Sliekai – mūsų dirvos geradariai, humuso ir derlingų žemės trąšų gamintojai. Jie yra sveiko dirvožemio rodiklis, todėl reikėtų stengtis jų prisivilioti ir į savo daržą. Statomos kompostinės kieme su sliekais ne tik padės atsikratyti augalinių atliekų, bet ir su šių bestuburių pagalba bus pagaminta puikiai vertinamo humuso. O kaip jums idėja auginti sliekus namuose? Susipažinsime ir su tokiais sprendimais.
Sliekas (Lumbricidae) – tai nariuota mažašerė žieduotųjų kirmėlių (Annelida) atstovas, priklausomai nuo rūšies užaugantis iki 3-25 cm ilgio. Šereliai labai maži, mums plika akimi nematomi, bet jais sliekas sugeba įsikibti ant įvairių paviršių. Juda specifiškai: tai išsitempdamas, tai susitraukdamas, tokiais judesiais šliaužia ir rausia urvelius po žeme. Sliekai gyvena pūvančių organinių medžiagų turtingoje dirvoje, lapų krūvoje, miško, arimo, pievų dirvose. Jie yra skaidytojai, o organinės medžiagos yra pagrindinis sliekų maistas.
Sliekų rūšys
Lietuvoje sutinkama net 15 rūšių. Skiriasi gyvenamąja vieta, ilgiu, šiek tiek ir kūno spalva. Štai kelios dažnai sutinkamos rūšys.
Didysis sliekas (Lumbricus terrestris) – Lietuvoje dar žinomas kaip naktinis sliekas, užauga iki 13-25 cm ilgio ir būna 1,5 cm skersmens. Gyvena drėgnoje, dažniausiai molingoje žemėje, po lapais, lapuočių miškuose, ganyklose ir pasėliuose. Jie aktyvesni naktį, kai tokiu metu priartėja prie dirvos paviršiaus ir išlenda į paviršių po stiprios liūties. Pastebimi nedideli žemės kauburėliai yra šių sliekų darbas.
Kompostinis sliekas (Eisenia fetida) – tai 5-12 cm ilgio sliekas, kūnas rausvai rudos spalvos, uodega gelsva. Gyvena ir gerai auga komposto krūvose, pūvančioje augmenijoje, mėšle ar juo praturtintose pievose, bet retai aptinkamas miško paklotės dirvoje. Tai rūšis, kuri auginama vermikompostui gaminti. Šis sliekas grubiai liečiamas išskiria aitrų, nemalonaus kvapo skystį, taip apsisaugodamas nuo plėšrūnų.
Pievinis sliekas (Lumbricus rubellus) – 5-7 cm ilgio raudonai violetinės ar raudonai rudos spalvos, arti žemės paviršiaus gyvenantis sliekas. Gyvenamoji vieta nėra specifiška, todėl randamas beveik visur: spygliuočių miškuose, mėšlu ir išmatomis turtingame dirvožemiui, pievose ar drėgnesnėse vietose. Auga ir rūgštesnėje dirvoje.
Dirvinis sliekas (Aporrectodea caliginosa) – 6 cm ilgio sliekas, kurį galima atpažinti iš trijų skirtingų atspalvių priekinėje dalyje. Gyvena dirbamųjų laukų dirvoje, pievose, miškuose.
Žaliasis sliekas (Allolobophora chlorotica) – iki 5-8 cm užaugantis bestuburis, kuris neturi rožinės spalvos pigmento, dėl to atrodo žalsvokas. Jų galima rasti pievose, ariamoje dirvoje, grioviuose, upelių ir ežerų pakrantėse ir tarp vandens augalų šaknų. Toleruoja skurdesnę dirvą.
Miškinis sliekas (Lumbricus castaneus) – paprastai jis būna apie 3-7 cm ilgio, kurio kūno spalva varijuoja nuo kaštoninės iki violetinės rudos spalvos. Aptinkamas drėgnuose miškų ir ganyklų, pievų dirvožemiuose, kuriuose gausu organinių medžiagų, prie gyvatvorių.
Šviesusis sliekas (Aporrectodea rosea)– jo kūnas 4-7 cm ilgio. Aptinkamas visose buveinėse, išskyrus viržynus ir pelkes. Pirmenybę teikia pievų ir miškų dirvožemiams.
Samaninis sliekas (Dendrobaena octaedra) – tai 3-6 cm ilgio, rausvai violetiškai vaivorykštinės spalvos sliekas. Kitaip nei kitos rūšys, šis sliekas gyvena ne dirvoje, o jos paviršiuje ant miško paklotės ar pakrantėse. Taip pat, pasižymi atsparumu šalčiui.
Sliekų anatominiai ypatumai
- Maždaug per slieko vidurį yra sustorėjimas, vadinamas balneliu, kuris svarbus lytinio dauginimosi procese. Žiūrint nuo balnelio padėties, galvinė dalis yra labiau sustorėjusi su buku galu ir dažniausiai ilgesnė, o uodeginė – nusmailėjanti ir plonesnė.
- Sliekai yra hermafroditai (kai vienas individas turi abiejų lyčių organus), bet dauginimuisi būtinai reikia kito slieko.
- Jų kūnas visada turi būti drėgnas, nes per odą kvėpuoja.
- Sliekai pasižymi geromis regeneracinėmis savybėmis, t. y., jeigu sliekas praranda dalį kūno – jis ją atsiaugina iš naujo. Daugeliui kyla klausimas: ar padalintas sliekas per pusę gali ataugti? Atsakymas: taip, bet tik iki tam tikro lygio. Sliekas atsiaugti gali tik uodeginę dalį, o jeigu pažeidžiama galvinė dalis – sliekas visada žūva.
- Sliekai nemato ir negirdi, bet yra jautrūs šviesai ir vibracijoms.
Sliekų maistas
Organinių trąšų ir humuso gamybai auginamus sliekus lauko konteineryje galima „šerti“ įvairiomis organinėmis medžiagomis, įskaitant šviežią mėšlą, augalų lapus, maisto atliekas ir maltus gyvulių pašarus, vandens valymo įrenginių dumblą, medienos atliekas. Su organinių medžiagų kiekiu reikia nepersistengti ir vengti pertekliaus. Nespėjus sliekams suskaidyti didelių medžiagų kiekio, konteineryje gali prasidėti fermentacija, puvimas ir susidaryti rūgšti aplinka, dėl kurios sliekai gali žūti.
Namų sąlygomis auginami sliekai bus patenkinti bet kokia augaline mityba. Jie suskaidys lupenas, žieveles, graužtukus, lapus, kiaušinių lukštus, kavos tirščius, arbatžoles ir kitas atliekas. Tačiau sliekams netinka daug baltymų turintis maistas: mėsa, žuvis, pieno produktai. Nuo tokių atliekų sliekų kompostas pradės dvokti.
Sliekų humusas
Dabar galima pastebėti, kad prekybos vietose įmanoma įsigyti sliekų humuso arba vermikomposto. Tai reiškia, kad tokiai žemei pagaminti pasitelkiama sliekų ferma. Skaidydami įvairias organines atliekas sliekai geba stambias augalo daleles ir skurdžią dirvą paversti į bekvapį, tamsų, derlingą humusą, kuris iš esmės yra sliekų išmatos. Sliekų humusas naudojamas kaip trąša augalams, tinkamas sėjai ir daigams persodinti.
Sliekų auginimas komposte
Sliekus galima auginti bet kokiame inde ar dėžėje, kuriame yra pakankamai organinių medžiagų ir drenažas. Konteineris turi būti pakankamai gilus, kad sliekai išliktų vėsūs ir drėgni. Konteineris pripildomas 2 dalimis dirvožemio ar komposto ir viena dalimi organinių medžiagų (tai bus sliekų žemė), o sliekai kompostui įsigyjami specializuotose parduotuvėse. Sausringais laikotarpiais gali tekti periodiškai apipurkšti vermikompostą nedideliu kiekiu vandens, o per didelė drėgmė (esant stipriai lietingam orui) sliekams yra pražūtinga. Jei konteineris su sliekais įrengiamas po stogu, bus išvengta užmirkimo, o atsiradęs pavėsis apsaugos sliekus nuo kenksmingos saulės spindulių ir padės palaikyti tinkamą temperatūrą.
Sliekų auginimas namuose
Sliekai namuose gali skambėti egzotiškai, bet tai labai geras ekologiškas sprendimas atsikratyti maisto atliekomis ir pigiai gauti komposto ar organinių trąšų humuso pavidalu.
Kaip auginti sliekus? Norint tokių „augintinių“ užsiveisti pas save, reikalingas konteineris, dėžė ar maišas su drenažo skylėmis. Po indu padedamas indas komposto „arbatėlei“ surinkti. Sliekų auginimo žemė sudaryta iš supjaustytų kartono lakštų ar skiaučių, komposto, organinių atliekų (vaisių ir daržovių žievelės) mišinio, kuriuo pripildoma tara. Į mišinį sudedami sliekai, šiek tiek permaišoma ir turinys palaistomas. Dažnai tokias sistemas sudaro sluoksniai ar lygiai, kur sliekai turėtų būti apatiniame sluoksnyje, o viršuje – organinės medžiagos. Pačioje konteinerio apačioje turi būti įmanoma išimti susidariusį humusą. Tokia sliekų buveinė gali būti laikoma tiek sandėliuke, tiek balkone.
Kaip išsirinkti sliekus auginimui?
Prieš renkantis sliekų rūšį ir kiekį, atsižvelgiama į tokius niuansus, kaip temperatūra, sukaupiamų organinių atliekų kiekis per dieną. Sliekų kiekiui pasirinkti orientuojamasi, kad apytiksliai sliekai maisto apdirba pusę ar visą savo svorio kiekį, todėl 100 g atliekų prireiks 100-200 g sliekų. Šiam tikslui dažniausiai naudojami Kalifornijos sliekai ir lietuviški kompostiniai sliekai.
Kalifornijos sliekai labiau naudojami namuose laikomiems sliekynams, nes jie geriausiai vystosi aukštesnėje temperatūroje (kokia ir yra idealiausia patalpoje). Didelės sliekų fermos ar biohumuso gamintojai taip pat naudoja šią rūšį, nes jie per tą patį laiką pasidaugina ir apdoroja organines medžiagas žymiai greičiau, nei kompostiniai sliekai.
Kompostiniai sliekai naudojami lauko konteineriuose, o namuose auginti jie nėra labai tinkami, nes jiems daugintis ir vystytis reikalinga žemesnė temperatūra.
Naktinių sliekų auginimas šiuo atveju neaptariamas, nes jų komercinis auginimas susijęs tik su žvejyba.
Sliekai žvejybai
Sliekai neretai naudojami kaip masalas žuvims privilioti. Jie panaudojami karšiams, karpiams, kartais lydekoms gaudyti. Specializuotose žvejybos prekių parduotuvėse galima įsigyti dėžučių ar kibirėlių su sliekais, tinkamais žvejybai. Ant tokių dėžučių būna sužymėti numeriai nuo 1 iki 4, kurie rodo slieko dydį. Žvejybos tikslams komerciškai pardavinėjami Kalifornijos sliekai arba kompostiniai Dendrobena genties sliekai, nes pramoniniu būdu juos išgauti yra greičiausia ir lengviausia, o ir žuvims jie yra patrauklūs.
Žinoma, žvejybai sliekų galima prisirinkti ir patiems. Tuomet sliekų reikia ieškoti drėgnoje, samanotoje dirvoje, pavėsyje po medžiais, krūmais ir akmenimis. Svarbu, kad sliekai išliktų šviežūs, todėl iki žvejybos juos reikia laikyti indelyje šaltai ir drėgnai.
Sliekų nauda
Sliekai yra vieni iš pagrindinių bestuburių dirvodaros procese humusui iš organinių atliekų gauti. Taip pat ir jie yra komposto krūvos gyventojai. Maitindamiesi sliekai suskaido stambias organines liekanas į smulkesnes ir taip pagaminamos medžiagos, prieinamos ir kitiems gyviams ar augalams. Negana to, po žeme šliauždami sliekai purena žemę, taip augalų šaknys gauna daugiau oro ir erdvės.
Gamtoje sliekai yra daugelio gyvūnų maisto šaltinis. Jais minta kurmiai, paukščiai, ežiai, varliagyviai, šernai ir daugybė kitų.
Kai kurias sliekų rūšis žmogus augina savo reikmėm. Viena iš tokių – žvejyba, kita sritis – organinių medžiagų perdirbimui ar humuso, trąšų gamybai, dar vieni sliekais šeria ir naminius gyvūnėlius.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/sliekai/
https://extension.psu.edu/earthworm-production
https://www.cabidigitallibrary.org/doi/10.1079/cabicompendium.76781
https://publications.naturalengland.org.uk/publication/5174957155811328
https://alpinesoils.eu/wp-content/uploads/2020/05/Eathworms-Identification-sheets-1.pdf
Paltanavičius S. Lietuvos gyvūnų didžioji knyga, Kaunas: Leidykla „Debesų ganyklos“, 2020.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.