Ne kartą regėjote įstabiose floristinėse puokštėse bujojančias miniatiūrines „lelijas“ ar azalijos antrininkes, bet tai yra ne kas kita, kaip alstremerija. Ši gėlė fantastiškais žiedais džiugina jubiliatus ir kitus progininkus, nes apie dvi savaites išsilaikę skinti žiedai nepraranda savo gyvybingumo. Tokiu ištvermingumu alstremerija gali varžytis ir eiti koja kojon su nepamainomomis skintomis gėlėmis eustomomis ar paukštpienėmis. Bet ar teko girdėti, kad Peruvine lelija vadinama alstremerija sėkmingai augs ir vazone bei gėlyne? Siūlome išbandyti šio augalo subtilius auginimo ir priežiūros ypatumus bei žavėtis lelijiškais motyvais.
Alstremerija – panašumu nenusileidžia lelijoms
Nėra ką ir pridurti – alstremerijos (Alstroemeria) tikrai it sumažintos (ar nebūtinai) lelijų kopijos, kurios priskiriamos alstremerijinių (Alstroemeriaceae) šeimai. Gėlė esti įvairaus dydžio, kurių iš gumbasvogūnių išaugę stiebai siekia iki 1,5 m. Lapai yra lygiais krašteliais, bet įvairios formos ir persipynę, susisukę taip, kad jų apatinė pusė lieka nukreipta į viršų. Bet didžiausią įspūdį augalui suteikia egzotiškos išvaizdos šešialapiai, skėtiškuose žiedynuose ar pavieniui išsidėstę žiedai.
Išskirtinio „dizaino“ dideli žiedai būna įvairių raudonų, oranžinių, geltonų, žalių, violetinių, rožinių ir baltų atspalvių, dryžuoti ir išmarginti tamsesnėmis spalvomis. Žiedai, kurie traukia ne tik žmogaus akį, bet ir vilioja bites ir kitus vabzdžius, pasirodo nuo vidurvasario iki rudens vidurio.
Tai tikras Centrinės ir Pietų Amerikos pasididžiavimas, kuris natūralizavosi ir JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanarų salose. Kol kas žinoma, kad alstremerijų genčiai priskirta apie 200 rūšių.
Alstremerija ir jos rūšys
Teigiama, kad yra dviejų grupių alstremerijų. Tos, kurios kilusios iš Čilės, laikomos žiemos sezono gėlėmis, o Brazilijos kilmės gėlės – vasarinėmis. Visgi pastaruoju metu atsirado naujų hibridų, jungiančių abi šias kategorijas ir tai lėmė, kad gėlės žydi nepriklausomai nuo metų laiko. Nors alstremerijos rūšių yra daugybė, kelios iš jų kultivuojamos plačiau, todėl kelias jų paminėsime.
Auksuotoji alstremerija (Alstroemeria aurea) – tai iki 1 m siekianti gėlė geltonais ar oranžiniais žiedais. Ši rūšis laikoma viena ištvermingiausių alstremerijų, tveriančių net -10 °C temperatūrą.
Peruvinė alstremerija (Alstroemeria pelegrina) – ši gėlė užauga iki 20-60 cm aukščio, o išsiskiria į orchidėją panašiu, stambiu, 4,5–5,5 cm skersmens rožiniai purpurinės spalvos žiedu. Tai viena pirmųjų rūšių, pervežtų į Europą.
Skaisčioji alstremerija (Alstroemeria ligtu) – ši rūšis, porūšiai (pavyzdžiui, rausvasis porūšis subsp. simsii) ir hibridai pasižymi stipriu šakotumu, daugiaspalviais piltuvėlio formos žiedais. Nors iš esmės pagrindinė žiedo spalva gali būti rožinė, geltona ar oranžinė, juos dažnai puošia kontrastingos dėmės ar dryžiai.
Spalvingoji alstremerija (Alstroemeria psittacina) – šios rūšies turi skėčio formos žiedynus su 3–8 raudonos ar raudonai violetinė spalvos nedideliais žiedais.
Alstremerijos auginimas
Vieta. Augalai auga saulėje arba daliniame pavėsyje, bet geriausia jai suteikti pilną, bent 6 valandų trukmės rytinės saulės apšvietimą. Visgi per didelis apšvietimas ir karštis gali pakenkti, nes karštu oru gėlės žydėjimas gali sumažėti arba visai nutrūkti. Jai augti reikalinga apsaugota vieta nuo vėjų.
Dirva. Gėlė auginama derlingoje, kompostu ar kitomis organinėmis medžiagomis papildytoje, gerai drenuotoje dirvoje.
Sodinimas. Alstremeriją gėlyne patartina pasodinti pavasarį, po visų galimų šalnų. Iškaskite maždaug 15–20 cm gylio duobutę, įberkite komposto ir kuo mažiau čiupinėjant šaknų kamuolį įsodinkite į duobutę tokiame pat gylyje kaip augo anksčiau. Po sodinimo gerai paliekite. Sodinant kelias alstremerijas, tarp jų palikite 30–60 cm atstumus (priklausomai nuo veislės).
Auginimas vazone. Alstremerijos pakankamai gerai augs ir vazone, tik jį pripildykite durpių neturinčiu vazoniniu žemės mišiniu ir kompostu. Vazonas turėtų būti su drenažo angomis ir šiek tiek platesnis ir gilesnis už šaknies gumbą.
Kaip alstremerija prižiūrima?
Laistymas. Alstremerijai reikalingas pastovus ir tolygus laistymas, tačiau vanduo privalo lengvai nusidrenuoti ir neužsibūti. Ypač reikalingas atidesnis laistymas sausesniu periodu ir tol, kol augalas įsitvirtina. Taip pat pastovaus laistymo reikia vazoniniams individams, palaikant tolygiai drėgną dirvą.
Tręšimas. Pavasarį gėlę patręškite lėto poveikio subalansuotomis, biriomis gėlių trąšomis, kad būtų suteiktas energijos pliūpsnis. Vėliau gausiam žydėjimui užtikrinti vasaros metu augalas tręšiamas daug kalio turinčiomis trąšomis. Geriausiai tinka subalansuotos skystos trąšos pomidorams.
Mulčiavimas. Kaip ir raganei, taip ir alstremerijai reikia palaikyti vėsias šaknis. Tad sodinimo metu sodinant užberkite storą mulčio sluoksnį, kad šaknys būtų vėsios. Storas sluoksnis mulčio reikalingas ir žiemojant.
Genėjimas. Alstremerijos „genėjimas“ kiek kitoks – peržydėjus augalui, geriau pašalinkite visą stiebą, švelniai ištraukdami ir išraudami jį iš kekės pagrindo. Toks veiksmas paskatins naują augimą. Tą patį darykite ir pavasarį po žiemojimo.
Atramos. Aukštesnėms gėlėms gali tekti paruošti atramas, kad užeinantis vėjas jų nenulaužtų. Tam tinka panaudoti žirnių atramos lazdeles, virvutes ar kitas priemones.
Žiemojimas. Augalas auga 8–10 atšiaurumo zonoje, tačiau tam tikros veislės ar laikantis konkrečių sąlygų jos ištvers ir 6 zoną. Lietuvoje alstremerija peržiemoti gali (čia vyrauja 5–7 zona), tik reikia žinoti, kad vėlyvą rudenį teks stipriai ir storai mulčiuoti 15–20 cm šiaudų arba susmulkintų lapų sluoksniu. Jeigu toks būdas nepadės, gali tekti po pirmųjų nedidelių šalnų iškasti gumbines gėlės šaknis ir laikyti jas plastikiniame maišelyje su sausomis durpių samanomis tamsioje, vėsioje (0–4 °C) vietoje.
Alstremerija ir jos ligos bei kenkėjai
Dėl stipraus dirvos įdrėkio (pavyzdžiui, žiemojant), gumbinės šaknys gali neištverti ir supūti pakirstos šaknų puvinio.
O jei kalbėsime apie kenkėjus, tai žinoma, kad jaunus augalus gali užpulti šliužai ir sraigės, kartais amarai.
Kaip alstremerijas dauginti?
Rinkoje siūloma įsigyti alstremerijų sėklų, tad vienas iš variantų taip jas ir pasidauginti. Visgi jų daigumas būna mažas, o iš surinktų sėklų pradėti augalai gali neatitikti tėvinių, todėl, jeigu yra galimybė, augalą pasidauginkite vegetatyviškai.
Kitas paprastesnis alstremerijos dauginimo būdas yra dalijant šaknų gniužulą. Ankstyvą pavasarį padalykite mėsingas, panašias į gumbus šaknis. Elkitės atsargiai, nes jos lengvai pažeidžiamos, todėl kelkite ir tvarkykite atsargiai, padalykite krūmą į kelias dalis ir iš karto persodinkite į organinėmis medžiagomis pagerintą dirvą.
Alstremerijų nauda
Kad alstremerija esti ištverminga skinta gėlė, jau daugeliui žinoma žinia. Apie dvi savaites vandens pripildytoje vazoje ši gėlė ištvers be jokių skrupulų. Dėl tokio patvarumo alstremerijas mėgsta floristai, komponuojantys įvairiausias gėlių puokštes. O ypatingi lelijas arba azalijas primenantys žiedai tikrai sulaukia pagyrų.
O jeigu domintų mokslinio pasaulio įžvalgos, apimančios alstremerijos tyrimus, tai kol kas ieškoma būdų, kaip pagerinti gėlės dar ilgesnį ištvermingumą ar ištirti genofondą. Taip pat nustatomi ir išskiriami lakieji ir kvapieji šių gėlių junginiai.
Šaltiniai
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-alstroemeria/
- https://www.gardendesign.com/perennials/alstroemeria.html
- https://gardenerspath.com/plants/perennial/alstroemeria/
- https://www.gardenia.net/plant/alstroemeria-ligtu-hybrids
- https://jispp.iut.ac.ir/browse.php?a_id=1586&sid=1&slc_lang=fa
- https://www.mdpi.com/2311-7524/8/1/65
- https://justagriculture.in/files/newsletter/2021/october/053.pdf
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
