Ruduo bityne – tai intensyvus bičių ruošimo žiemoti metas. Kai kam atrodo, kad bitininkystė – tai tik užsiėmimas vasarai ir jau artėja sezono pabaiga, tačiau bitininkams tai iš tikrųjų yra jo pradžia. Tinkamas pasiruošimas didele dalimi lemia sėkmę kitais metais. Paprastai žmonės galvoja, kad žiemą tai jau tikrai bitininkai neturi ką veikti ir tinginiauja laukdami pavasario. Visgi net ir žiemą bitininkai turi ką veikti.
Pirmas žingsnis: bičių lizdų įvertinimas ir šeimų jungimas
Bityne ruduo kartais gali prasidėti netgi liepos pabaigoje, kai išimamas paskutinis sezone medaus derlius. Viskas priklauso nuo oro sąlygų: bitės gali būti pasirengusios nešti medų dar visą rugpjūtį ar rugsėjį, bet tam gali sutrukdyti sausra. Tiesa, baigus žydėti liepoms, mėlynžiedžiui vikiui ir rugiagėlėms, atsiranda pertrauka, kai žydi mažai nektaringų augalų, o tada rugpjūčio pabaigoje pražysta grikiai arba rykštenė. Deja, dėl tokios ilgos nektaro ir žiedadulkių tiekimo pertraukos bitės praranda apetitą ir joms gresia išnykimas. Todėl labai svarbu kuo greičiau papildyti jų geležies maisto atsargas.
Prieš pradėdama maitinti bites, įvertinu lizde esančių korių kokybę ir kiekį. Geriausi žiemojimui yra tamsios šiaudų arba šviesiai rudos spalvos koriai. Visi tamsesni (senesni) keliauja į lydytuvą, iš kurio galime išgauti vaško žvakėms. Tuomet medinius rėmelius reikia nušveisti, pašalinti sutvirtinimo elementus ir išvirti. Šis etapas ypač svarbus, nes virinimas kartu su dezinfekcija padeda apsaugoti bityną nuo bitėms pavojingų ligų. Išdžiovinti rėmeliai yra sujungiami vielomis, kad prie vielų būtų galima pritvirtinti vaškuolę – ploną vaško lakštą, ant kurio bitės statys korius.
Vasaros pabaiga taip pat yra laikas sujungti šeimas, kurios gali neišgyventi žiemos. Būdai, kaip tai padaryti, priklauso nuo avilio tipo.
Antras žingsnis: bičių maitinimas
Rudeninį maitinimą pradedu praktiškai iš karto po paskutinio medaus derliaus nuėmimo. Tikriausiai jums kyla klausimas, kodėl bitininkai nepalieka medaus aviliuose, kad vėliau nereikėtų maitinti bičių? Kai kurie žmonės dėl šios priežasties bitininkus laiko šių vabzdžių priešais. Taip yra todėl, kad ne visas medus tinka bitėms vartoti žiemą. Pavyzdžiui lipčius nėra tinkamas, nes jame yra daug mineralinių medžiagų, kurios gali sukelti stiprų viduriavimą. Tas pats pasakytina ir apie vėlyvąjį miško medų. Be to, medaus palikimas aviliuose dar ir apsunkina veiksmingos gydymo procedūros atlikimą, kurią aptarsime vėliau.
Kuo bitės maitinamos? Sirupu, pagamintu iš cukraus, arba paruoštu bičių maistu (tešla). Abu variantai turi savų privalumų ir trūkumų. Pirmasis bitininkams atima daug laiko, nes reikia pasigaminti vandeninį tirpalą. Jis taip pat reikalauja daug pastangų iš bičių, kurios priverstos suskaidyti sacharozę į paprastus cukrus. Labai svarbu sirupą duoti pakankamai anksti, kad vasaros pabaigoje būtų galima maksimaliai išnaudoti senų ir paprastai nedirbančių bičių potencialą. Būtent jos turėtų perdirbti atsargas, kad sutaupytų darbo savo jaunesnėms seserims.
Alternatyva sirupams – paruoštas maistas (tešla). Tokio produkto privalumas yra tas, kad jame yra mažiau vandens, todėl bitėms nereikia jo intensyviai sutankinti. Be to, jį patogu dozuoti, jei bitynas didelis. Tuomet bitininkas sutaupo laiko, nes jam nereikia pačiam šildyti vandens ir į jį dėti valgomojo cukraus. Kita vertus, sausųjų medžiagų kiekis gatavame produkte (1 kg cukraus) svyruoja nuo 7 iki 8 kg, todėl, įdėjus 10 kg bičių maisto, bitės galiausiai turės apie 7-8 kg gatavų atsargų. Todėl tokio maisto reikėtų duoti santykinai daugiau nei cukraus sirupo.
Kiekvienas bitininkas pats pasirenka optimalų maitinimo būdą. Svarbiausia – maitinti dažnai ir dozėmis, pritaikytomis prie bičių šeimos stiprumo. Būkite atsargūs, nes jei suduosime maistą per greitai, motinėlė neturės sąlygų dėti kiaušinėlių, o juk žiemojančią šeimą sudaro rugpjūtį ir rugsėjį gimusios bitės. Jos pakeičia senesnes ir pervargusias bites. Tik jaunos bitės sugeba išgyventi ilgus žiemos mėnesius, kad pavasarį užaugintų naują vabzdžių kartą.
Trečiasis žingsnis: bičių gydymas
Bitės, kaip ir bet kurie kiti gyvūnai, gali susirgti, jei jos nebus tinkamai prižiūrimos ir gydomos. Geriausiai žinomas bičių priešas yra erkė Varroa destructor. Tai tikras „naikintojas“, nes jos patelės maitinasi bičių hemolimfa ir deda kiaušinėlius pažeistose ląstelėse. Iš pradžių šis parazitas buvo aptinkamas tik Azijoje, tačiau šiuo metu jis paplitęs beveik visame pasaulyje. Į Lietuvą jis atkeliavo maždaug aštuntajame dešimtmetyje ir nuo to laiko sukelia pavojingą bičių ligą – varozę, kuri ne tik susilpnina vabzdžius, bet negydoma gali sukelti visos bičių šeimos žūtį per vieną žiemą.
Bitininkai žino įvairių varozės prevencijos ir gydymo metodų, bet tai būtų atskira tema. Verta tik pabrėžti, kad joks metodas nesuteikia šimtaprocentinės pergalės prieš šią ligą garantijos. Parazitas visada yra pranašesnis, o ruduo yra tas metų laikas, kai galime griebtis sunkesnių patrankų, t. y. cheminių preparatų, kurių, dėl suprantamų priežasčių, medunešio laikotarpiu geriau nenaudoti.
Veiksmingas būdas – bites fumiguoti medžiaga, kurios sudėtyje yra amitrazo. Deja, amitrazas yra kancerogeniškas žmogui, todėl reikia stengtis jo neįkvėpti. Daug saugesni bitininkui yra skysto pavidalo preparatai arba veikliojoje medžiagoje išmirkytos juostelės, kurios kabinamos tarp rėmų. Kad ir ką pasirinktume, svarbu laikytis konkretaus preparato gamintojo rekomendacijų ir kasmet keisti praktikuojamą metodą, nes taip sumažinama rizika, kad parazitas įgis atsparumą.
Taip pat reiktų imtis priemonių išnaikinti bičių vaško kandis, jei tokių atsirado aviliuose. Ir, svarbiausia, bendrai įvertinti bičių sveikatos būklę bei šeimos stiprumą, nes laukia ilga žiema, kuri visada yra nemenkas išbandymas bitėms.
Ketvirtas žingsnis: poilsis?
Gydymas ir paskutinis lizdo dydžio patikrinimas – tai paskutinė intervencija prieš žiemą. Po ilgų intensyvaus darbo mėnesių bitėms dabar reikia visiškos ramybės. Tikriausiai manote, kad jei bitės ilsisi, tai ir bitininkas ilsisi kartu su jomis? Tikrai ne. Bitininko darbas trunka ištisus metus ir neapsiriboja vien darbu prie atviro avilio. Rugsėjį apsaugome korius nuo vėjo ir lizdus nuo galimų įsibrovėlių. Be to, sutvarkome bityną, kad net menkiausia šakelė neatsitrenktų į avilį ir nesutrikdytų vabzdžių.
Kiti žiemos darbai
Ruduo ir žiema taip pat yra metas, kai reikia atlikti inventorizaciją bei kitus „vėlesniam laikui“ atidėtus darbus dirbtuvėse, kurie nėra tokie skubūs kaip kasdieniai darbai. Visada yra dalykų, kuriuos reikia pataisyti ar atnaujinti prieš ateinantį sezoną.
Kruopščiai valomi, dezinfekuojami ir remontuojami aviliai, kuriuose bitės neperžiemojo, taip pat visas bityne naudojamas inventorius. Kai kuriuos avilius reikia iš naujo nudažyti.
Ruduo-žiema tinkamas metas ruošti bičių produktus ir juos realizuoti:
- Toliau pardavinėti medų.
- Iškulti ir sijoti bičių duonelę tuo atveju, jei atitinkamu laiku išėmėte iš avilių korius su bičių duonele ir juos užšaldėte.
- Jei mėgstate žvakes, ruduo ir žiema – tai puikus metas jų vaško žvakių gamybai. Tai nereikalauja daug išlaidų ar ypatingų sąlygų. Be to, kaip rezultatą gausime labai vertingas žvakes – tai puiki dovana bet kokios šventės proga.
Žiemą negalime visiškai pamiršti bičių – joms gali pritrūkti žiemos maisto atsargų. Jį reikia patikrinti ir, jei reikia, paruošti bitėms tinkamą „pyragą“, pavyzdžiui, iš gliukozės, ir duoti joms. Taigi bitininkai visą laiką laiko pirštus ant pulso, kad užtikrintų, jog bičių šeimoms nieko nepritrūktų. Taip pat žiemos metu verta gilinti savo žinias apie bityno priežiūrą – tam yra organizuojami kursai ir seminarai. Pravartu pasidomėti apie bičių priežiūros ir, ypač, gydymo naujoves bei papildyti arba atnaujinti savo inventorių.
O galbūt norite savo darže pasodinti augalų, kurie pritrauks ir nudžiugins bites? Planuoti augalų sodinimą ir įsigyti sėklų verta dar žiemą.
Šaltiniai:
https://pszczelamatka.pl/jesien-w-pasiece/
Trzybiński S., Współczesna gospodarka pasieczna. Tom II: Rok w pasiece. Bee&Honey, Klecza Dolna 2013.
Piątek M., Profesjonalna pasieka, Bee&Honey, Klecza Dolna 2018.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.