¼ – ½ arb. š. cukraus
vandens
žiupsnelio druskos

Kaip gaminti?

Nuplaukite vištą ir supjaustykite ją maždaug 5×5 cm dydžio gabalėliais. Išmirkykite juos dideliame puode, pilname šalto vandens (mirkykite 30-60 minučių). Per tą laiką dukart pakeiskite vandenį. Paskui vandenį nupilkite ir gabalėlius gerai nusausinkite.
Į vidutinio dydžio puodą sudėkite kubeliais supjaustytus vištienos gabaliukus, smulkintą gabalėlį imbiero ir supilkite ryžių vyną. Į puodą pripilkite tiek vandens, kad jis bent 3 cm semtų vištienos gabaliukus.
Kaitinkite turinį ant didelės ugnies tol, kol šis užvirs. Tada palaikykite dar apie 5-10 minučių. Jei į paviršių iškilo kokios nors priemaišos, pašalinkite jas šaukštu.
Dabar sriubą uždenkite dangčiu, sumažinkite ugnį ir virkite valandą.
Po valandos suberkite lotoso sėklas, ginkmedžio sėklas ir perlines kruopas. Padidinkite ugnį iki vidutinės. Virkite tol, kol sriuba užvirs. Jai užvirus, ugnį vėl sumažinkite ir virkite dar valandą.
Likus dešimčiai minučių iki sriubos patiekimo, įberkite cukraus, baltųjų pipirų ir druskos. Dar pavirkite apie 10 minučių ant vidutinio stiprumo ugnies.
Patiekite iš karto ir mėgaukitės!

Kaip saugiai paruošti ginkmedžio sėklas gaminimui?

Norint sumažinti ginkmedžio sėklų toksinį poveikį, labai svarbu jas tinkamai paruošti. Prieš ruošiant maistą reikėtų pašalinti sėklų apvalkalą, kuriame yra didžioji dalis toksinų. Sėklų skrudinimas arba virimas padeda sumažinti likusių toksinų kiekį, todėl jas valgyti saugiau. Dirbant su sėklomis rekomenduojama mūvėti pirštines, nes minkštimas gali sukelti odos sudirginimą.

Rizika ir atsargumo priemonės

Ginkmedžio sėklų toksiškumas kelia didelį susirūpinimą, ypač vartojant dideliais kiekiais. Honkongo sveikatos priežiūros institucijos pranešė apie atvejį, kai 57 metų vyrui, suvalgiusiam apie 50 ginkmedžio sėklų, esančių sriuboje, pasireiškė sunkūs simptomai, įskaitant galvos svaigimą, pykinimą ir vėmimą.

Apsinuodijimo ginkmedžio sėklomis simptomai gali būti įvairūs – nuo lengvų virškinimo trakto sutrikimų iki sunkių neurologinių padarinių. Siekiant sumažinti šią riziką, patariama ginkmedžio sėklas vartoti saikingai ir vengti žalių ar neprinokusių sėklų, kurios yra dar toksiškesnės.

Ginkmedis pasižymi turtinga istorija ir panaudojimo galimybėmis. Visgi negalima pamiršti su ginkmedžio sėklų vartojimu susijusios rizikos. Norint saugiai vartoti ginkmedžio sėklas, svarbiausia tinkamai pasiruošti, saikingai vartoti ir žinoti apie galimą šalutinį poveikį.

Ginkmedis bei jo sėklos ir toliau domina tyrėjus – tiek dėl naudojimo kulinarijoje, tiek kaip odos priežiūros priemonių ar vaistų sudedamoji dalis. Augant mūsų supratimui apie šias senovines sėklas, didėja ir galimybė apgalvotai įtraukti jas į šiuolaikinį gyvenimą.