Sedula – ištvermingas augalas naudingais vaisiais

Sedula yra išties ypatinga savo savybėmis. Tai yra labiausiai į šiaurę paplitęs augalas, kilęs iš pietų regiono – natūraliai jos auga Balkanų, Kaukazo, Pietų Ukrainos ir Rytų Azijos miškuose. Stebėtina, kad prie tokio klimato įpratęs augalas puikiai toleruoja netgi –35°C šaltį. Neįtikėtina ir tai, kad medelis atsparus vietinėms ligoms ir kenkėjams, todėl jo nereikia papildomai purkšti herbicidais. Taigi, sedulos auginimas yra itin praktiškas pasirinkimas kiekvienam, siekiančiam kuo švaresnio ir paprastesnio sodininkavimo. 

Kokios sedulos auginamos Lietuvoje?

Iš viso pasaulyje, nuo Rytų Azijos iki Šiaurės Amerikos, natūraliai auga apie 30–50 sedulų rūšių. Tačiau Lietuvos soduose žydi tik keturios introdukuotos rūšys.

• Baltoji sedula (Lot. Cornus alba). Tai yra 1–4 metrų krūmas arba medelis, išsiskiriantis savo spalvine gama. Rausvos arba tamsiai raudonos šakos nusidriekusios iki pat žemės, o elipsiški lapai užlenktais kraštais įgauna ovalo formą. Lapai rudenį paraudonuoja, o tuo pat metu derantys vaisiai užauga baltos arba šviesiai mėlynos spalvos. Tamsių lapų ir šviesių uogų kontrastas sukuria itin žavų rudenišką reginį.
• Raudonoji sedula (Lot. Cornus Sanguinea). Platus, iki 5 metrų aukščio užaugantis krūmas. Plačiai išsikerojusios šakos puikiai atrodo žiemą, kai įgauna raudonai oranžinį atspalvį ir primena plevenančias liepsneles. Žydi gegužės pabaigoje – birželį, tačiau kartais pražysta antrą kartą rudens pradžioje.
• Palaipinė sedula (Lot. Cornus sericea). Ši rūšis yra gana kompaktiška, užauga iki 1 metro aukščio ir poros metrų pločio. Kai kurios palaipinės sedulos veislės pasižymi gana ryškia, geltona šakelių spalva, todėl jos dažnai sodinamos norint sukurti kontrastą raudonšakėms rūšims.
• Geltonžiedė sedula (Lot. Cornus mas L). Populiariausia rūšis Lietuvoje, mėgstama tiek dėl ryškių žiedų, tiek dėl puikaus skonio vaisių. Tai yra stambus krūmas arba nedidelis medis, užaugantis iki 5–12 metrų aukščio, o jo gyvavimo laikas siekia 150 metų. Geltonžiedės sedulos mėgstamos dėl ankstyvo žydėjimo laiko, todėl papuoš jūsų sodą anksčiau nei dauguma jame gyvenančių augalų.

Sedulos vaisių nauda

Sedulos auginimas vertas dėmesio ne tik dėl praktinių ar dekoratyvinių priežasčių. Geltonžiedės sedulos vaisiai yra plačiai naudojami kulinarijoje arba sveikatinimosi tikslais. Kavamedžio vaisių primenančios, raudonos uogos subręsta liepos–rugpjūčio mėnesiais. Tačiau valgyti jas rekomenduojama tik nukritusias nuo žemės, kuomet jos pilnai sunoksta. Vaisiai nuskinti nuo šakos gali nemaloniai nustebinti burną sutraukiančiu rūgštumu.

Pilnai sunokusios sedulos uogos yra kiek rūgštoko, pikantiško skonio. Vieni jas apibūdina kaip vyšnios ir spanguolės mišinį, kiti sako, kad jos šiek tiek primena raugerškio uogas. Todėl jos naudojamos ir mėsos patiekalams gardinti (pavyzdžiui plovą), ir įvairioms uogienėms bei džemams. Sedulose gausu vitamino C ir bakterijas naikinančių fitoncidų, todėl peršalę drąsiai keiskite avietes į sedulas. Šviežios sedulos labai naudingos ir sergantiems mažakraujyste. Norėdami gauti maksimalią naudą, pasistenkite vartoti kuo daugiau šviežių arba minimaliai termiškai apdorotų uogų – taip jos išsaugo daugiau vertingų medžiagų. 

Sedulos auginimas – štai nuo ko vertėtų pradėti

Sedulos geriausiai jaučiasi saulėtose vietose, tačiau neblogai dera ir daliniame pavėsyje. Joms tinkamiausia dirva turėtų būti kalkinga, drėgname priemolio dirvožemyje. Svarbiausia, kad tai nebūtų žema ar dažnai užliejama vieta. Sodinamos sedulos ankstyvą pavasarį arba antroje spalio pusėje, mat iš visų vaismedžių jos numeta lapus vienos paskutiniųjų. Turėkite omenyje, kad jų šaknys itin trapios, todėl būtinai jas apsaugokite nuo perdžiūvimo transportuojant ir nepažeiskite kasdami.

Sedulos sodinimas pažingsniui

1. Paruoškite 40–50 cm gylio ir 50–80 cm skersmens duobutes sodinimui (konkretus dydis priklauso nuo turimo sodinuko išmatavimų).
2. Prieš sodinimą patariama pamirkyti sodinuko šaknis molio ir mėšlo mišinyje. 
3. Duobę pripildykite komposto, viršutinio grunto sluoksnio ir kalkingų medžiagų mišiniu.
4. Sodinkite iškart kelis krūmelius, nes sedulos yra kryžmadulkiai augalai ir gerai dera tik būdami grupėse. Derlingose sodo dirvose išdėstykite medelius maždaug kas 3–4 metrus, o formuodami gyvatvorę sumažinkite atstumą iki 2 metrų. 
5. Kadangi sedulų šaknys yra paviršinės, vertėtų šiltuoju laikotarpiu lengvai papurenti dirvą, kad jos gautų pakankamai deguonies ir vandens. Būtinai mulčiuokite smulkintomis skiedromis arba nurūgštintomis durpėmis.
6. Tinka universali vaismedžių tręšimo sistema: vegetacijos laikotarpiu kompleksinės mineralinės trąšos, o rudenį – mėšlas, kompostas ir kiti organiniai junginiai.

Kaip matote, sedulos auginimas yra visiškai nesudėtingas procesas, kuris jus nudžiugins pirmuoju derliumi jau po 3 metų. Vienas medelis atneša maždaug 6–7 kilogramus uogų!

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.