Juozažolė - šventoji žolė. Kaip auginti ir kokia jos nauda?

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Juozažolė (isopas) – vaistinis, dekoratyvinis ir prieskoninis augalas. Tai gali būti tikra puošmena jūsų gėlyne ar prieskonių lysvėje. Be to, isopas tikra palaima ir mūsų uoslei. Visos augalo dalys yra aromatingos. Skaitykite toliau ir sužinosite, kodėl isopas dar vadinamas „šventąja žole“, kaip jį auginti ir kokia jo nauda mūsų sveikatai.

Juozažolė: kilmė ir išvaizda

Juozažolė (Hyssopus), dar vadinama isopu, (tekste bus vartojami abu pavadinimai lygiagrečiai) – tai notrelinių šeimos augalų genčiai priklausantis puskrūmis. Užauga iki 20–80 cm aukščio. Stiebai statūs, šakoti, apatinė dalis sumedėjusi. Stiebai dažnai apaugę plaukeliais. Juozažolės lapai beveik bekočiai, aromatingi, linijiški arba pailgi, 2–4 cm ilgio. Žydi dažniausiai mėlynos spalvos žiedais. Nors yra ir rožinių, violetinių, baltų spalvų žiedus auginančių veislių. Žiedai susitelkę į varpas lapų pažastyse. Žydi liepos–rugsėjo mėnesiais. Žiedai išskiria labai daug nektaro, taip priviliodami bites. Beje, iš juozažolių suneštas medus laikomas aukščiausios kokybės. Isopo vaisius – 4 vienasėkliai riešutėliai.

Juozažolė kilusi iš Viduržemio jūros regiono. Tačiau puikiai prisitaikė gyventi ir Lietuvoje. Tačiau pas mus natūraliai ji neauga. Juozažolę sutiksime tik gėlynuose, soduose, alpinariumuose.

Hebrajų kalboje žodis azob reiškė „šventa žolė“. Tad nenuostabu, jog Biblijoje ji paminėta mažiausiai 7 kartus. Isopas nuo seno laikoma apsivalymo, nuodėmių atleidimo simboliu. Ja buvo apvalomos šventyklos ir kitos šventos vietos. Senovės Romoje isopas buvo naudota apsaugai nuo maro. Viduramžiais ją dažniausiai naudojo kaip prieskoninį augalą, isopo buvo dedama į vyną.

Juozažolės rūšys

Lietuvoje auginamas vaistinis isopas (Hyssopus officinalis). Tai prieskoninis, vaistinis bei dekoratyvus augalas. Žydi violetiniais žiedais, stiebai tiesūs, palyginti aukšti. Užauga iki 65 cm.

Yra dar kelios šio isopo (juozažolės) veislės:

Hyssopus officinalis ssp. aristatus anglų kalboje verčiamas kaip Roko (uolos) arba nykštukinis isopas. Tai nedideliais, gražiai suaugusiais, kompaktiškais kereliais augantis isopas. Užauga iki 30 cm aukščio. Žydi violetiniais žiedais. Puikiai tinka gėlynų pakraščiams apželdinti bei auginti vazone.
Hyssopus officinalis Cearuleus arba Mėlynasis isopas žydi nedideliais ryškiai mėlynais žiedeliais. Tai taip pat kompaktiškas, nelabai aukštas, iki 45 cm aukščio, užaugantis puskrūmis.
Hyssopus officinalis Albus arba Baltasis isopas žydi baltais žiedais. Tai aukštesnis ir platesnis augalas nei kitos veislės. Užauga iki 60 cm aukščio ir net iki metro pločio.
Hyssopus officinalis Roseus arba Rožinis isopas žydi rožiniais žiedais. Auga nedideliais, kompaktiškais kereliais. Užauga iki 45 cm aukščio.

Visos juozažolių veislės yra daugiametės. Tinkamai prižiūrimos gyvena iki 10 metų. Todėl rinkdami vietą juozažolei augti, būtinai apgalvokite, kur jai tinkamiausia ir kur ilgiausiai galėsite grožėtis šiuo puikiu augalu.

Juozažolės auginimas: tinkamos vietos parinkimas

Parinkdami vietą juozažolei augti, atsižvelkite į veislę: kokio dydžio ir pločio augs augalas. Arba augalą rinkitės pagal tai, kurioje vietoje jį sodinsite. Juozažolės gali būti auginamos prieskonių lysvėse, gėlynuose, alpinariumuose, puikiai tinka gėlynų pakraščiams apželdinti. Galite juozažolę auginti netgi vazone savo terasoje, tačiau būtinai parinkite tinkamo dydžio vazoną. Juozažolės šaknų sistema labai didelė.

Isopas nėra išrankus ir lepus augalas. Ji gali augti bet kokioje dirvoje. Vis dėlto derlingoje ir gerai įdirbtoje augs geriau ir labiau klestės. Svarbiausia, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui, nekauptų drėgmės. Isopas – šiltų, saulėtų ir sausų vietų augalas, todėl geras vandens nutekėjimas jai labai svarbus. Nepersistenkite ir laistydami. Vandens perteklius gali supūdyti šaknis.

Juozažolei sodinti parinkite saulėtą vietą. Pavėsis ir šešėliuota vieta šiam augalui nemieli.

Juozažolės dauginimas

Juozažolė gali būti sėjama iš sėklų arba rudenį dauginama padalijant krūmą į kelias dalis ir pasodinant.

Sėklas sėti galima tiesiai į dirvą arba išauginti daigelius daigyklose. Jeigu sėjama į dirvą, turi būti praėjusi šalnų rizika. Lygiai taip pat ir daigeliai gali keliauti į atvirą dirvą tik pasibaigus šalnoms. Sėklos sėjamos 0,6 cm gylyje, 30–40 cm atstumu, lengvai užberiamos puria žeme. Jeigu juozažolės bus auginamos eilėmis, atstumas tarp eilių turi būti apie 60 cm. Sėklos sudygsta per 14–21 dieną.

Juozažolės sėklų galima įsigyti sodo parduotuvėse arba surinkti subrendusias sėklas peržydėjus augalui. Jas galima bus panaudoti kitų metų sėjai. Labai dažnai juozažolės pasisėja pačios, sėkloms subrendus ir išbyrėjus. Taip pat galima įsigyti ir juozažolės sodinukų.

Juozažolės tręšimas

Toje vietoje, kur planuojate sėti juozažoles, patariama dar iš rudens paruošti žemę. Ją perkasti ar suarti 25–30 gyliu. Pavasarį patręšti superfosfatu ir kalio druska. O juozažolės sėkloms sudygus, daigelius rekomenduojama patręšti azoto turinčiomis trąšomis.

Vis dėlto jeigu juozažolę auginate dėl jos vaistinių ar prieskoninių savybių, o ne tik kaip dekoratyvųjį augalą, apgalvokite tręšimo būtinybę. Tai kantrus ir nelepus augalas. Galbūt pakaktų natūralių, organinių trąšų.

Juozažolės genėjimas

Pirmaisiais augimo metais juozažolę patariama genėti tik vieną kartą. Rudenį smarkiai patrumpinti stiebus. Vėlesniais metais juozažolė genima du kartus. Pirmąjį kartą ankstyvą pavasarį, o antrą – rudenį, kai baigiasi žydėjimas. Genėjimo tikslas pašalinti senus, sudžiūvusius ar ligotus stiebus. Tokiu būdų skatinamas juozažolės augimas, ji auga kuplesnė, platesnė, augina daugiau naujų stiebų.

Juozažolių kenkėjai ir ligos

Tai ne tik nereiklus, bet ir labai atsparus kenkėjams bei ligoms augalas. Dažniausia problema, su kuria susiduriama auginant juozažolę, tai šaknų puvinys. Taip nutinka juozažolę pasodinus netinkamoje vietoje, netinkamoje dirvoje. Jeigu ten, kur auga šis augalas, užsistovi vanduo arba yra sunki, vandenį užlaikanti žemė, anksčiau ar vėliau įsimeta šaknų puvinys. Apie tai išduota vystantys, gelstantys juozažolės lapai. Greičiausiai ši problema išsprendžiama augalą persodinus į tinkamą vietą ir vandeniui laidžią dirvą.

Juozažolę taip pat gali užpulti miltligė ar kiti kenkėjai. Tuomet geriausia ieškoti profesionalių priemonių ir augalą nupurkšti.

Juozažolė: derliaus ėmimas

Juozažolė skinama du kartus. Tik pirmamečių augalų derlius imamas kartą – dažniausiai rudenį. Patariama pjauti žydinčios juozažolės viršūnėles kartu su lapais. Pirmąjį kartą liepos viduryje, antrą – rugsėjo mėnesį. Pjaunant juozažolę, augalas turi būti sausas, ne rasotas. Geriausiai tai daryti ryte, tačiau būtina palaukti, kol nudžius rasa.

Jeigu juozažolę auginate savo kieme, galite vartoti ir šviežius jos lapelius. Taip pat nuskintus šviežius lapelius galima dėti į specialų maišelį ir užšaldyti. Taip bus išsaugoma daugiau vertingų maistinių bei gydančiųjų augalo savybių.

Kaip džiovinama juozažolė?

Surinktus juozažolės stiebelius geriausia yra surišti į ryšulėlį ir viršūnėmis žemyn pakabinti palubėje orui laidžioje, sausoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tam labai tinka palėpė, kamarėlė ar tiesioginių saulės spindulių negaunantis kambarys.

Juozažolę taip pat galima džiovinti paskleidus ant lininės, švarios medžiagos arba popieriaus. Kartas nuo karto pavartyti, kad gerai išdžiūtų visos dalys.

Džiovinta juozažolė laikoma natūralios medžiagos arba popieriniuose, sandariai uždarytuose maišeliuose. Jie turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir drėgmės. Tinkamai laikoma džiovinta juozažolė gali būti vartojama 1-2 metus.

Kur naudojama juozažolė?

Juozažolė gali būti naudojama kaip prieskonis daržovių, mėsos, žuvies patiekalams. Švieži lapeliai puikiai dera salotose. Taip pat desertuose. Tačiau atsargiai, nepadauginkite, nes ji pasižymi stipriu kvapu ir kartoku skoniu. Juozažolė patiekaluose puikiai gali pakeisti šalaviją.

Eteriniai juozažolės aliejai naudojami parfumerijos ir kosmetikos pramonėje.

Juozažolės arbata bei nuovirai naudojami kaip gydomoji priemonė, kompresams, burnai skalauti.

Kai kurių alkoholinių gėrimų distiliavimo procese taip pat naudojama juozažolė. Be to, garsiąja žalią absento spalvą suteikia būtent ji.

Bitininkai naudoja juozažolę naujų avilių sienelėms ištepti. Bitės labai mėgsta juozažolės aromatą, tad lengviau ten įsikuria. Be to, kaip minėta, juozažolių medus laikomas vienu kokybiškiausių.

Juozažolės nauda sveikatai

Nuo seno isopas naudotas organizmui išvalyti, atstatyti, sustiprinti. Juo gydytos lėtinės viršutinių kvėpavimo takų ligos, astma, bronchitas, kosulys. Taip pat naudojamas lėtinėms skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti.
Pagerina virškinimo sistemos darbą, apetitą. Yra puiki priemonė nuo vidurių užkietėjimo.
Taip pat juozažolės nuoviras naudojamas ilgai negyjančioms žaizdoms, opoms gydyti. Nuoviru skalaujamos akys sergant konjunktyvitu.
Sergant burnos gleivinės uždegimu, jonažolės nuoviru skalaujama burna.
Senyviems žmonėms jonažolė rekomenduojama kaip organizmą stiprinanti vaistažolė.

Juozažolės šalutinis poveikis

Juozažolės preparatus draudžiama vartoti nėščiosioms bei krūtimi maitinančioms moterims. Ji skatina gimdos susitraukimus ir gali sukelti persileidimą.

Kitiems žmonėms juozažolę reikia vartoti atsakingai ir neviršyti rekomenduojamų dozių. Prieš vartojant bet kokį preparatą gydomaisiais tikslais, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Taip pat atsargiai reikia vartoti juozažolės eterinį aliejų. Jis yra labai koncentruotas ir gali stipriai paveikti centrinę nervų sistemą, netgi iššaukti epilepsijos priepuolius.

Juozažolė – unikalus prieskoninis, vaistinis ir dekoratyvus augalas. Jos panaudojimas universalus. Tad, jeigu dar neauginate, šio nuostabaus augalo, būtinai raskite juozažolei vietą savo sode.

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video