Įneškite šiek tiek egzotikos į savo kambarius bei sodus augindami kameliją. Tai gėlė (ar tiksliau krūmas), kuri jūsų „prašys“ atitinkamos priežiūros, tačiau atsidėkodama dovanos į rožes panašius žiedus. Kamelija aikštingai reaguoja į bet kokius oro, drėgmės, apšvietimo pokyčius, todėl patarimų, kaip ją teisingai auginti, yra nemažai. Mėgstantys rizikuoti sodininkai sodina kamelijas tiesiai į dirvą, tačiau įprastai renkamasi šiuos augalus auginti vazonuose – iš čia ir kyla įvairūs auginimo nesusipratimai. Taigi, viską susisteminome ir paruošėme rekomendacijas, kaip kamelijas auginti bei prižiūrėti vienu ar kitu atveju.
Kaip atrodo kamelija
Iš pirmo žvilgsnio rožes primenančios kamelijos (Camellia) iš tikrųjų yra arbatmedinių (Theaceae) šeimos augalai. Tai daugiamečiai krūmai ar medžiai, pasiekiantys 1,5–6 m aukštį. Kamelijos lapai paprasti, odiški, blizgantys, užaugantys iki 11 cm ilgio, tamsiai žalios spalvos (iš apačios truputį šviesesni), ovalios formos su šiek tiek nusmailėjančiu galiuku. Puošnūs, pavieniai, bet susitelkę į kekes, paprasti arba pilnaviduriai žiedai paprastai būna vienspalviai: balti, rožiniai, oranžiniai, skaisčiai raudoni. Augalo vaisiai yra dekoratyvios, žalios, rutuliškos, vyšnios dydžio dėžutės, kurios subrendusios atsiveria.
Užsienio duomenimis, kamelijų žinoma apie 230 rūšių. Kamelija yra kilusi iš Rytų ir Pietryčių Azijos (Kinijos, Japonijos, Taivano), Ramiojo vandenyno salų. Čia jos auga miškuose po šviesiais medžiais arba pačios sudaro miškus, be to, išgyvena labai ilgai, net iki 100 metų ir daugiau.
Kokios kamelijų rūšys auginamos Lietuvoje?
Japoninė kamelija (Camellia japonica) – tai pati populiariausia Lietuvoje auginama kamelija, kuri dar žinoma kaip „japoninė rožė“. Augalas yra visžalis, ir natūraliai gali siekti 6 m aukštį, tačiau namų sąlygomis tokio aukščio nepasiekia. Ši kamelija žydi žiemos pabaigoje iki pavasario, maždaug 3–4 savaites. Išveista per 2000 veislių, besiskiriančių žiedų dydžiu (4–12 cm), spalvomis, „pilnumu“.
Kvapioji kamelija (Camellia sasanqua) – tai krūmas, siekiantis 1,8–4,2 m aukštį. Ši rūšis palankiau, negu japoninė kamelija, auga atviresnėje, labiau vėjuotoje ir saulės apšviestoje vietoje, be to, auga greičiau. Taip pat, pasižymi mažesniais, paprastais, bet kvapniais žiedais, kurie žydi nuo ankstyvo rudens iki žiemos vidurio.
Kitų rūšių kamelijų Lietuvoje įsigyti yra sunkiau, bet plačiau žinomos šios rūšys: stambiažiedė kamelija (Camellia reticulata), švelnioji kamelija (Camellia saluenensis), atsparioji kamelija (Camellia ×williamsii), kietavaisė kamelija (Camellia drupifera), aliejinė kamelija (Camellia oleifera).
Ar sudėtingas kamelijų auginimas lauke?
Japoninė kamelija ypatinga tuo, kad jai augti reikalingos gana specifinės sąlygos, kurios lauke ištisus metus jai būna per šaltos, o namie – per šiltos. Nors Lietuvoje kamelijos dėl jautrumo mūsiškiems orams dažniau auginamos vazone, kai kurie sodininkai drįsta ją pasisodinti ir kieme. Iš tikrųjų, gerai prižiūrėta kamelija puikiai ištveria net labai žemas temperatūras, jeigu jos trunka tik kelias dienas, todėl kai kurie žmonės bando rizikuoti.
Galimi keli sprendimai: vasaros metu vazone pasodintas kamelijas auginti lauke, o prieš atšąlant orams – pernešti į vėsią patalpą; kitas pasiūlymas – rizikuoti ir pasisodinti kamelijos krūmelį stabilioje, nuo oro permainų gerai apsaugotoje vietoje. Kamelijos atšiaurumo zonos nurodomos tarp 6–9, nors geriausiai jaučiasi 8–9 zonose. Kadangi Lietuvoje vyrauja 6 zona, kamelijas auginti lauke įmanoma (jeigu pasirinksite šalčiui atsparesnes veisles), bet visgi geriau rinktis vazonines formas.
Kita vertus, vazonines kamelijas reikės labiau prižiūrėti nei augančias atvirame grunte, reguliariai laistyti, tręšti ir atnaujinti kompostą, kuo mažiau judinti vazoną ir jo nesukinėti, taip pat pasirūpinti prieš žiemojimą ir pernešti į patalpas.
Kokios augimo sąlygos reikalingos kamelijoms?
Vieta ir apšvietimas. Daugumai kamelijų reikia gero apšvietimo su nedideliu pavėsiu, kad jos gerai augtų ir formuotų žiedpumpurius, bet kartu ir apsaugotų žiedus ir lapus nuo vidurdienio ir rytinės saulės spindulių. Vadinasi, lauke auginamas kamelijas sodinkite ar vazoną statykite po medžiais, kurie suteikia natūralų pavėsį. Taip pat labai pageidautina apsauga nuo stiprių karštų ar šaltų vėjų.
Dirvožemis. Nesuklysite kamelijas augindami rododendrams ir azalijoms skirtoje žemėje, t. y. rūgščioje, derlingoje, orui pralaidžioje, drėgnoje, bet labai gerai drenuotoje dirvoje iš durpių. Kamelijoms patinkantis dirvožemio pH yra 4,5–6,5. Tai galioja ir vazone, ir lauke auginamoms kamelijoms.
Temperatūra. Čia prasideda žaidimai: reikia žinoti, kad kamelijos nemėgsta staigių temperatūros svyravimų, o kiekviena augimo stadijai reikalinga specifinė temperatūra. Žiemojimui patalpoje kamelijoms palaikoma 5–15 °C temperatūra, vegetacijos sezonu – apie 15,5–21 (24) °C temperatūra, o žiedų pumpuravimosi ir žydėjimo metu reikalinga kiek žemesnė temperatūra – 13–16 °C. Jeigu kamelijos auginamos lauko dirvoje, tai teks imtis priemonių, kai temperatūra krenta žemiau -10 °C.
Kamelijų sodinimas ir persodinimas
Persodinimas. Vazone auginamas kamelijas reikia persodinti į didesnį vazoną kas 2–3 metus. Pasirinkite vazoną su drenažo angomis, kurios būtų pripildytas rūgščiu dirvožemiu. Senesniems augalams užteks pakeisti tik dirvos paviršių. Sodinant reikia visada laikyti šaknies kaklelį aukščiau dirvos paviršiaus.
Sodinimas lauke. Paprastai pietuose kamelijas rekomenduojama sodinti rudenį, tačiau Lietuvoje geriau tai daryti pavasarį, kad per vegetacijos laikotarpį gerai įsitvirtintų. Kamelijai augti reikalingas geras žemės paruošimas, kai prieš sodinimą augimo vietoje pašalinamos visos daugiametės piktžolės, į maždaug 1 m2 plotą įterpiama gerai supuvusios organinės medžiagos. Kamelijos sodinamos dvigubai platesnėje duobėje, nei augo vazone ir į duobės apačią įberiama komposto, samanų ar sumaltos medžių žievės. Sodinama ne giliau, nei šaknies kaklelis – jį neužkastą palikite virš žemės. Po to augalą gerai paliekite ir gausiai pamulčiuokite. Jei bandysite sodinti kelis egzempliorius, tuomet tarp augalų palikite 3–5 m atstumą.
Kamelijų priežiūra – kamelija kiek įnoringa
Kamelija yra gana aikštingas augalas, nes dėl staigių temperatūros, oro drėgmės, šviesos stiprumo ar augalo padėties šviesos šaltinio atžvilgiu pokyčių numeta žiedpumpurius. Tad jeigu norite sulaukti žiedų, reikia tinkamai jomis pasirūpinti.
Laistymas ir drėgmė. Paprastai kamelijas reikia laistyti reguliariai ir giliai, kad dirva liktų pusiau drėgna, bet ne įmirkusi. Nuo vasaros vidurio, kai formuojasi žiediniai pumpurai, reikia reguliariai tiekti vandenį, nes dėl vandens trūkumo šiuo laikotarpiu gėlės numeta žiedpumpurius. Kamelijas būtina laistyti tik minkštu vandeniu, geriausiai tinka natūralus lietaus vanduo, nes jis yra silpnai rūgštus.
Mulčiavimas. Labai svarbu užtikrinti tinkamą šaknų apsaugą, todėl naudokite pušų spyglius, pušų žievę ar kitą natūralų organinį mulčią, padengiant 7–9 cm sluoksniu.
Tręšimas. Trąšas vegetacijos metu reikia naudoti atsargiai, nes pertręšimas kamelijas gali pražudyti. Jeigu dirva praturtinama organinėmis medžiagomis ir mulčiu, tręšimo dažniausiai ir neprireikia. Jeigu augalas vargsta, tai ankstyvą pavasarį kamelijas vieną kartą patręškite rododendrams ir erikiniams augalams skirtomis trąšomis.
Genėjimas. Genėti nebūtina arba tai daroma labai retai, kai po žydėjimo lengvai nukerpami pasvirę ūgliai, kad krūmas išlaikytų formą.
Žiemojimas. Kamelijos paprastai yra ištvermingos, tačiau kvapioji kamelija yra šiek tiek jautresnė, todėl ypač šaltomis žiemomis arba esant šaltiems vėjams lauke augančias kamelijas patariama užkloti antklodėmis. Prieš užšalimą svarbu įsitikinti, kad kamelijoms netrūksta drėgmės. Nukritus lauke oro temperatūrai iki 8 °C, vazone auginamas kamelijas perneškite į vėsią patalpą, kurioje temperatūra vyrauja apie 10 °C.
Kamelijų dauginimas
Kamelijas galite dauginti pusiau sumedėjusiais ar sumedėjusiais šakelių auginiais, atlankomis ir skiepijant. Taip pat kamelijas galima bandyti auginti iš sėklų, bet sėjinukai paprastai neatitinka tėvinių formų.
Nauji augalai gali būti išauginami iš esamo augalo pusiau sumedėjusių dalių, pavyzdžiui, šaknų, stiebo ūglių, lapų ar pumpurų dalių, jeigu yra tinkamai paruošti ir pasodinti tinkamomis sąlygomis. Auginiai imami vasaros viduryje arba pabaigoje atpjovus augalo dalies ir įpjovą pamerkus į įsišaknijimo mišinį. Šakelių (sumedėję) auginiai imami rudens viduryje–žiemos pabaigoje.
Atlankomis dauginama prilenkiant šakelę prie žemės, ją šiek tiek įpjaunant, užkasant žemėmis ir pritvirtinant. Po kažkurio laiko pažeista vieta įsišaknija ir šakelę galima atskirti nuo motininio augalo.
Kamelijų ligos ir kenkėjai
Augalai jautrūs daugeliui vabzdžių ir ligų invazijai, todėl reikia užtikrinti geras augimo sąlygas, o pastebėjus problemas – nedelsiant jas šalinti. Kamelijos suserga grybelinėmis ligomis, o dvi iš jų augalui gali būti mirtinos: kamelijos žiedlapių dėmėtligę ir puvimą sukeliantis grybas bei šaknų puvinys. Taip pat žinomos ligos ar jų sukėlėjai yra lapų dėmėtligė, galų formavimasis ant lapų, juodasis pelėsis, vėžys.
Kamelijas puola įprastiniai sodo „svečiai“: amarai, voratinklinės erkutės, tripsai.
Kamelijų nauda
Pirmoje vietoje turi būti paminėtas kamelijų aliejus, kuris spaudžiamas iš sėklų ir vaisių. Jis naudojamas kaip kosmetinė priemonė odai, plaukams.
Daugumos kamelijų rūšių lapai gali būti vartojami arbatoms gaminti, tą patį galima pasakyti ir apie lietuvių pamėgtą auginti japoninę kameliją. Arbatos pasižymi priešvėžinėmis, antioksidantų gausiomis savybėmis, stiprina imuninę sistemą, mažina stresą ir nerimą bei skatina svorio mažėjimą.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/kamelija/
https://internationalcamellia.org/en-us/caring-for-camellias/basic-principles-of-growing-camellias
https://www.rhs.org.uk/plants/camellia/growing-guide
https://camelliashop.com/blogs/camelliashop-blog-1/guidelines-for-growing-camellias-in-cold-climates
https://www.gardenia.net/guide/learn-how-to-plant-and-care-for-your-camellia
https://www.gardenia.net/genus/camellias-japonica
https://powo.science.kew.org/taxon/urn:lsid:ipni.org:names:39017-1
https://greg.app/camellia-temperature/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.