Lietuvoje gyvena dviejų šeimų gyvatės – žalčiai ir angys. Angis – vienintelė nuodinga gyvatė mūsų šalyje. Kaip atrodo angis, kaip atskirti ją nuo žalčio, ką daryti, jei ši nuodingoji gyvatė įkando? Kviečiame susipažinti su šiuo ropliu artimiau.
Susipažinkite – paprastoji angis
Angis (Vipera) priklauso anginių gyvačių šeimai. Lietuvoje sutinkama tik viena angių rūšis: paprastoji angis (Vipera berus). Kitaip ši gyvatė dar vadinama gyvate marguole, margąja gyvate, pantine gyvate.
Paprastoji angis – iki 75 cm ilgio užauganti gyvatė. Ši gyvatė yra pilkos, pilkai rusvos arba rusvos spalvos, kartais gana tamsi. Angies nugarą puošia ruda arba juoda zigzagų juosta. Jos plačią, trikampę galvą dengia smulkūs žvyneliai. Angies akių vyzdžiai vertikalūs, ovalios formos, panašūs į katės. Vokai skaidrūs. Angis gelia dantimis, priekiniuose jos dantyse yra nuodų nutekėjimo kanalai. Šie dantys paprastai prigludę prie gomurio, tačiau gyvatei kandant atsilenkia. Įdomu tai, kad liežuvį gyvatė kaišioja, nes tokiu būdu ji uodžia kvapus. Angis yra kurčia, tačiau gerai jaučia vibracijas.
Angys gyvena drėgnesniuose miškuose, pamiškėse, paežerėse, pelkių pakraščiuose, durpynuose. Ši gyvatė mėgsta tokias buveines, kuriuose yra tiek drėgnų, tiek sausų ir gerai įšylančių vietų. Paprastoji angis minta vabzdžiais, varlėmis, smulkiais graužikais, driežais, paukščiais, kiaušiniais. Aktyvesnė ji būna naktį, medžioti pradeda prietemoje. Paprastoji angis turi ir priešų, tai – ežiai, lapės, barsukai, ereliai, pelėdos.
Paprastoji angis yra gyvavedė. Veisimosi vietose susirenka dideli angių sambūriai. Po poravimosi jos pasklinda mitybos teritorijose, tačiau toli neklajoja. Antroje vasaros pusėje angis atsiveda 16-18 cm ilgio jauniklius, kurie nuodingi nuo pat gimimo. Angys žiemoja grupėmis po kelmais, kurmių, graužikų urvuose. Žiemos miegu užmiega rugsėjo-spalio mėnesiais, o nubunda balandį.
Nors į Raudonąją knygą dar neįrašyta, paprastoji angis Lietuvoje tampa vis retesnė. Tinkamų angiai gyvenamųjų vietų nuolat mažėja, daug jų užmuša žmonės.
Kuo angis skiriasi nuo žalčio
Sutikus šliaužiančią gyvatę, dažnai žmonės nežino, kas prieš juos – nuodingoji angis ar nepavojingas geltonskruostis žaltys. Išties, šie du ropliai ganėtinai panašūs, tačiau turi ir ryškių skirtumų. Visų pirma, žaltys galvos šonuose turi dvi oranžinės ar gelsvos spalvos dėmes, kurių ant angies galvos nėra. Tačiau kartais su amžiumi šios dėmės žalčiui gali išnykti, tada atskirti šiuos roplius galima pagal akių vyzdžius: žalčio jie bus apvalūs, angies – elipsės formos, vertikalūs, panašūs į katės. Žaltys neturi ir angiai būdingo zigzago ant nugaros. Angis storesnė už žaltį. Angies galvos forma labiau trikampė, o žalčio – apvali.
Jei įkando angis – įkandimo vietoje matomos dvi skylutės, pažeista vieta parausta, skauda. Tuo tarpu įkandus žalčiui, matysite ant odos daug smulkių dantukų pėdsakų.
Kaip angies nuodai paveikia žmogų
Svarbu žinoti, kad pati angis žmogaus nepuola, tačiau gindamasi, užminta ar pajudinta, gali skaudžiai įkirsti. Angies įkandimas žmogui skausmingas, tačiau paprastai nėra mirtinas. Pasveikti nukentėjusiajam dažniausiai prireikia 2-7 dienų. Žmogaus savijauta po įkandimo priklauso nuo bendros sveikatos būklės, amžiaus bei įkandimo vietos. Jautresni angies nuodams yra vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Kuo įkandimas yra arčiau galvos, kaklo, tuo ryškesni bus apnuodijimo požymiai.
Pirmomis valandomis po įkandimo daugeliui žmonių kyla bendroji reakcija – apima baimės jausmas, svaigsta galva, gali atsirasti silpnumas, vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas, nukristi kraujo spaudimas. Žmogus ima prakaituoti, jam gali būti sunkiau kvėpuoti, prasidėti kraujavimas iš nosies, burnos gleivinių. Dažniausiai angis įkanda į galūnes, tad jos pradeda tinti. Sunkiais atvejais tinimai gali plėstis, kyla visų galūnių audinių uždegimas. Tinimai būna skausmingi, oda patamsėja, gali prasidėti kraujagyslių ir limfagyslių uždegimas.
Angies nuodų kiekis priklauso nuo paskutinių gyvatės įkandimų, jos dydžio ir nuo metų laiko. Jei neseniai gyvatė kando ar medžiojo, sekanti jos nuodų dozė bus silpnesnė. Jauna, maža angis kandant suleis silpnesnę nuodų dozę nei suaugusi. Pabudus po žiemos miego, pavasarį, angis nuodų turės daugiau, jie bus stipresni, kadangi per žiemą jų bus prisikaupę.
Ką daryti, jei angis įkando
Jei susidūrimas su angimi įvyko ir įkandimo neišvengta, svarbu nepanikuoti, nusiraminti, reikiamai elgtis ir kreiptis pagalbos į medikus. Štai ką reikia žinoti:
- Kuo mažiau judinkite pažeistą galūnę; rekomenduojama ją imobilizuoti (padaryti nejudria) po ranka esančiomis priemonėmis.
- Leiskite žaizdai pakraujuoti apie 15-30 sekundžių, tik tada užspauskite. Taip išbėgs dalis nuodų.
- Nuplaukite įkandimo vietą bei nusiimkite apyrankes, laikrodį, žiedus. Jei rankos smarkiai sutins, aksesuarai ims veržti.
- Esant galimybei šaldykite įkandimo vietą ledu, į audinį įvyniotomis šaldyto maisto pakuotėmis, ar kitais atšaldytais daiktais. Šaltis mažina skausmą bei patinimą, be to, šaldomoje vietoje sulėtėja kraujotaka ir nuodai ne taip greitai plinta kūne.
- Gerkite vandens ar kitų skysčių.
- Nieko nelaukiant važiuokite į artimiausią gydymo įstaigą. Įkandus angiai visada būtina kreiptis į gydytojus, nes nežinia, kokiu stiprumu nuodai paveiks organizmą. Jei apnuodijimas nėra stiprus, taikomas simptominis gydymas. Jeigu žmogų gyvatės nuodai paveikia stipriau, suleidžiami specialūs priešnuodžiai. Bet kuriuo atveju, gydymą turi paskirti nukentėjusįjį apžiūrėjęs medikas, negalima užsiimti savigyda bei laukti kol įkandimas praeis savaime.
Ko negalima daryti įkandus angiai
O štai veiksmai, kurių įgėlus angiai, nereikia daryti:
- Čiulpti nuodų iš žaizdos burna. Jei burnoje yra smulkių žaizdelių, yra rizika, jog dalis jų pateks į čiulpiančiojo organizmą.
- Veržti įkastą galūnę timpa, diržu, virve. Užveržus nuodai plis tik atskirtoje galūnėje ir paveiks ją didesne koncentracija. Gali kilti galūnės amputavimo pavojus.
- Pjaustyti ar prideginti įkandimo vietą.
- Gaudyti įkandusios gyvatės, kadangi ji gali įkirsti pakartotinai.
- Vartoti alkoholinių gėrimų, kadangi juose esančios medžiagos alina imuninę sistemą ir organizmui tampa sunkiau kovoti su apnuodijimu.
Kaip išvengti susidūrimo su angimi
Kaip jau minėta, angis niekada pirma nepuola. Tai nėra agresyvi gyvatė, ji stengiasi vengti kontakto su už save didesniais padarais, tame tarpe ir su žmonėmis. Angis kanda tik kraštutiniais atvejais, kai mano, jog būtina gintis. Pamačius angį geriausia tiesiog lėtai pasišalinti ir jos netrikdyti. Nors greičiausiai angis pastebės jus pirmoji ir paskubės nušliaužti šalin pati.
Lankantis miške ar kitose galimose gyvačių buveinėse nepamirškite ir elementarių atsargumo priemonių:
- Uogaudami, grybaudami miške būkite atsargūs – nesėdėkite ant kelmų, nekiškite rankų po šaknimis, į dreves, olas, nes ten gali slėptis angys. Žiūrėkite po kojomis, kad ant jų neužmintumėte.
- Eidami į mišką, aukitės aulinius batus, dėvėkite kelnes (angis negali prakirsti kelnių audinio ar tuo labiau batų).
- Pamačius gyvatę, jokiu būdu jos negaudykite. Sustokite, ir pažiūrėkite, kaip ji reaguoja. Jei gyvatė į jus nekreipia dėmesio, iš lėto galite eiti toliau. Jei ji pasuko galvą į jūsų pusę, ramiai atsitraukite atgal. Nedarykite staigių judesių, kad neišgąsdintumėte gyvatės ir neišprovokuotumėte jos puolimui.
- Brisdami per aukštą žolę ar vaikščiodami pelkėtose vietovėse, neškitės su savimi lazdą, su kurią galėsite palenkti žoles, padaužyti per žemę, kelmus, taip duodami gyvatėms suprasti, kad pasitrauktų jums iš kelio.
- Jei einate mišku tamsiu paros metu, apšvieskite kelią ryškios šviesos žibintu – gyvatės nemėgsta intensyvios šviesos.
Ar ši nuodinga gyvatė lankosi žmonių sodybose
Angis kontakto su žmogumi paprastai vengia. Tačiau jei jūsų sodyba ar sodo sklypas yra pamiškėje, paežerėje, retais atvejais angis gali čia užsukti. Karštomis dienomis angis gali atšliaužti ir į daržą, prie šulinio, namo, tvarto pamatų ieškodama, kur pasislėpti nuo kaitros. Tad, jei tvarkote sodo aplinką, naudokite įrankius ilgu kotu, nerinkite rankomis lapų, sausų šakų, kitokių atliekų, kadangi tokiose atliekų ar lapų sankaupose angys gali slėptis nuo saulės arba medžioti graužikus.
Suradus angį sodyboje, ją teks pagauti ir išgabenti toliau nuo gyvenamosios vietovės. Reikėtų susirasti ilgą lazdą ir ja atsargiai užkabinti gyvatę. Taip pagautą angį patalpinkite į maišą ar kitą talpą, pralaidžią orui, bei išgabenkite ją į mišką ar prie pelkės. Jei patys nesiryžtate gyvatės gaudyti, ar jų sodyboje yra ne viena, kreipkitės pagalbos į žmones, išmanančius elgesio su laukiniais gyvūnais subtilybes, pavyzdžiui, į medžiotojus ar biologus.
Mintis apie susidūrimą su gyvate kartais gali gąsdinti, tačiau atminkite – angis nepavojinga, jei jos neprovokuosite bei laikysitės paprastų atsargumo taisyklių.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.raudonojiknyga.lt
https://www.essc.sam.lt/download/1055/gyvaciu%20ikandimai%202014.pdf
https://wikipedia.org
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.