Sukučiai (Ipomoea) yra vijoklinių šeimos augalai, kilę iš Pietų Amerikos. Sukutis – nereikli, sparčiai auganti vienmetė arba daugiametė vijoklinė žolė, kartais krūmas. Skiautėtais lapais, piltuvėlio ar vamzdelio formos žiedais, kurių sutikti galima kuo įvairiausių spalvų. Daug sukučių rūšių yra auginamos kaip dekoratyviniai augalai, jais apželdinami balkonai, pavėsinės, tvoros, ūkiniai pastatai. Kai kurios sukučių rūšys vartojamos maistui. Žinomiausias maistinis sukutis yra batatas, dar vadinamas saldžiąja bulve.
Sukučių rūšys
Yra žinoma daugiau nei 500 sukučių rūšių. Apžvelgsime kai kurias iš jų.
Dekoratyviniai sukučiai
- Trispalvis sukutis (Ipomoea tricolor). Šis vijoklis išsiskiria savo dekoratyvumu. Jo žiedai stambūs, piltuvėlio formos, balti, raudoni, purpuriniai, mėlyni, kai kurių veislių – dryžuoti. Žiedų skersmuo siekia iki 12 cm. Žydi nuo liepos mėnesio iki rugsėjo galo. Ši sukučio rūšis senovės actekų ritualinėse apeigose buvo naudojama kaip haliucinogeninis produktas.
- Purpurinis sukutis (Ipomoea purpurea). Tai nereikli rūšis. Žydi baltų, mėlynų, violetinių, raudonų ar purpurinių spalvų 3-5 skersmens žiedais. Kiekvienas žiedas pražysta tik vienai dienai, tačiau kadangi žiedų daug, galima ilgai gėrėtis jų žydėjimu. Purpurinis sukutis užauga daugiau nei 3 m ilgio.
- Paprastasis sukutis (Ipomoea quamoclit). Šis vijoklis išsiskiria ažūriniais karpytais lapais, smulkiais žiedais.
- Gebenlapis sukutis (Ipomoea hederacea). Ši rūšis užauga iki 2-3 m ilgio, turi širdelės formos lapus, žiedai melsvi, su kreminės spalvos apvadėliu. Žydi nuo liepos mėnesio iki antros spalio pusės.
- Baltasis sukutis (Ipomoea alba). Tai šilumamėgis sukutis. Skirtingai nuo kitų sukučių, žydi naktį, stambūs (iki 15 cm skersmens) žiedai skleidžia intensyvų aromatą. Kiekvienas žiedas pražysta tik vienai nakčiai. Užauga šis vijoklis nuo 5 iki 30 m ilgio. Mūsų kraštuose baltasis sukutis, kaip ir kiti dekoratyviniai sukučiai, žiemos neišgyvena, todėl gali būti auginamas tik kaip vienmetis augalas.
Maistui naudojami sukučiai
- Batatas (Ipomoea batatas), arba saldžioji bulvė. Tai sukučių su valgomais šakniavaisiais rūšis. Skoniu primena kiek pašalusias saldokas bulves. Batatas yra stambialapis vijoklis. Auginamas ne tik maistui, bet ir kaip dekoratyvinis augalas.
- Vandeninis sukutis (Ipomoea aquatica). Plačiai naudojamas Pietryčių Azijos šalių virtuvėse kaip lapinė daržovė.
Mūsų krašte populiarumu pasižymi dekoratyviniai trispalviai ir purpuriniai sukučiai. Batatą ir vandeninį sukutį taip pat galime užsiauginti sukūrus jiems tinkamas sąlygas.
Dekoratyvinių sukučių auginimas
Sukučiai yra sparčiai augantys vijokliai, todėl reikia apgalvoti, kur jie bus auginami, ar netrukdys kitiems augalams. Jiems reikia atramų. Sukučiais galima apželdinti pastatų sienas, tvoras, balkonus. Galima juos sodinti tiek į atvirą dirvą, tiek ir į didelius vazonus.
Vieta. Sukučiai geriausiai auga saulėtose vietose, bet tinka sodinti ir pavėsyje. Mėgsta užuovėją.
Žemė. Skirtingoms sukučių rūšims reikalinga tam tikrų savybių dirva, todėl prieš pradedant auginti sukutį, reikia pasidomėti, kokia žemė tinkamiausia būtent jūsų pasirinktai rūšiai auginti.
Sukučių sodinimas, dauginimas
Dekoratyvūs sukučiai mūsų klimato juostoje auginami kaip vienmečiai augalai, lietuviškos žiemos jie neišgyvena. Dauginami sėklomis. Tinkamos sėjai sėklos išsilaiko 3-4 metus. Sėjos laikas – gegužės vidurys. Sėklų apvalkalas yra kietas, todėl prieš sėjant reikia parai užmerkti jas į šiltą (25-30 oC) vandenį, kad išbrinktų. Jei po mirkymo sėklos neišbrinko, apvalkalas atsargiai praduriamas adata, ir sėklos dar parai užmerkiamos į vandenį.
Nedidelius sodinimo indelius pripildę tinkamos žemės, įdėkite į juos po 2-4 sukučio sėklas. Uždenkite indelius polietileno plėvele ar stiklu. Kartas nuo karto pravėdinkite indelius, palaistykite. Tinkamiausia daiginimui temperatūra – 18-20 oC. Sėklos sudygsta per 10-12 dienų.
Kai auginiai paauga iki 15 cm, reikia juos parišti. Prie auginio pagrindo pririšama virvelė, kurios kitas galas įtempiamas aukštyn ir pritvirtinamas prie aukščiau esančio objekto. Taip jauniesiems augalams sukuriama atrama. Auginant auginius, juos 1-2 kartus reikia persodinti į didesnės talpos indelius.
Sutvirtėjusius sukučių auginius į lauką galima persodinti gegužės gale ar birželio pradžioje. Žemė turi būti sušilusi, šalnos pasibaigę. Sodinant į dirvą, reikia išlaikyti tarp augalų apie 20 cm atstumą. Pasodinus pasirūpinkite sukučių atrama.
Sėklas galima sėti ir tiesiai į atvirą dirvą, tačiau tuomet sukutis užaugs vėliau.
Rudenį iškasus ir sunaikinus sudžiuvusį augalą, nenustebkite, jei kitą vasarą sukutis pats išdygs pernykštėje augimo vietoje – jis gali sėklomis daugintis ir savarankiškai.
Sukučių priežiūra
Sukučio laistymas. Sukutis nemėgsta vandens pertekliaus dirvoje, tačiau ir pernelyg didelio sausumo nepakenčia – negaunant pakankamai vandens jis gali žydėti menkiau.
Sukučio tręšimas. Vijokliai sukučiai auga ir be papildomo maitinimo, tačiau galima palepinti šį augalą trąšomis, skirtomis žydinčioms gėlėms. Tačiau per didelis trąšų kiekis gali paskatinti vešliau augti sukučio lapus, o žiedus jis kraus menkiau.
Sukučio priežiūra. Be jau minėtų atramų parinkimo ar įrengimo, sukučiui reikia kartas nuo karto papurenti dirvos viršutinį sluoksnį, tik daryti tai reikia atsargiai, nes jo šaknys išsidėsčiusios prie dirvos paviršiaus ir galima jas pažeisti. Pageltę, sudžiuvę lapai, nuvytę žiedai nukarpomi, kad augalas daugiau neeikvotų jiems savo energijos.
Maistinio batato auginimas
Batatą – valgomą sukučių rūšį – galima užsiauginti iš gumbo. Tam jis pradedamas daiginti jau sausio – vasario mėnesiais. Gumbas iki pusės pamerkiamas į stiklinę su vandeniu. Pirma jis išleidžia šaknis, o po to mums reikalingus daigelius. Kai batatas išleido šaknis, galima jį iš vandens persodinti į dirvą, taip pat iki pusės. Batato daigams pasiekus 20 cm aukštį, jie atskiriami nuo gumbo ir pamerkiami į vandenį savo šaknims išleisti. Gegužės mėnesį, pasibaigus šalnoms, daigai persodinami į atvirą dirvą. Sodinami į purios dirvos aukštesnes lysves, kas 40-50 cm. Dirva tręšiama trąšomis, turinčiomis kalio ir fosforo. Galima uždengti lysves juoda plėvele (šilumai palaikyti) su prakirptomis angomis daigams.
Batatų derlius kasamas rugsėjo antroje pusėje. Išaugintas batatų derlius laikomas apie 13 oC temperatūros rūsyje ar kitoje patalpoje.
Sukučio ligos ir kenkėjai
Sukutį gali pulti grybelinės ligos. Grybelį sąlygoja pernelyg drėgna žemė apie šaknis, joje užsistovintis vanduo. Grybelio pažeistas vietas reikia išpjauti, o visą augalą apdoroti priešgrybeline priemone.
Sukučiui pavojingi amarai ir voratinklinės erkės. Jei šių kenkėjų ant augalo nėra daug, verta pabandyti juo išnaikinti švelniomis priemonėmis. Amarus purkškite muiluotu vandeniu, voratinklines erkes – tiesiog šaltu vandeniu. Jei kenkėjų daug, reikia griebtis specialių insekticidinių priemonių pagalbos.
Sukučių naudingosios savybės
Sukučiai – įvairiapusiški augalai. Vienos jų rūšys auginamos sodo papuošimui, kitos – maistui, medicininių preparatų gamyboje.
Jau minėtasis batatas – maistinga daržovė, turinti daug vitaminų A, B6, B5, C, mangano, kalio. Kiek mažiau, tačiau jame taip pat aptinkami kalcis, geležis, magnis, fosforas, cinkas, vitaminai B1, B2, E, folio rūgštis (vitaminas B9). Jis naudingas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, norintiems palaikyti normalų kraujospūdį. Saikingai vartoti batatą reikia žmonėms, turintiems inkstų sutrikimų, kadangi batate gausu kalio ir galima jo perdozuoti.
Valgomas batatas šviežias, virtas, keptas, užkeptas orkaitėje. Jis patiekiamas ne tik mums įprasto garnyro pavidalu, dar iš jo gaminami įvairūs suflė, traškučiai, uogienės, ir kita produkcija.
Iš batatų išgaunamas krakmolas naudojamas medicininių preparatų gamyboje.
Vandeninis sukutis – kita maistinė sukučio rūšis, turinti vitamnų A, B2, B9, C, magnio, geležies. Pietryčių Azijoje jo ūgliai kepami su mėsa ir daržovėmis, valgomi žali, iš jų daromos įvairios salotos. Skoniu primena špinatą.
Atlikti tyrimai rodo, jog vandeninis sukutis mažina nėščiųjų cukraus kiekį kraujyje, kas yra svarbu gydant nėščiųjų cukrinį diabetą. Batatai bei vandeniniai sukučiai taip pat naudojami ir kaip gyvulių pašaras.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
