Kaip sukurti naują pomidorų veislę?

Noras sukurti savo naują pomidorų veislę patyrusiam daržininkui gali kilti, kai auginimas vien tik dėl derliaus nustoja būti tikslu, kai esamų populiarių veislių savybės nebetenkina ir norisi turėti patobulintą „optimizuotą“ pomidoro versiją. Koks yra naujos veislės išradimo tikslas – pagerinti šios daržovės skonį, sustiprinti atsparumą ligoms, kenkėjams ir oro sąlygoms, padidinti derlingumą, veislumą. Sėkmės atveju – verslas, prekyba, masinis auginimas. Taigi, kaip sukurti naują pomidorų veislę: nuo ko pradėti, kaip tai atlikti bei kaip įvertinti rezultatus?

Kiek laiko trunka sukurti naują pomidorų veislę

Iš pradžių mintis sukurti naują pomidorų veislę gali pasirodyti mėgėjui kaip sunki užduotis. Bet pabandykime išsiaiškinti: ar tikrai ši misija neįmanoma nuosavame ūkyje, darže, šiltnamyje, namuose? Selekcijos velnias ne toks ir baisus – sukurti savo pomidorų veislę, pavadinti ją savo vardu, padovanoti palikuonims visai įmanoma turint tam tikrų žinių, įrankių ir išmanymo. Tam reikės įsigyti kai kurių populiarių ir retų, egzotiškų ir tradicinių, arba ypatingai derlingų veislių sėklų ir pradėti jas kryžminti.

Visus pomidorų veislės sukūrimo darbus galima suskirstyti į kelis etapus:

• sukryžminimas (kurį sudaro kuokelių kastracija ir piestelių apdulkinimas),
• naujos veislės gautų derlių stebėjimas, analizavimas ir stipriausių atranka (gali pareikalauti iki 10-15 metų).

Kai kuriais atvejais, išvysčius stabilią veislę ir norint paleisti ją į prekybą, gali sekti ir biurokratinis darbas – veislės užpatentavimas, instancijų slenksčių mynimas.

Iš kokių veislių kryžminti naują pomidorų veislę

Kaip išsirinkti tėvines linijas naujai pomidorų veislei? Pagrindiniais naujos veislės kūrimo kriterijais dažniausia būna ankstyvumas, derlingumas, skonis, atsparumas ligoms ir šalčiui. Viskas priklauso nuo ūkininko vaizduotės. Pirmosios kartos „naujagimiai” dažniausia būna panašūs į motininį augalą. Daugelio naujų veislių ir hibridų pirmtakai yra populiarios pomidorų veislės: „Jaučio Širdis“, „Vilma“, „Ananas“, „Black Cherry“, „Sgt Peppers“, „Tolstoi“ ir kt. Hibridai sukryžminimui netinka, nes jų palikuonys nepaveldi abiejų tėvų savybių, o tik vieno iš jų.

Veisiant naują veislę sunku joje suderinti visas geriausias tėvinių pomidorų savybes. Jei iš naujos tikimasi didelio derlingumo, gali mažėti skoninės savybės. O norint atsparumo fitoftorozei, būtina išsirinkti tėvines linijas (geriausia nuo tėvinio, o ne motininio augalo) tuo metu, kai tėvinis augalas serga šia liga.

Kiekvienas organizmas, ar tai būtų žmogus, ar pomidoras, susideda iš tam tikro chromosomų skaičiaus. Pusę jų jis gauna iš savo tėvo, o kitą pusę – iš motinos. Bet ne viskas taip paprasta. Yra tokia sąvoka kaip dominavimas. Kai kurios savybės gali turėti stipresnę įtaką, todėl padidėja tikimybė, kad atžala bus panašesnė į vieną iš tėvų.

Kryžminant pomidorus reikia atsižvelgti į tai, kurios savybės yra dominuojančios, o kurios – recesyvinės, t.y. silpnesnės. Šios žinios leis jums pasirinkti pirmines veisles ne atsitiktinai, o siekiant išgauti jums reikalingų savybių veislę.

Naujos pomidorų veislės kryžminimas

Kadangi pomidoras yra dvilytis ir savidulkis augalas, norint sukurti naują veislę, būtinas dirbtinis apdulkinimas. Pomidoro žiedas susideda iš kuokelio su dulkinėmis (vyriškas organas) ir piestelės (moteriškas organas). Prieš kryžminimą būtina mažu pincetu nuimti kuokelius nuo motininio augalo žiedų (į kuriuos įterpsite tėvinio augalo žiedadulkes). Pincetas tam tinka idealiai. Ši operacija moksliškai vadinama kuokelių kastracija. Jos metu pomidoro žiedas turi būti palaikomas kaire ranka, o pincetas turi būti dešinėje (darbinėje) rankoje.

Motininiame augale reikia pasirinkti konkretų kiek išsiskleidusį geltonai žalią žiedą. Iš pradžių jo žiedlapiai patraukiami į šonus, o paskui atsargiai išpešami kuokeliai, stengiantis juos sugriebti už pat apačios. Visą procesą reikia atlikti labai atidžiai ir atsargiai, kad nepažeisti žiedo piestelės. Saugumo dėlei ją geriau izoliuoti apklojus vata.

Per vieną kartą kastracija atliekama su ne daugiau kaip dviem vienos kekės žiedams. Likę nenaudojami žiedai pašalinami. Geriausias laikas apdulkinimui yra nuo 6 iki 10-11 val. ryto.

Pomidorų apdulkinimas kryžminimo metu

Kitą dieną, ryte (iki 10 val.), nuo tėvinio augalo žiedadulkės paimamos iš gerai išsiskleidusio geltono žiedo dulkinės. Patariama pirmenybę teikti žiedui, kurio kuokeliai yra ryškesnės spalvos. Minkštu mažu teptuku (šepetėliu, vatiniu ausų krapštuku, pinceto galiuku) žiedadulkės perkeliamos ant izoliuoto motininio augalo žiedo piestelės. Šį apdulkintą žiedą geriau būtų vėl uždengti vata. Nepamirškite užsirašyti apdulkinimo datos ir pirminių veislių pavadinimo.

Apdulkinimo-sukryžminimo operaciją lengviau atlikti šiltnamyje arba kambaryje, kur netrukdys nei vėjas, nei vabzdžiai. Kadangi pomidorų žydėjimas vyksta netolygiai, kastracija ir apdulkinimas atliekami 2 savaičių laikotarpyje. Apdulkinimas irgi ne visada gali vykti sėkmingai, todėl operacija kartojama ne mažiau negu 10 kartų ant kitų pomidorų kekių.

Optimali temperatūra žiedadulkėms sudygti – 20-30 ºC. Esant 8-12 ºC ir 35-40 ºC temperatūrai, žiedadulkės tampa sterilios ir nepajėgios apvaisinti. Ar apdulkinimas buvo sėkmingas, paaiškės po savaitės. Sėkmingai apdulkintuose žieduose pradės augti užuomazgos, o neapdulkinti – kris.

Norint surinkti daugiau žiedadulkių didesniam žiedų kiekiui apdulkinti, reikia nuskinti išsiskleidusius pomidorų žiedus, atskirti nuo jų kuokelių dulkines ir išdėlioti jas ant švaraus balto popieriaus. Praėjus 1 parai atsargiai sulankstykite popierių, kad niekas neišsipiltų, ir lengvai patapšnokite, kad žiedadulkės atsiskirtų nuo popieriaus. Tada popierius išlankstomas, dulkinės pašalinamos iš žiedadulkių masės, o pačios žiedadulkės atsargiai surenkamos į vieną krūvelę peiliuko ašmenimis. Svarbu žinoti, kad žiedadulkes galima laikyti tik 1-2 dienas, ne daugiau.

Naujos pomidorų veislės derliaus atranka ir analizavimas

Šis etapas gali pareikalauti kelių metų (kartais ir 10-15). Viso to reikia, norint įsitikinti veislės stabilumu, tuo, jog nauja veislė sugeba išlaikyti savybes ir jos užtikrintai paveldimos iš kartos į kartą.

Teks pasisemti kantrybės, nes stabilios naujos veislės negalima gauti per 4-5 kartas. Kai kurios naujai išrastos veislės iš tikrųjų yra hibridai, o ne veislės, nes jos neturi stabilių morfologinių savybių, todėl naujose kartose atsiranda tėvinių savybių susiskaldymų ir mutacijų, kurios smarkiai skiriasi nuo pradinės tėvinės formos.

Norint gauti naują veislę, reikalinga ilgalaikė griežta atranka, trunkanti mažiausiai 10-15 kartų. Tik tada įmanoma gauti pomidorus su stabiliais veislės požymiais. Ir tik masinė gautų sėjinukų atranka per daugelį kartų leidžia užauginti naują veislę su išsilaikančiomis jai būdingomis savybėmis.

Nuėmus derlių, šių pomidorų sėklos bus pirmosios kartos hibridais. Kitais metais, išauginant iš šių sėklų, turi pasireikšti tos pačios savybės – hibrido vienodumas. Kitoje kartoje įvyksta susiskaldymas į skirtingas tėvinių požymių formas. Iš visos gaunamų sėjinukų įvairovės svarbu išsirinkti tuos egzempliorius, kurie yra derlingiausi, skaniausi ir atitinka juos sukūrusio selekcininko reikalavimus. Ir tik trečioje kartoje veislės savybės galutinai užsitvirtina. Būtina atidžiai stebėti savo pomidorus ir išsirinkti tik tuos, kurie nesiskiria veislės savybėmis. Iš šių pomidorų sėklų vėliau augs nauja jūsų sukurta veislė.

Nors pomidoras yra savidulkis augalas, tačiau savidulka tarp skirtingų veislių be pašalinio įsikišimo nutinka labai retai. Todėl veislės gali išlaikyti savo grynumą neribotą laiką, juolab kad pomidorų žiedadulkės laikomos labai sunkiomis ir net pučiant labai stipriam vėjui gali nuskristi tik 50 cm, bet ne toliau. Todėl, jei pasodinote daug veislių, nereikia jaudintis, kad jos praras savo veislės savybių. Idealu yra naujų veislių kūrimui turėti po atskirą mažą šiltnamį kiekvienai veislei.

Paveldėtų savybių dominavimo principas naujuose pomidoruose

Vaisiaus forma. Kalbant apie paveldimą pomidorų formą, paprasta apvali forma yra dominuojanti. Kryžminant apvaliavaises veisles su kitų netradicinių formų veislėmis (įskaitant kriaušinės ar širdelės formos pomidorus) greičiausia susilauksite palikuonių su paprastais apvaliais vaisiais.

Pomidoro dydis. Selekcininkų apgailestavimui, mažo dydžio paveldėjimas dominuoja prieš stambius. Todėl jei norite sukurti savo stambiavaisių pomidorų hibridą, kryžminkite tik stambiavaises veisles.

Pomidorų spalva. Šiuo atveju gamta vadovaujasi energijos taupymo principu. Laimi pati paprasčiausia ir natūraliausia spalva – raudona. Kryžminant raudoną veislę su geltonais pomidorais, greičiausiai rezultatas bus hibridas su raudonais vaisiais. Raudona vyrauja prieš geltoną, oranžinę, rožinę. Raudono pigmento dominavimas toks stiprus, kad net ir kryžminant geltoną ir oranžinę veislę galima gauti hibridą su raudonais vaisiais, t.y. atsiras „močiutės“ ar „senelio“ ženklai.

Pomidorų skonis. Didelis cukrų kiekis yra dominuojanti savybė. Viena vertus, tai gera žinia, nes daugelis žmonių mėgsta salsvą pomidorų minkštimą. Tačiau didesnį cukrų kiekį įprastai lydi trumpas išsilaikymo laikas ir minkštumas. Kuo saldesni pomidorai, tuo minkštesnis jų minkštimas ir tuo blogiau jie laikosi po derliaus nuėmimo. Todėl parduotuviniai pomidorai iš didelių pramoninių šiltnamių yra tokie neskanūs ir kieti: norint prailginti galiojimo laiką tenka paaukoti jų skonines savybes.

Autorius Piotr Šičiov

Nuotraukos asociatyvinės © Pixabay

Šaltiniai:
https://laidbackgardener.blog/2018/07/15/how-to-hybridize-your-own-tomato/
https://growingformarket.com/articles/breeding-tomatoes-farm-practical-selection-advice
https://www.pomidorai.eu

Ūkininkas Paulius

See Full Bio