Indiški ar japoniški, o gal natūralūs smilkalai? Jei norite išties natūralių smilkalų savo namams, galite juos nesunkiai pasigaminti patys iš įvairių augalų ir prieskonių. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip gaminami natūralūs smilkalai namams bei apsaugantys nuo uodų. Taip pat sužinosite, kokie augalai buvo dažniausiai smilkinami Lietuvoje. Jeigu visgi bus nedrąsu pabandyti patiems arba neturite reikalingų priemonių, galite prisijungti prie smilkalų gamybos dirbtuvių ir išmokti visų šio meno subtilybių.
Kokie gali būti smilkalai ir kam jie naudojami?
Smilkalai – tai tiesiog žolelių, augalų milteliai su eterinių aliejų priemaišomis, kurie deginami įvairiais tikslais. Jie būna įvairių pavidalų: kartais tai lazdelės, kartais kūginiai smilkalai, o kitais atvejais – derva (arba jos milteliai) arba specialiai paruoštas džiovintų augalo lapų ar šakelių ryšulėlis.
Smilkalų deginimas yra labai sena tradicija. Kartais smilkalai deginami religiniais, ritualiniais ar apeiginiais tikslais, tačiau dažniau šiais laikais smilkalai deginami siekiant suteikti malonų kvapą patalpoms ir kaip pagalbinė priemonė susikaupti ar medituoti. Tokiu tikslu nuo seno buvo naudojami indiški bei japoniški smilkalai. Jau prieš tūkstančius metų žmonės atrado, kad tam tikri kvapai padeda atsipalaiduoti ir palengvina meditaciją. Jų kvapas ir sudedamosios dalys padeda susitelkti į dabarties akimirką ir giliai atsipalaiduoti.
Taip pat verta paminėti, kad smilkalai tai seniausia aromaterapijos forma, kilusi iš Indijos. Šioje šalyje jie naudojami ne tik religiniais tikslais. Iš ten taip pat kilusi aromaterapija – gydymas kvapais. Indijoje smilkalai iki šiol naudojami sveikatinimo ir gydymo tikslais. Taip pat būtent Indijoje sunaudojama daugiausia smilkalų visame pasaulyje.
Mūsų žemyne taip pat buvo tradicija deginti smilkalus. Pavyzdžiui, keltai atlikdavo „saining“ ritualą, kurio metu apipildavo žmogų specialiu vandeniu ir aplink jį smilkindavo kadagio šakeles.
Graikija taip pat turi senovinę smilkalų deginimo tradiciją. Kiekvienam graikų dievui buvo skirta smilkalų lazdelė. Jie buvo deginami per šiems dievams skirtas apeigas.
Skandinavijoje per laidotuves buvo deginami įvairūs augalai, pavyzdžiui, kadagio uogos, česnakai ir kiti.
Romėnai taip pat importuodavo smilkalų dervą ir kedro medieną, kurią degindavo visomis įmanomomis progomis.
Nepamirškime ir bažnyčios smilkinimo ritualų, kur daugiausia naudojami miros milteliai. Smilkalų deginimas yra gana universali tradicija. Ji vyko ir tebevyksta daugelyje pasaulio vietų.
Lietuvoje žolelės buvo smilkinamos nuo senų laikų, kad apsaugotų žmones nuo ligų. Dažniausiai buvo naudojamas kadagys, jonažolė, ajeras, pelynas. Labai svarbus smilkalų ingredientas buvo gintaras (gintaro milteliai). Jei turite gintaro miltelių, galite juos įdėti į savo gaminamą mišinį. Smilkinamas gintaras skleidžia malonų sakų kvapą.
Kokios yra smilkalų rūšys?
Smilkalų rūšių yra daugybė. Bene populiariausi pasaulyje yra lazdeliniai, kūginiai, virveliniai, dervos arba milteliniai smilkalai. Taip pat yra natūralių žolelių smilkalų, kurie yra tiesiog suvynioti, išdžiovinti žolelių lapai, pavyzdžiui, šalavijo, levandos, mėtos. Populiarūs yra ir kadagio smilkalai – galima keletą šakelių surišti į stulpelį natūraliu siūlu, arba tiesiog smilkinti nesurištas šakeles. Yra plonų smilkalų lazdelių, ilgų smilkalų lazdelių ir storesnių bei trumpesnių smilkalų lazdelių – viskas priklauso nuo kilmės šalies ir jų paskirties.
Taip pat verta išskirti miros smilkalus – jie dažniausiai būna miltelių arba mažų gabaliukų pavidalu, sudaryti iš miramedžio sakų. Ši ypatinga medžiaga, minima dar Biblijoje, nuo senų laikų buvo gabenama arabų pirklių į kitus kontinentus, o jos vertė buvo prilyginama auksui. Norint smilkyti mirą, jums reikės smilkalinės ir angliukų. Įkaitus angliukams, ant jų užberiama šiek tiek miros miltelių.
Toliau daugiau dėmesio skirsime lazdelės formos smilkalams, kuriuos galite pasigaminti namuose. Svarbu pasirinkti ploną medinę lazdelę, kuri mažiausiai smilksta.
Taip pat labai populiarios kūgio formos smilkalų lazdelės. Jos gaminamos iš tos pačios smilkalų masės, kuri naudojama lazdeliniams smilkalams, tačiau jų forma primena kūgį ir jų sudėtyje nėra lazdelės.
Kaip gaminami natūralūs smilkalai?
Norint pasigaminti naminių smilkalų, pakanka tokių paprastų ingredientų kaip, pavyzdžiui, džiovintos levandos, šalavijai, mėtos, melisos, rožės ar kiti augalai ir prieskoniai. Galite pridėti ir šiek tiek natūralių eterinių aliejų. Taip pat prireiks lazdelių bei specialaus tirpalo, kurio pagalba galėsite pritvirtinti žolelių masę prie pagaliuko. Iš tokios pat masės gaminami kūginiai smilkalai, tačiau rekomenduojame pradėti nuo lazdelinių smilkalų, nes juos lengviau suformuoti.
Tradiciniai natūralūs smilkalai gaminami rankomis, tokius ir rekomenduojame rinktis, jeigu juos perkate parduotuvėje. Azijoje paprastai smilkalų lazdeles gamina grupė moterų ir (arba) vyrų. Kiekvienas iš jų rūpinasi skirtinga proceso dalimi: vieni ruošia mišinius, kiti – lazdeles (jos taip pat paprastai pjaustomos rankomis), dar kiti vynioja, džiovina ir pakuoja.
Nors pačių smilkalų lazdelių paruošimas nėra sudėtingas, jų gamyba nuo pradžios iki galo, kartu su pakavimu, užtrunka šiek tiek laiko.
Šiais laikais daugybė gamintojų smilkalus gamina mašinomis. Žinoma, mašinos pagalba paruošti smilkalai nebūtinai yra prastesni, bet juose dažnai gali atsirasti sintetinių kvapų stipriklių ir standiklių, tad jeigu renkatės tokius smilkalus, atidžiai skaitykite jų sudėtį.
Rankų darbo smilkalai. 1 žingsnis: žolelių parinkimas
Natūralūs smilkalai gaminami iš žolelių, įvairių augalų ir prieskonių mišinių. Jų pasirinkimas daugiausia priklauso nuo to, kokius kvapus norite išgauti ir kokiu tikslu norite juos naudoti. Labai svarbus aspektas, žinoma, yra pats aromatas.
Jei norite patys pasigaminti smilkalų lazdelių, geriausia rinktis žoleles ir prieskonius, kuriuos labiausiai mėgstate. Ingredientų pasirinkimas priklauso tik nuo jūsų. Svarbiausias veiksnys, žinoma, yra aromatas – kai kurios žolelės kvepia itin stipriai, kai yra šviežios. Tačiau kai jas smilkysite, pamatysite, kad jos neturi tokio stipraus aromato.
Iš pradžių pasirinkite vos keletą skirtingų ingredientų, kad vėliau būtų lengviau atsirinki, kokie kvapai smilkinimui jums labiausiai patinka. Keletas dažniausiai naudojamų ingredientų: mėta, rožių žiedlapiai, tūbė, pelynas, kadagys, vaistinė gelsvė, jonažolė, rozmarinas, kraujažolė, čiobrelis, levanda, melisa, valerijonas, rykštenė, vaistinis isopas, kiparisas, ramunėlės ar šalavijas. Iš prieskonių galite naudoti sandalmedžio miltelius, cinamoną, bazilikus, mairūnus, anyžius ir kitus.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į sudedamųjų dalių kilmę. Kaip ir visų ingredientų atveju, ypač atkreipkite dėmesį, kad augalai nebūtų niekuo nupurkšti. Jei patys rinksite žoleles, venkite augalų netoli judrių gatvių ir pan. Įsitikinkite, kad jie gauti iš patikimo šaltinio ir yra visiškai natūralūs.
Rankų darbo smilkalai. 2 žingsnis: smilkalo masės formavimas ir pagaliuko pasirinkimas
Visi ingredientai turi būti išdžiovinti ir susmulkinti arba sumalti. Paimkite po šaukštelį kiekvienos iš pasirinktų žolelių (geriau iki 5 skirtingų ingredientų) ir išmaišykite juos dubenėlyje. Į kitą indą įsipilkite pusę stiklinės šilto vandens ir 3–5 šaukštus medaus, jį ištirpinkite. Į dubenėlį su žolelėmis įdėkite pora šaukštų vandens su medumi ir išmaišykite. Turėtumėte gauti lipnią, plastišką masę, neskubėkite įpilti per daug vandens.
Jei neturite medaus, į žoleles galima įpilti kelis lašiukus eterinio aliejaus ir šiek tiek vandens, kad gautųsi plastiška masė, šiek tiek primenanti duonos tešlą arba plastiliną.
Smilkalo pagrindui reikalingas pagaliukas iš medienos, kuris neišskiria per daug dūmų. Degančios lazdelės dūmai neturėtų užgožtų deginamų žolelių ir augalų kvapo.
Kad lazda nedūmintų, pirmiausia ji turi būti labai gerai išdžiovinta. Tam puikiai tinka bambuko mediena. Jos galima nusipirkti gėlininkų ir net statybinių prekių parduotuvėse. Jei naudojate natūralų bambuką, įsitikinkite, kad jis yra labai sausas. Jei neturite galimybės įsigyti natūralaus bambuko, galite naudoti iešmelius, tačiau peiliu juos suskirstykite į kelias dalis, kad būtų kuo plonesni. Bambuko medieną irgi reikia susmulkinti į labai plonus pagaliukus.
Rankų darbo smilkalai. 3 žingsnis: smilkalo formavimas ir džiovinimas
Paimkite šiek tiek žolelių „tešlos“ ir suformuokite tarsi ilgą pagaliuką (bet trumpesnį negu jūsų turimas pagaliukas). Tada į tešlą išilgai įspauskite pagaliuką ir toliau formuokite, kad žolelių masė gerai priliptų prie pagaliuko. Suformuokite daugiau smilkalų. Pasistenkite formuoti taip, kad smilkalai būtų kuo plonesni – tada jie geriau džius bei lengviau degs. Iš tokios pačios masės galima formuoti taip pat kūginius smilkalus.
Belieka išdžiovinti smilkalus. Padėkite juos sausoje šiltoje vietoje, bet ne tiesioginėje saulėje. Nepalikite jų plastikiniuose maišeliuose, nes gali supelyti. Vasaros metu tokie smilkalai džiūsta apie savaitę, žiemą džiovinimas gali užtrukti ilgiau.
Jau išdžiovintus smilkalus geriau laikyti atvirus, orui pralaidžioje vietoje.
Natūralūs smilkalai nuo uodų
Tokiu pat būdu galime pagaminti natūralius smilkalus, kurie atbaidys uodus ir kitus vabzdžius. Turite pasirinkti ingredientus, kurių uodai nemėgsta: pelynas, levanda, bitkrėslė, beržinis pintenis. Taip pat į žolelių masę galima įlašinti eterinių aliejų: palmarozų, citrinžolių, citrinos ir kt. Tokius smilkalus geriausia paruošti dar žiemos metu.
Pamatykite video, kaip pasigaminti natūralius smilkalus:
Šaltiniai:
https://spokojnyumysl.pl/blog/jak-zrobic-kadzidelka-
https://artoteka.lt/veikla/kurybiniai-uzsiemimai/smilkalu-gamyba-is-vaistazoliu-ir-prieskoniu
https://www.werandacountry.pl/blizej-natury/w-zgodzie-z-natura/ziolowe-kadzidla
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.