Varnauogė – mažas krūmokšnis, sukuriantis įstabų vaizdą sode. Ar galima valgyti jos uogas?

Varnauogė (Empetrum) – tai visžalis, žemai augantis krūmokšnis, kuris nors ir nėra itin populiarus šiuolaikiniuose Lietuvos gėlynuose, tačiau vertinamas dėl savo atsparumo, nepriekaištingumo ir gebėjimo formuoti tankų žalią kilimėlį. Šis augalas priklauso erikinių (Ericaceae) šeimai ir pasižymi kompaktiška, bet žavinga išvaizda. Nors mūsų kraštuose varnauogė natūraliai auga miškuose ir pelkėse, soduose ji vis dažniau naudojama kaip dekoratyvinis augalas.

Šiame straipsnyje detaliai susipažinsime su varnauogės kilme, išvaizda, aptarsime auginimo ypatumus bei jos praktinį pritaikymą.

Varnauogė: kilmė ir paplitimas

Varnauogė (Empetrum) – tai erikinių šeimos augalų gentis, apimanti kelias rūšis. Šio augalo paplitimo areolas apima gana plačią geografinę zoną – varnauogę galima rasti šiaurinėse Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos teritorijose. Augalas mėgsta vėsų klimatą ir gerai auga subpoliarinio ir vidutinių platumų klimato juostose, kur natūraliai aptinkamas tundroje, miškotundroje ir retamiškėse.

Lietuvoje varnauogė taip pat auga natūraliose agimvietėse – rūgščiuose pušynuose, samanotuose miškuose, pelkėtuose pakraščiuose ir smėlynuose. Augalas pasižymi puikiu atsparumu šalčiui (iki –40 °C), todėl puikiai tinka auginti visoje Lietuvoje. Pastaraisiais metais varnauogė tampa vis populiaresnė kaip dekoratyvinis augalas natūralistinio stiliaus sodų kūrimui ar alpinariumams.

Varnauogės išvaizda ir botaninės savybės

Varnauogė pasižymi gana kompaktiška, bet žavinga išvaizda. Tai žemai augantis, šliaužiantis visžalis krūmokšnis, sudarantis tankų, kilimėlį primenantį sąžalyną. Augalo aukštis paprastai siekia vos 10–30 cm, tačiau į plotį ji gali plisti labai plačiai – vienas krūmas išsiplečia iki 60 cm pločio. Stiebas plonas, labai šakotas, gulinčio tipo, sklindantis į šonus.

Lapai visžaliai, tamsiai žalios spalvos, labai siauri ir smulkūs, 3–7 mm ilgio, panašūs į mažyčius spygliukus. Dėl šios savybės varnauogė iš tolo primena miniatiūrinį spygliuočių krūmą. Lapai odiški, standūs, su suvyniotais pakraščiais, suteikiantys augalui unikalią tekstūrinę išvaizdą. Jie išsilaiko ant augalo 2–3 metus, todėl krūmokšnis visus metus išlaiko žalią spalvą ir dekoratyvumą.

Žiedai susitelkę lapų pažastyse, labai smulkūs – 2–3 mm skersmens. Vainiklapiai rausvi, rausvai violetiniai arba tamsiai raudoni. Žydi gegužę–birželį, tačiau žydėjimas nėra labai ryškus – žiedeliai maži ir dažnai mažai pastebimi tarp tankių lapų.

Vaisius – sultinga, juoda, blizganti, 5–7 mm skersmens uoga. Uogos subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesį ir ilgai išsilaiko ant krūmo (net iki žiemos), taip suteikdamos papildomo dekoratyvumo. Jos yra valgomos, nors skonis yra gana specifinis – lengvai kartus, rūgštokas, su silpnu aromatu.

Varnauogės rūšys

Gentis apima dvi rūšis, tačiau praktiškai ir dekoratyviai auginti Lietuvoje labiausiai tinkama yra juodoji varnauogė (Empetrum nigrum) – tai visžalis krūmokšnis, pasižymintis tankia lapija ir juodomis uogomis. Būtent dėl šios savybės juodoji varnauogė istoriškai buvo vertinama šiaurės kraštų gyventojų ir naudojama maistui bei liaudies medicinoje.

Kita varnauogės rūšis – mišriažiedė varnauogė (Empetrum hermaphroditum) – tai šiek tiek mažesnė forma, natūraliai auganti labiau šiauriniuose regionuose. Kai kurie botanikai šią formą laiko juodosios varnauogės atmaina. Ji pasižymi kompaktiškesne forma ir taip pat tinka dekoratyviniam auginimui.

Lietuvoje savaiminė juodoji varnauogė yra gana reta ir aptinkama specifinėse augimvietėse – aukštapelkėse, sausuose pušynuose ant smėlėtų dirvų. Kai kuriose teritorijose šis augalas yra saugomas, todėl sodams reikėtų įsigyti specialiai veisiamus augalus iš medelynų.

Kaip ir kada sodinama varnauogė?

Varnauogė yra gana nereiklus augalas, tačiau norint pasiekti puikių rezultatų, vertėtų laikytis kelių pagrindinių rekomendacijų. Auginant varnauogę gėlyne, svarbu pasirinkti tinkamą vietą – augalas mėgsta saulėtą arba lengvai pavėsingą vietą. Idealios sąlygos – gera drenažo sistema ir rūgštus, smėlingas ar durpingas dirvožemis (pH 4,5–5,5).

Sodinant varnauogę į atvirą gruntą, augalai sodinami pavasarį arba ankstyvą rudenį. Varnauogės parduodamos vazonuose su uždara šaknų sistema, todėl jas galima sodinti visą vegetacijos sezoną, tačiau pavasarį (balandį–gegužę) pasodinti augalai per vasarą gerai įsišaknija ir sustiprėja prieš žiemą.

Prieš sodinant reikėtų paruošti dirvožemį – įmaišyti rūgščios durpės (aukštapelkių durpių), pušies žievės ar spyglių. Jei dirvožemis sunkus, molingas, būtina įrengti drenažą ir visiškai pakeisti substratą sodinimo duobėje. Tarpai tarp augalų turėtų būti apie 30–50 cm, kad suaugę krūmokšniai turėtų pakankamai vietos plėstis ir formuoti tankų kilimėlį.

Varnauogės auginimas ir priežiūra

Kaip minėta, varnauogei nereikia praktiškai jokios ypatingos priežiūros. Augalą reikia reguliariai laistyti pirmaisiais metais po pasodinimo, kol jis gerai įsišaknija, tačiau svarbu neperlaistyti dirvožemio – užsistovintis vanduo gali sukelti šaknų puvinį. Suaugę augalai yra gana atsparūs sausrai, tačiau ilgesniu sausros laikotarpiu rekomenduojama palaistyti.

Tręšti varnauogę rekomenduojama saikingai – ji auga skurdžiuose dirvožemiuose ir intensyvaus tręšimo šiam augalui nereikia. Pakanka kartą per metus pavasarį patręšti specialiomis trąšomis erikiniams augalams arba šiek tiek palaistyti perpuvusiu kompostu. Per didelis trąšų kiekis gali skatinti vešlų augimą ir sumažinti augalo atsparumą.

Genėjimas nėra būtinas – varnauogė natūraliai išlaiko kompaktišką formą. Pavasarį pakanka pašalinti pažeistus, džiūstančius ar per žiemą sušalusius ūglius. Jei norima kontroliuoti augalo plitimą, galima lengvai apkarpyti išsikišusius ūglius. Rekomenduojama augalą pamulčiuoti pušies žieve, spygliais ar rūgščiomis durpėmis – paklotė padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę ir palaiko rūgštumą.

Kaip dauginama varnauogė?

Varnauogė dauginama auginiais arba dalinant krūmus. Gulinčios šakos natūraliai įsišaknija, todėl jas lengva atskirti ir persodinti. Auginius geriausia ruošti pavasarį arba vasaros pradžioje – pasirinkti sveiką, lankstų ūglį, prilenkti jį prie žemės ir prispausti. Po 2–3 mėnesių ūglis jau bus įsišaknijęs ir galės būti atkirstas bei persodintas į naują vietą.

Varnauogę taip pat galima dauginti dalinant krūmą. Tai daroma anksti pavasarį, atsargiai iškasant augalą iš žemės ir padalijant į kelis atskirus krūmelius, kurių kiekvienas turi turėti savo atskiras šaknis. Padalintas augalas pasodinamas į paruoštą dirvožemį ir gerai palaistomas.

Varnauogės ligos ir kenkėjai

Varnauogė yra gana atsparus augalas, retai kenčiantis nuo ligų ar kenkėjų. Tačiau tam tikromis sąlygomis gali iškilti problemų. Augantį pernelyg drėgnomis sąlygomis, blogai drenuojamoje dirvoje, augalą gali pažeisti šaknų puvinys. Požymiai: lapai gelsta, džiūsta, augalas vysta. Svarbu užtikrinti gerą drenažą, nesodinti į sunkų dirvožemį ir vengti perlaistymo.

Jei dirvožemis per daug šarminis, gali pasireikšti chlorozė – lapai gelsta dėl per aukšto pH. Tokiu atveju reikėtų palaistyti rūgštinančiais preparatais ir pamulčiuoti rūgščiomis durpėmis.

Kenkėjai varnauogės praktiškai nepuola – nei amarai, nei kiti sodo kenkėjai šio augalo nemėgsta.

Kuo naudinga varnauogė?

Varnauogė yra tiek dekoratyvus, tiek praktiškas augalas. Juodosios varnauogės uogos istoriškai buvo naudojamos maistui – šiaurės kraštų gyventojai jas vartojo šviežias, džiovintas arba gamino iš jų gėrimus. Uogos yra vitamino C šaltinis ir buvo naudojamos liaudies medicinoje įvairiems negalavimams gydyti.

Gėlynuose varnauogė auginama dėl savo visžalumo, atsparumo ir gebėjimo formuoti tankų žalią kilimėlį. Ji puikiai dera su kitais erikiniais augalais – bruknėmis, melynėmis, viržiais, šilauogėmis. Varnauogė gali būti naudojama alpinariumuose, gėlynuose, šlaituose ar natūralistiniuose miško stiliaus gėlynuose. Dėl savo kiliminės formos gali būti naudojama ir kaip dekoratyvinis kiliminis augalas. Nors varnauogė nėra ryškiai žydinti, jos spygliukų pavidalo lapai ir juodos uogos suteikia sodui unikalų šiaurinį charakterį ir natūralų grožį.

Šaltiniai:

1. https://www.vle.lt/straipsnis/varnauoge/
2. https://www.rhs.org.uk/plants/6352/empetrum-nigrum/details
3. https://www.forwardplant.com/plant-info/empetrum-nigrum/
4. https://growingfruit.org/t/growing-crowberries-empetrum-nigrum/76104
5. https://earthone.io/plant/empetrum

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.