Melionas (lot. Cucumis melo) priklauso moliūginių (lot. Cucurbitaceae) augalų šeimai. Šių augalų tėvynė yra Afrika ir Pietvakarių Azija. Iš šių kraštų į Europą melionai atkeliavo paskutiniaisiais amžiais prieš Kristų. Melionai buvo vieni pirmųjų egzotinių augalų, pradėtų auginti Europos žemyne.
Šiuolaikiniame pasaulyje melionai daugiausia auginami tropinio klimato juostoje esančiuose kraštuose – Artimuosiuose Rytuose, šiaurinėje Afrikos dalyje, Pietų Europoje. Pastaruoju metu juos drąsiau auginama ir Lietuvoje.
Priklausomai nuo rūšies meliono augalas gali būti šliaužiantis (besidriekiantis net iki 5 metrų) arba krūmelio pavidalo. Melionų lapai yra dideli, širdies formos. Žydi dideliais, geltonos, arba oranžinės spalvos žiedais. Rudenį subrandina įvairių formų ir dydžių vaisius su daugybe sėklų viduryje. Dabartinės išvestos melionų veislės veda geltonos, žalios, geltonai oranžinės, gelsvai baltos spalvų vaisius. Jų forma ir dydis taip pat skiriasi. Meliono vaisiai gali būti ovalūs, apvalūs, rutulio formos ir sverti nuo 1 iki 15 kilogramų.
Auginti Lietuvos sąlygomis rekomenduojama rinktis ankstyvų veislių melionus: „Gruntovaja“, „Grybovskaja“, „Desertnaja“, „Altaiskaja“, „Imperial“. Mūsų kraštams taip pat aktualus augalo atsparumas šalčiui. Būtent tokios yra „Olwin“, „Ananas“ melionų veislės.
Melionų auginimas: bendrieji aspektai
Pagrindinis dalykas, kurį vertėtų prisiminti planuojant auginti melionus yra tai, kad jie – šilumamėgiai, šiltųjų kraštų augalai. Todėl labiausiai jiems tinka šiltnamio sąlygos. Tačiau auginti galima ir lauke, tik tuomet reikia nusiteikti atidesnei melionų priežiūrai. Melionų daigai itin jautriai reaguoja į šviesos ir šilumos trūkumą. Taigi planuojant vietą šiems augalams, svarbu į tai atsižvelgti.
Šilumamėgiai melionai visai nemėgsta perlaistymo. Jų šaknys įsiskverbia giliai į gruntą ir drėgmės gauna iš gilesnių jo sluoksnių. Šlapioje žemėje melionų šaknys ima pūti. Tačiau stebėti grunto drėgnumą vis dėlto reikia. Jei metai itin sausringi, tuomet ir melionus reikia reguliariai palieti.
Melionų sėja ir sodinimas
Melionai auginami iš sėklų. Pirmiausia sėklos sėjamos į durpinius puodelius su specialiu, daiginimui skirtu durpių substratu. Tam tinkamiausias laikas – balandžio antroji pusė. Galima pasėti ir kiek vėliau, tačiau bent jau iki gegužės vidurio. Optimali temperatūra sėkloms sudygti yra apie +20 °C. Esant tokioms sąlygoms sėklos sudygs per savaitę.
Kai daigeliai išaugina 3–4 tikruosius lapelius, juos galima persodinti į nuolatinę auginimo vietą. Tačiau tik tuomet, jei dirva jau įšilusi ne mažiau kaip iki +15 °C. Jei oro sąlygos nepalankios, su melionų persodinimu dar reikia luktelėti.
Melionų auginimas šiltnamyje
Dirvožemis
Kaip ir daugeliui augalų, melionams reikia puraus, derlingo, kompostu ir mėšlu patręšto ir vandeniui laidaus dirvožemio. Taip pat svarbu, kad sodinimo metu gruntas jau būtų įšilęs ne mažiau kaip iki +15 °C. Tokiomis sąlygomis melionų daigai greitai įsišaknyja ir ima sparčiai augti.
Aplinkos temperatūra
Idealiausios sąlygos melionams augti yra 25–30 °C šilumos dieną ir 18–22 °C šilumos naktį. Tokios sąlygos yra artimos melionų gimtiesiems kraštams, todėl ir derliaus tokiu atveju galima tikėtis geriausios kokybės.
Sodinimas
Į nešildomą šiltnamį melionų daigelius galima sodinti ne anksčiau kaip gegužės viduryje. Tačiau reikia atsižvelgti į orų situaciją. Jei gruntas dar nepakankamai įšilęs, arba oro temperatūra vis dar žema ir labai permaininga, tuomet su melionų persodinimu reikia palūkėti. Melionų daigelius rekomenduoja sodinti maždaug 50 cm atstumu vieną nuo kito. Pasodintus daigelius šaknų zonoje naudinga mulčiuoti.
Priežiūra
Šiltnamyje augančius melionus reikia prižiūrėti panašiai kaip agurkus. Šiltnamyje jie auginami vertikaliai, pririšami prie atramų. Pagrindinį stiebą iki maždaug 1 metro aukščio reikia išgenėti. Paliekamos ne daugiau kaip trys geriausiai išsivysčiusios šakelės. O ant kiekvienos atžalos paliekami 1–3 užmegzti vaisiai. Visos kitos užuomazgos nuskinamos. Taip pat nukerpama pagrindinio stiebo ir kitų derančių atžalų viršūnėlės.
Kai užmegzti vaisiai užauga iki maždaug 10 centimetrų, juos reikia prilaikyti tinkleliuose ir pririšti prie atramų. Antraip augalas gali neatlaikyti augančių vaisių svorio.
Melionų auginimas lauke
Dirvožemis
Tinkamiausias melionams – nerūgštus priesmėlio ar priemolio dirvožemis, praturtintas humusu. Dirva turi būti puri ir pralaidi vandeniui. Tokių savybių dirvožemis greičiau įšyla, bei efektyviau paskirsto drėgmę.
Vieta ir aplinkos temperatūra
Atvirose lysvėse augantiems melionams svarbu būti apsaugotiems nuo tiesioginių vėjų. Ypatingai – nuo šalto šiaurinių krypčių vėjo. Jiems taip pat reikia šviesos, todėl melionų nereikėtų auginti ten, kur juos užgožtų kiti augalai.
Sodinimas
Melionai lauke sodinami ne anksčiau kaip gegužės pabaigoje ar birželio pirmoje pusėje. Daigelius geriausia sodinti į 25 cm gylio ir tokio pat pločio duobutes. Į jas naudinga įberti kompostinės žemės, taip pat pelenų. Tarp daigelių turi būti paliekamas 50–60 cm tarpas. Tarp melionų eilių turėtų būti ne mažesnis kaip 1 metro tarpas.
Melionų priežiūra auginant lauke
- Melionams svarbi šiluma. Todėl atvirame lauke auginamiems melionams svarbu užtikrinti kuo įmanoma vienodesnę paros temperatūrą. Kol dar grunto paviršiuje būna šalnos, melionus būtina dengti agroplėvele. Kai dienos temperatūra pasiekia +20 °C, melionus reikia atidengti tik iš pietinės pusės. Kai dienos temperatūra pasiekia apie +24 °C, priedangą dienos metu galima nuimti. Kai temperatūra būna apie +27 °C daugiau, melionų galima nebedengti.
- Jei oras yra labai lietingas, lysvių kraštus reikia aptraukti plėvele.
- Lauke melionai auginami horizontaliai, t.y. jiems nereikia atramų.
- Gausius ūglius reikia retinti. Taip pat reikia išpjauti gelstančias atžalas ir prastos kokybės vaisių užuomazgas.
- Paliktoms atžaloms viršūnėlė nupjaunama. Geriausia tą daryti virš penkto lapo, esančio nuo paskutinio palikto vaisiaus. Kai vaisiai užauga iki maždaug obuolio dydžio, ant šakutės paliekama viena, geriausiai išsivysčiusi, gražiausia užuomazga. Tuomet šakutė patrumpinama už vaisiaus paliekant tik tris lapus.
- Ant vieno meliono augalo rekomenduojama palikti ne daugiau kaip 3–5 užmegztus vaisius.
- Melionams pradėjus bręsti, po jais naudinga padėti lenteles, ar pakloti šiaudų. Taip apsaugoti vaisiai mažiau nukentės nuo drėgmės. Su žeme besiliečianti vaisiaus dalis gali pradėti pūti. Kartas nuo karto vaisius reiktų apversti ant skirtingų šonų, kad jie tolygiai noktų.
Bendrosios melionų auginimo rekomendacijos
Melionų laistymas
Melionai laistomi aplinkos temperatūros vandeniu. Per didelė drėgmė jiems nepatinka, todėl juos laistyti reikia saikingai. Vandenį pilti reikia prie šaknų, stengiantis neaplieti lapų.
Melionų tręšimas
- Tręšti šiuos augalus reikia kelis kartus. Melionai tręšiami laistymo metu.
- Pirmiausia – vegetacijos periodu tręšiama azoto turinčiu mineralinių trąšų tirpalu. Šiuo augalų periodu tręšimą rekomenduojama kartoti 2–3 kartus. Geriausia – po kiekvieno genėjimo.
- Vaisius užmezgę melionai tręšiami kalio ir fosforo trąšų mišiniu.
- Tinkamiausia trąšų tirpalo koncentracija yra 10 litrų vandens ir 20–30 g trąšų.
Melionų derlius – saldus atpildas
- Nuo meliono vaisiaus užmezgimo iki jo sunokimo praeina apie 40 dienų. Vaisius laikomas prinokusiu, kai jo spalva tampa tolygi visose pusėse. Prinokęs vaisius turi lengvai atsiskirti nuo kotelio, kuris jau turi būti nugeltęs.
- Skinami ir nepilnai sunokę vaisiai. Artinantis šalnoms, būtina nurinkti visus melionus. Tuomet jie nokinami kambaryje, ar šiltnamyje.
- Sunokę melionai laikomi šviesoje, maždaug iki +15 °C ir apie 90 % drėgnumo patalpoje.
- Melionai dažniausiai suvartojami švieži. Tačiau juos galima šaldyti bei džiovinti.
- Norit šių vaisių išsaugoti žiemai, reikia juos paruošti nuplaunant vandeniu su ūkiniu muilu bei nudžiovinant natūraliomis lauko sąlygomis.
Melionas maistui bei sveikatai
Didžiąja dalį (apie 90 %) meliono vaisiaus sudaro vanduo. Likusią sudėti sudaro vitaminai A ir C, kalis, elektrolitai, antioksidantai liuteinas, zeaksantinas ir cholinas. Vaisiuje yra nedidelis kiekis greitai pasisavinamų skaidulinių medžiagų, fruktozės.
- Dėl sudėtyje esančių elektrolitų melioną ypatingai tinka valgyti karštomis dienomis, kai daugiau prakaituojama ir norima atsigaivinti. Dėl savo sudėties jis padeda išlaikyti reikiamą skysčių ir mineralinių medžiagų balansą organizme.
- Melionas yra vienas iš vaisių, aprūpinančių širdį bei raumenis kaliu. Teigiamai veikia kraujospūdį.
- Reguliarus melionų vaisių valgymas teigiamai veikia nervų sistemą, efektyviai mažina dehidrataciją, skatina šlapimo išsiskyrimą, padeda esant vidurių užkietėjimui.
- Švieži melionų vaisiai padeda gydyti reumatą, podagrą, taip pat inkstų ligas, hemorojų.
- Nėščiosioms melioną rekomenduojama valgyti pirmojo trimestro laikotarpiu. Jis padeda išlaikyti energiją ir atgaivina stipriai maistines medžiagas naudojantį organizmą.
- Melionų sėklomis gydomos kirmėlinės ligos.
- Melionų vaisiaus minkštimas naudingas ir grožiui. Teigiamai veikia spuoguotą odą, naudojamas pigmentinių dėmių, strazdanų šalinimo produktuose.
Tačiau saikas – svarbu! Vienu kartu suvalgius didelį kiekį melionų gali prasidėti pilvo diegliai bei viduriavimas. Taip pat melionų negalima valgyti sergantiems sunkiomis virškinamojo trakto ligomis ar lėtiniu pankreatitu.
Melionus puolantys kenkėjai
Šiltnamyje augančius melionus, kaip ir kitus šiltnamio augalus, gali užpulti šiltadaržiniai baltasparniai ir voratinklinės erkės.
Šiltadaržiniai baltasparniai sutrikdo augalo augimą, pradeda gelsti jo lapai. Šie kenkėjiški vabzdžiai apatinėse lapų pusėse sudeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos siurbia augalų sultis. Kovoti su šiais kenkėjais galima mechaniškai naikinant jų buveines ir augalus purškiant insekticidais.
Voratinklinių erkių kenkėjišką veiklą išduoda ant augalo lapų atsiradusios blyškios dėmės, besideformuojantys ir ruduojantys lapai. Kovoti su šia problema reikia kartas nuo karto augalus purškiant specialiais, erkes veikiančiais insekticidais.
Melionus mėgsta ir šliužai. Šie kenkėjai aktyviausiai maitinasi naktį ir po lietaus. Jie išgraužia augalų lapus, stiebus, vaisius. Kovoti su jais vis dar nėra labai efektyvių priemonių. Dažniausia reikia juos tiesiog rinkti ir tolėliau nuo daržovių dėti masalą. Tai gali būti salotų, ar panašūs lapai. Taip pat galima išdėlioti per pusę perpjautas apelsinų, ar greipfrutų puseles. Susirinkę po jomis šliužai žūva.
Melionų ligos
Pagrindinė ir dažniausiai pasitaikanti liga, kuria suserga melionų augalai yra miltligė. Tai grybelinė liga, kurią sukelia grybas polifagas, mintantis daugelio rūšių augalais.
Pirmieji ligos požymiai yra baltos dėmelės ant viršutinių lapų dalių. Lapai pradeda džiūti. Negydoma liga plečiasi ir paveikia visą lapiją bei stiebus. Stipriai pažeistas augalas miršta.
Kova su šia liga susideda iš dviejų dalių. Reikia kruopščiai pašalinti visas pažeistas augalo dalis, ar augalus bei juos sunaikinti (geriausia – sudeginti). Likusius augalus reikia purkšti specialiais, grybines augalų infekcijas naikinančiais fungicidais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.