Ropinis kopūstas arba kaliaropė – daržo perlas, kurį verta prisiminti: augink sveikatą savo darže 

Nors kaliaropė, žinoma ir kaip ropinis kopūstas, dažnai lieka šešėlyje, ši daržovė stebina savo paprastu auginimu ir išskirtine maistine verte. Šis greitai augantis kopūstas tinka tiek pradedančiųjų, tiek patyrusių daržininkų lysvėms, o derlių galima užsitikrinti net visam sezonui. Kaliaropės stiebagumbiai ne šiaip sau skanūs, tačiau ir tinkantys sveikai mitybai, virškinimui gerinti ir imunitetui stiprinti. Tai tikras sodo ir stalo perlas, vertas daugiau dėmesio, todėl straipsnyje mėginsime „atgaivinti“ jo auginimo, priežiūros subtilybes. 

Kas yra kaliaropė? 

Kaliaropė – tai ne kas kita, o dar viena kopūstinių daržovių ar bastutinių šeimos (Brassicaceae) atmaina, geriau žinoma kaip ropinis kopūstas (Brassica oleracea var. gongylodes). Ši iš Italijos kilusi dvimetė daržovė atpažįstama iš 10–15 cm skersmens šviesiai žalsvų ar violetinių stiebagumbių, kurie ir yra vartojami maistui. Jo lapai sąlyginai nedideli, atokiai išsidėstę vienas nuo kito. O jei leisite kaliaropei augti antrus metus, tai ji užaugins žiedinius ūglius gelsvais ar baltais žiedeliais ir subrandins sėklas iki 10 cm ilgio ankštarose. 

Kaliaropių veislės Lietuvoje 

Ropinių kopūstų sėklų pasirinkimas Lietuvoje gana platus, siūlantis įvairios vegetacijos veisles bei hibridus:

Azur – kaliaropė violetine odele saldžiu skoniu. Tai vidutinio ankstyvumo veislė, derlių duodanti po 65–70 dienų. 

Delikatess Blauer – ropinis kopūstas violetinės spalvos odele ir baltu vidumi  su vidutinio ankstyvumo vegetacija,  trunkančia 65–80 dienų nuo daigų pasodinimo. 

Gigant – didžiausius baltus stiebagumbius (20–25 cm skersmens) Lietuvoje užauginati vėlyvoji (žieminė) veislė. Nors vegetacija trunka apie 110 dienų, tačiau daržoves galima sandėliuoti per žiemą.

Luna – tai žalsvos spalvos ropiniai kopūstai daugiausia auginami vasaros derliui, užaugančiam per 75 dienas. Šią ankstyvą veislę galima sėti ir į lauką. 

Modrava – violetinius kokybiškus stiebagumbius užauginantis ankstyvas hibridas, kurį sėti iš karto galima ir lauke. Vegetacija trunka apie 70–80 dienų. Dėl kokybiško derliaus, neperaugančio, nelinkusio sumedėti ar įtrūkti stiebagumbio, šį hibridą auginti dažnai renkasi profesionalai. 

Quickstar – viena ankstyviausių hibridų, kurių derlių jau galima raškyti po 49 dienų. Šis ropinis kopūstas pritaikytas ankstyvai sėjai į šiltnamį. Užauga nedideli, vienodo dydžio, kiek ryškesnės žalsvos spalvos nei įprastai, suploti stiebagumbiai, kurie pasižymi labai geru skoniu. 

Sparta – baltų stiebagumbių ropinių kopūstų hibridas, kurio vegetacija – vidutiniškai ankstyva, 80–90 dienų trukmės. Derliui būdingas vienodumas, stabilumas, daržovės nelinkusios medėti ar trūkinėti. 

Troja – vidutiniškai vėlyvas hibridas, kuris Lietuvoje siūlo vieną iš didžiausių (15–18 cm skersmens) valgomų žalsvos spalvos stiebagumbių. Nuo pasėjimo derlius gaunamas maždaug už 100 dienų. 

Kaip auginama kaliaropė (ropinis kopūstas)? 

Kaliaropių auginimu užsiima dar gana nedaug ūkininkų ir mėgėjų daržininkų, tačiau ši daržovė taip pat labai svarbi kultūriniu požiūriu. Jei jau turite įgūdžių auginti bet kokios rūšies kopūstus, tai kaliaropių auginimas jums bus vieni niekai. Šios daržovės nepasižymi išskirtiniais auginimo įpročiais, tačiau kai kurias detales derėtų žinoti. 

Vieta. Kaliaropė mėgsta augti saulėtoje vietoje, kurią tiesioginė šviesa apgaubia 6–8 valandas per dieną. Patartina vengti ropinius kopūstus auginti bastutinių augalų kaimynystėje arba vietoje, kur prieš tai buvo auginama kopūstinių daržovių kultūra. 

Dirva. Jei jūsų dirva humusinga, sudaryta iš priesmėlio ar priemolio, tai ji puikiausiai tiks ropiniams kopūstams augti. Šioms daržovėms reikalinga drėgmę išlaikanti, neperdžiūvanti, bet gerai drenuota ir iš anksto mineralinėmis trąšomis patręšta  žemė. Geriausias dirvos reakcingumas kaliaropėms augti yra pH 6,0–7,5. 

Temperatūra. Kaliaropė tipiškai mėgsta vidutinę 15–20 °C temperatūrą, kuri dažnai vyrauja Lietuvoje pavasarį ar vasarą. Aukštesnė nei 25 °C temperatūra šioms daržovėms gali sukelti stiebagumbių medėjimą, blogesnį jų skonį ar polinkį formuoti žyduolius. Vis dėlto ropinis kopūstas nepakelia žemų temperatūrų ir šalnų, todėl jį būtina sodinti iš daigų vėlyvą pavasarį po visų galimų šalnų.

Kaliaropių sėja ir sodinimas 

Čia atsakysime į klausimą, kaip ir kada sėti kaliaropes. Šios daržovės sėjos klausimu kiek „lankstesnės“ nei kiti kopūstai, nors galima drąsiai vadovautis brokolių sėjimo terminais ir pobūdžiu. Reikia žinoti, kad ropinius kopūstai auginami iš daigų, todėl labai svarbu iš anksto juos pasiruošti žinant tinkamą sėjos datą. 

Sėjos laikas daugiausiai priklauso nuo ropinio kopūsto veislės ar hibrido pasirinkimo, kur: 

• ankstyvoms veislėms kaliaropes sėti šiltnamiuose ar namuose į dėžutes reikia nuo vasario pabaigos iki kovo pirmos pusės; 
• vidutinio ankstyvumo – šiltnamiuose sėjama nuo kovo vidurio iki mėnesio galo; 
• vėlyvas veisles sėti galima balandžio – gegužės mėnesiais tiesiai į lauką.  

Verta sėklas daiginti 2–3 savaičių periodais, taip galima užtikrinti gana stabilų kaliaropių derlių viso sezono metu. 

Sėja modulinėse dėžutėse turėtų būti tokia: į kiekvieną daigų substratu pripildytą celę įgrūskite po 1 kopūsto sėklą į 1–1,5 cm gylį. Daiginkite maždaug 20 °C temperatūroje palaikant žemės drėgmę ir šviesią aplinką, o sudygus kelioms dienoms temperatūrą sumažinkite. 

Sėjant lauke, padarykite 1,5 gylio duobutes, į ją įmeskite sėklytę ir užkaskite. Tą patį padarykite kas 15 cm, o tarp eilių palikite 30 cm tarpueilius. 

Kai daigai, išauginti iš sėklų šiltnamyje ar dėžutėse, pasiekia 4–5 lapelių stadiją, o oro temperatūra pakankamai įšyla be šalnų grėsmės (maždaug nuo gegužės mėnesio), kaliaropes reikia persodinti į lauke esančią nuolatinę augimo vietą. Užgrūdinti daigai išsodinami 20–30 cm atstumais vienas nuo kito eilėse, tarp kurių išlaikomas 50–60 cm atstumas. Daigų nederėtų sugrūsti per giliai į žemę, nes antraip nesusidarys būdingas stiebagumbis. 

Ropinis kopūstas ir jo priežiūra 

Laistymas. Kad suformuotų nemedėjančius, netrūkinėjančius ir gero skonio stiebagumbius, kaliaropes būtina reguliariai, dažnai ir atsakingai laistyti. Didžiausias vandens poreikis esti stiebagumbio formavimosi etape, tačiau nesaikingas drėgmės kiekis gali lemti skilinėjimą. 

Tręšimas. Dar prieš kaliaropių daigų sodinimą į lauką pagerinkite dirvą dviem kibirais/1 m² sodinio komposto, o rūgštesnę dirvą neutralizuokite dolomitmilčiais. Vėliau prigijusias kaliaropes galima tręšti kas 10–14 dienų skystu pelenų tirpalu, natūraliomis fermentuotomis trąšomis iš dilgėlių ar subalansuotomis mineralinėmis trąšomis, kurių NPK 10-10-10 arba 8-12-15. Nepersistenkite su azoto kiekiu, kad visas „gėris“ nenueitų lapams. 

Mulčiavimas ir ravėjimas. Kopūstus būtina apravėti, tačiau reikėtų vengti juos apkaupti, kad nebūtų pažeisti stiebagumbiai. 

Kaliaropė: kankinantys kenkėjai ir ligos 

Deja, bet kaliaropės nėra patrauklesnės daržovės dėl atsparumo kenkėjams ir ligoms. Į šias daržoves kėsinasi tie patys kopūstų kenkėjai bei ligos. Jos pateiktos 1 lentelėje. 

Ropinių kopūstų derliaus nuėmimas ir laikymas 

Kaip nuimti kaliaropių kopūstų derlių dažniausiai problemų nekyla, tik reikia žinoti, kokiu metu tai padaryti geriausia.  

Suėjus terminui pagal veislės vegetaciją ir stiebagumbiui pasiekus maždaug 6–10 cm skersmenį galima planuoti derliaus nuėmimą. Jei kopūstai formuoja žiedus ar jų stiebagumbiai sumedėję  bei kieti – tokios daržovės nebetinka derliui, jie jau peraugę.  

Vyraujant sausiems orams, kaliaropes reikia paprastai išrauti rankomis, nupurtyti žemes (bet neplauti) ir nukirpti lapus, paliekant 1–2 cm ilgio kotelius. Šaknis su stiebu nupjaukite iki pat stiebagumbio paviršiaus. 

Toliau seka tinkamas laikymas. Šviežiam vartojimui pasirinktas kaliaropes be lapų galima laikyti šaldytuve, suvyniojant į drėgną popierių ar laikant perforuotame maišelyje. Čia jos gali išbūti apie 2–3 savaites ar 1 mėnesį. Na, o jeigu nespėjate laiku kaliaropių suvalgyti, pabandykite jas įšaldyti – nuvalytus, nuluptus ir supjaustytus stiebagumbius blanširuokite ir užšaldykite. 

Žiemines kaliaropes galima sandėliuoti gana ilgai (iki 2-3 mėnesių) rūsyje ar sandėlyje. Siekiant išsaugoti daržovių šviežumą, jas rekomenduojama laikyti įkastas į smėlį ar durpes, kur vyrautų 0–4 °C temperatūra ir 85–95 % drėgmė. 

Ropinis kopūstas ir jo nauda sveikatai 

Jau daugelis yra įsitikinę savo kailiu, kad kopūstai naudingi sveikatai. Kiekviena rūšis ir atmaina gali pasiūlyti vis kitokių junginių ir savybių, tad štai ką galima išpešti iš kaliaropės: 

• Dėl didelio skaidulų kiekio kaliaropė naudinga virškinimui. Ji gerina žarnyno veiklą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo, netgi mažina blogojo cholesterolio kiekį. 
• Šiose daržovėse esti vitamino C (60–70 % dienos normos), kalio, folio rūgšties, vitamino B6, karoteno ir tai reiškia stipresnę imuninę sistemą, kovą su infekcijomis. 
• Ropinių kopūstų sudėtyje esantys glukozinolatai, izotiocianatai, polifenoliai ir flavonoidai tarnauja kaip antioksidacinė organizmo apsauga ir vėžio rizikos mažintojas. 
• Prie širdies sveikatos ir kraujospūdžio reguliavimo ropinis kopūstas gali prisidėti dėl gausaus kalio ir mažo natrio kiekio. 
• Ši daržovė yra puikus pasirinkimas svorio kontrolei, nes joje yra tik 25–30 kcal / 100 g, bet suteikia sotumą dėl skaidulų. Kaliaropė puikiai tinka dietoms ir užkandžiams. 

Šaltiniai 

1. https://www.rhs.org.uk/vegetables/kohl-rabi/grow-your-own
2. https://www.gardenersworld.com/plants/fact-file-kohlrabi

Edita

Esu Edita, derlingas.lt straipsnių rašytoja. Neapsakoma meilė gamtai paskatino mane „krimsti“ biologijos mokslus, o laisvalaikį paskirti minimalios gamtos imitacijos kūrybai namuose. Naudojuosi proga meilę gamtai perteikti ir plačiajai visuomenei nuo tada, kai tik atsivėrė galimybė save realizuoti rašytojos vaidmenyje. Tai nauja patirtis man pačiai, bet nuolatinis domėjimasis gamta šį iššūkį padeda įveikti sklandžiai. Suvokus, kad kiekvienas gamtos grūdelis yra be galo svarbus visiems sutvėrimams, įskaitant ir žmogų, norisi šia mintimi dalintis su visais. Todėl mano kaip rašytojos tikslas – bendradarbiaujant kartu su derlingas.lt komanda įdomiai pateikti patikrintą, išsamią informaciją besidomintiems sodininkams, gėlininkams, daržininkams ir kitiems gamtai prijaučiantiems skaitytojams. Siekiu suteikti informatyvius, poreikius patenkinančius straipsnius, tad kviečiu skirti laiko edukacijos valandėlei apie gamtos suteikiamus turtus.

See Full Bio