Šaltapusis, šaltašonis, baltapusnis, ugnialapis arba kitaip – šalpusnis, vaistažolė, auganti visoje Lietuvoje ir pirmaisiais prasiskleidusiais žiedais skelbianti apie įšalo pasitraukimą iš žemės.
Šalpusnis, plačiai žinomas dėl savo vaistinio panaudojimo prieš kvėpavimo takų ligas ir uždegimus, pastaruoju metu visuomenę suskirstė į dvi stovyklas. Nepamainomas vaistas liaudies medicinoje, tačiau savyje turintis cheminių junginių, kurie gali sukelti rimtus kepenų pažeidimus?
Šiame straipsnyje aptarsime šalpusnio, kaip vaistažolės naudą ir galimus rizikos veiksnius, kad susipažinę su pateikiama informacija, galėtumėte nuspręsti – šalpusnis, vis dėlto, vaistas ar nuodas.
Šalpusnis: kaip jį atpažinti
Šalpusnis (Tussilago) – tai daugiametė, ilgą šakniastiebį išauginanti žolė. Lapai trikampiškai širdiški arba inkstiški, apatinėje pusėje veltiniškai plaukuoti, išauga augalams peržydėjus. Žiedynstiebis apaugęs žvyniškais lapais, išauga anksti pavasarį. Žiedai susitelkę į gaižus: liežuviškieji žiedai priskiriami moteriškiems, vamzdiškieji – vyriškiems; žiedai išsiskiria vaiskia geltona spalva.
Lietuvoje tėra viena šalpusnių rūšis – ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara). Šis šalpusnis naudojamas liaudies medicinoje. Dažniausiai naudojami lapai ir graižai.
Šalpusnis ir kosulys. Ką jie turi bendro?
Botaninis pavadinimas Tussilago reiškia „kosulį malšinantis”, kilęs iš lotynų kalbos žodžio tussis, reiškiančio kosulį. Ankstyvieji žolininkai pripažino ir įvertino tai, kad šalpusnis naudingas plaučiams. Anksčiau džiovinti šalpusnio lapai būdavo rūkomi kaip vaistas nuo astmos ir kosulio.
Rūkyti šalpusnio lapus nuo kosulio rekomendavo jau senovės Romos gydytojai, tokie kaip Dioskoridas, Galenas, Plinijus.
Plinijus savo pacientams rekomenduodavo sudžiovintus šalpusnio lapus ir šaknis sudeginti, o dūmus įtraukti į burną per nendrės stiebą ir nuryti kaip vaistą nuo užsitęsusio kosulio, tarp kiekvieno įtraukimo gurkštelint vyno. Pasak šio senovės Romos gydytojo, norint gauti visapusišką tokio gydymo naudą, džiovinti šalpusnio lapai ir šaknys turėjo būti deginami ant kipariso anglių.
Šalpusniui pasiekus Ameriką, buvo populiaru jo tirpale išmirkyti antklodę ir ja apvynioti kosulio kankinamus pacientus.
Dar vienas įdomus pavyzdys kaip šalpusnis buvo siejamas su gydymu nuo kosulio: Kornvalio alavo kalnakasiai reguliariai rūkydavo šalpusnį, kad apsisaugotų nuo plaučių ligų.
Šalpusnis liaudies medicinoje
Vienas svarbiausių šalpusnio panaudojimo būdų medicinoje, tai kosulio, plaučių uždegimo, bronchito ir kitų kvėpavimo ligų gydymas. Šalpusnis laikomas veiksminga, atsikosėjimą lengvinančia priemone, kuri detoksikuoja plaučius. Tai taip pat ir demulcentas, kuris mažina uždegimą ir dirginimą, sudarydamas apsauginę plėvelę.
Šalpusnis, liaudies medicinoje, taip pat žinomas dėl savybės išvalyti užsikimšusius kvėpavimo takus bei užkirsti kelią plaučių gleivinės dirginimui.
Šalpusniuose yra flavonoidų, pasižyminčių puikiomis antioksidacinėmis savybėmis.
Nors, šalpusnis yra plačiai žinomas dėl gebėjimo išgydyti kosulį ir kitus su tuo susijusius negalavimus, liaudies medicinoje jis naudojamas ir virškinamojo trakto problemoms, ir odos infekcijoms gydyti. O jei naudojamas kaip kompresas, jis gali palengvinti tokias odas problemas kaip: egzema, vabzdžių įgėlimai, žaizdos, opos ir uždegimai.
| Šalpusnio naudojimas, siekiant palengvinti sveikatos problemas | Labiausiai žinomi farmakologiniai šalpusnio poveikiai |
| Kvėpavimo takų ligos | Priešuždegiminis |
| Virškinamojo trakto negalavimai | Antioksidacinis |
| Odos problemos | Antimikrobinis |
| Opos | Priešdiabetinis |
| Uždegimai | Neurologinė apsauga |
| Plaučių vėžio simptomai | Trombocitų agregacijos stabdymas |
| Akių uždegimas | Priešvėžinis |
Kokios šalpusnio dalys naudojamos vaistams?
Svarbiausios šalpusnio dalys, naudojamos vaistams – lapai ir žiedai. Šviežius ar džiovintus šalpusnius galima naudoti užpilų gamyboje įvairioms sveikatoms problemoms spręsti.
Liaudies medicinoje dažniausiai naudojami džiovinti šalpusnio lapai kaip arbata įvairiems kvėpavimo takų negalavimams gydyti.
Lapų rūkymas – taip pat laikomas vienu iš būdų kaip panaudoti šią vaistažolę. Augalas deginamas, o jo dūmai pučiami ir įkvepiami, kad palengvinti krūtinės užgulimą ir kosulį.
Laikomasi nuomonės, kad šalpusnio lapų mišinio dūmai gali išvalyti orą, pašalindami kenksmingus mikrobus ir ligų sukėlėjus.
Kaip vaistai, naudojami ir šalpusnio žiedai. Apdoroti kartu su medumi, jie naudojami, norint išgauti kuo geresnį detoksikuojantį šios vaistažolės poveikį.
Į ką atsižvelgti renkant šalpusnių derlių?
Jei nusprendėte į savo vartojamų vaistažolių sąrašą įtraukti ir ankstyvąjį šalpusnį, privalote atsižvelgti į tai, kada ir kaip prisirinkti šių vaistažolių, kad gautumėte didžiausią naudą.
Šiam tikslui pasiekti geriausiai tinka šviežias arba džiovintas šalpusnis.
- Jei norite naudoti šviežią šalpusnį, jo žiedus skinkite augalo žydėjimo įkarštyje, ankstyvą pavasarį. Po žydėjimo pasirodžiusius lapus taip pat galima skinti ir vėlyvą pavasarį.
- Žali ir sveiki lapai geriausiai tinka maistui ruošti bei užpilams gaminti. Jei iš prisiskintų lapų gaminsite tinktūrą ar užpilą, paieškokite šalpusnio lapų su juodomis dėmelėmis jo paviršiuje.
Šie taškeliai ant lapų išduoda aliejaus kiekį juose ir yra ženklas, kad augalas jau tinkamas skynimui. - Nuplovę, tinkamai nuvalę šalpusnio žiedus ir lapus, gerai juos išdžiovinkite. Tam galite panaudoti virvelę, ja tampriai suriškite ir pakabinkite augalus sausoje, gerai vėdinamoje vietoje.
- Žiedams ir lapams išdžiuvus, laikykite juos tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Tai užtikrins, kad jie savo gydomąsias savybes išlaikys mažiausiai metus.
Gydomasis šalpusnio naudojimas
Šimtmečius šalpusnis buvo naudojamas plaučių ligoms gydyti, taip pat, kaip vaistinis augalas, jis minimas Hildegard fon Bingen ir kitoje viduramžių vaistažolių literatūroje.
Tačiau galime išskirti ir keletą kitų, populiarų būdų, kaip panaudoti gerąsias šalpusnio savybes žmogaus sveikatai stiprinti.
- Kojų vonelė su šalpusniais: 100 g džiovintų šalpusnio lapų užpilkite 1 litru vandens ir palikite lapus išbrinkti 10 min. Ši vonelė padės, jei jus kankina tinstančios, prakaituojančios kojos. Naudokite ją kartą per dieną.
- Šalpusnis, kaip priemonė slogai suvaldyti: sutrinkite pakankamą kiekį šalpusnio žiedų ar šviežių lapų ir išsiskyrusiomis sultimis tepkite aplink nosies landas.
Naminis šalpusnių ir čiobrelių sirupas nuo kosulio: gamyba ir vartojimas
Tikriausiai, nerastume nė vieno žmogaus, kurio vaikystės peršalimą ir su juo susijusius nemalonius padarinius, nebūtų išvaikęs naminis šalpusnių sirupas. Šis sirupas, praturtintas ne tik šalpusniais, bet ir čiobreliais – puiki alternatyva vaikystėje raugautam sirupui nuo kosulio.
Sirupo gamybai prireiks:
- saujos šviežių čiobrelių (arba 1 valgomojo šaukšto, jei naudojate džiovintus)
- 3 valgomieji šaukštai džiovintų šalpusnių
- 2-3 plonai supjaustyti imbiero šaknies griežinėliai
- 2 puodeliai vandens
- pusės puodelio medaus
- pusės citrinos, supjaustytos griežinėliais
Gaminimo eiga:
Į stiklainį sudėkite griežinėliais pjaustytą citriną ir medų. Tuomet, į puodą sudėkite čiobrelius, šalpusnius ir imbierą, viską užpilkite vandeniu ir virkite ant vidutinės ugnies iki kol vandens sumažės iki pusės. Į paruoštą stiklainį su medumi ir citrina, supilkite atvėsusį užpilą, stiklainį užsukite ir gerai sukratykite. Paruoštą sirupą laikykite šaldytuve, jame jis gali išbūti iki mėnesio laiko.
Vartokite šį sirupą po 1 valgomąjį šaukštą kas 2-4 valandas, kol kosulio simptomai atslūgs. Tuomet, kas 4-6 valandas, kad išgydytumėte kvėpavimo takus iki galo ir išvengtumėte gleivių kaupimosi. Verta paminėti, kad ilgainiui šis sirupas gali įgyti karstelėjusį skonį, jei naudodami citriną, neišėmėte iš jos kauliukų bei priminti, kad šis sirupas vartojamas tik per burną.
Šalpusnis, kaip mokslinių tyrimų objektas
Europoje buvo laikotarpis, kai šalpusnio žiedas buvo vaistinės, netgi ankstyvosios farmacijos simbolis ir buvo laikomas gydymo simboliu. Tačiau pastaruoju metu susirūpinimą kelia tai, ar vartoti šalpusnį yra saugu. Šios vaistažolės vartojimas, kaip ir bet kurio kito vaistinio augalo, gali turėti ne tik šalutinį poveikį, tačiau ir indikacijas, kuomet jį vartoti griežtai draudžiama.
Mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis bei didelėmis dozėmis vartojamas šalpusnis gali sukelti kepenų susirgimus.
Vieno tyrimo metu buvo pastebėta, kad žiurkėms, kurioms buvo duodamas šalpusnis, padažnėjo kepenų vėžio susirgimų atvejų. Verta atsižvelgti į tai, kad gyvūnų racioną sudarė iki 16% šalpusniai ir jais jos buvo šeriamos 600 dienų. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, jog vėžinius susirgimus sukėlė viena iš medžiagų, esanti šalpusniuose – senkirkinas.
Kita mokslinė studija, publikuota Romanian journal of morphology and embryology (2016) parengė tyrimą apie kai kurių augalų ekstraktų, kurių sudėtyje yra pirolizidino alkaloidų toksiškumo tyrimą, tarp kurių pateko ir šalpusnis.
Pirolizidino alkaloidai (PA) yra toksiškų junginių, randamų augaluose, klasė. Apsinuodijimas šiais toksinais yra susijęs su ūmiu ir lėtiniu kepenų pažeidimu.
Atlikus ūmaus toksiškumo bandymus, sausieji ekstraktai buvo priskirti GHS V kategorijai (LD50>5000 mg÷kg, p.o.). Atliekant poūmio toksiškumo bandymus, mirties ar kokių nors toksiškumo požymių nepastebėta. Taip pat nepastebėta reikšmingų biocheminių parametrų skirtumų tarp kontrolinių ir apdorotų grupių. Pastebėti histopatologiniai pakitimai buvo nespecifiniai ir neatitiko literatūroje pateikiamų duomenų apie PAs poveikį.
Taip pat mokslininkai teigia, kad 28 dienas vartojant tirtų ekstraktų dozę, atitinkančią kai kuriose šalyse nustatytą didesnę nei leistina PA koncentraciją, toksinio poveikio kepenims ir tulžies latakams nebuvo. Siekiant nustatyti augalų ekstraktų, kurių sudėtyje yra PAs, saugumą, reikalingi tolesni tyrimai.
Šalpusnio vartojimo apribojimai Lietuvoje
Lietuvoje ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara) yra įtrauktas į Maisto papilduose draudžiamų naudoti augalinės kilmės sudedamųjų dalių sąrašą, pateiktą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-432 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildai“ patvirtinimo“. Tai reiškia, kad visi maisto papildai, kurių sudėtyje yra šio augalo yra uždrausti tiekti rinkai.
Šalpusnis: vartoti ar ne?
Viena iš priežasčių, dėl kurių šalpusniui neskiriama tiek dėmesio, kiek anksčiau, yra ta, kad jame yra tam tikrų junginių, vadinamų pirolizidino alkaloidais (PA). Kai kurie moksliniai tyrimai parodė, kad PA gali būti toksiški kepenims ir sukelti ūminį ar lėtinį kepenų pažeidimą ir galbūt kepenų vėžį.
Apmaudu, tačiau išsiskiriant mokslininkų nuomonėms, nelengva pasakyti, ar šalpusnis tikrai pavojingas. Daugumoje tyrimų, kuriuose buvo apžvelgtas PA poveikis, žiurkėms ir pelėms buvo skiriamos nenatūraliai didelės dozės. Tai ne tik neetiška, bet ir labai nerealus laboratorijoje sukurtas scenarijus, kuris visiškai neatspindi įprasto vartojimo žmonėms.
Jei geriate šalpusnių arbatą, laikykitės 1-2 puodelių (240-475 ml) per dieną. Tinktūras būtinai vartokite tik taip, kaip nurodyta. Dažniausiai vartojimui skirtų produktų porcijos dydis yra apie 1/5 valgomojo šaukšto (1 ml).
Jei sergate kepenų ligomis, turite širdies problemų ar kitų sveikatos sutrikimų, prieš vartojant šalpusnį geriausia pasitarti su gydytoju.
Vis dėlto, šalpusnį draudžiama vartoti nėštumo metu ar maitinant krūtimi, taip pat neduokite jo kūdikiams ar mažiems vaikams.
Šaltiniai:
https://wildadirondacks.org/adirondack-wildflowers-coltsfoot-tussilago-farfara.html
https://www.healthline.com/nutrition/coltsfoot
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28002518/
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/be23ac009de411e383c0832a9f635113
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.