Sprigės – gėlės su sprogstančiomis sėklų dėžutėmis

Priežiūros nereikalaujančios gėlės – sprigės. Susipažinkite. Jų auginimas ir priežiūra gana paprasti, tinka ir pradedantiesiems augintojams. Lietuvoje nesunku įsigyti pačių įvairiausių sprigių rūšių ir veislių su skirtingų spalvų žiedais bei forma, o universalios auginimo galimybės atitiks bet kurio gėlininko poreikius.

Sprigė (Impatiens) yra vienametė arba daugiametė gėlė, turinti sultingą, statų arba gulsčią stiebą, paprastus lygiakraščius arba dantytus lapus ir išvaizdžius ryškius žiedus. Ant lapo kotelių ir jų pakraščiuose dažnai yra nektaringų liaukų. Stiebas ties bambliais išleidžia šakneles. Žiedai priklausomai nuo sprigės rūšies yra arba netaisyklingieji vamzdelio formos su „šalmu“, arba gali būti pavieniai žiedai su vainiklapiais, arba susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus. Žiedų spalva rožinė, raudona, balta, violetinė, o laukinių rūšių – gelsva. Vaisius – atsidaranti dėžutė. Kai sėklos subręsta, nuo menkiausio prisilietimo (ypač sausu oru) dėžutė sprogsta, taip sėklos išsisvaido ir pasklinda – iš to kilo sprigės pavadinimas. Kai kurių rūšių sprigės yra dekoratyviniai augalai, todėl plačiai auginamos gėlynuose, kapinėse, kambariuose.

Sprigių rūšys, auginamos Lietuvoje

Sprigių pasaulyje žinoma apie 1000 rūšių, kurių tėvynės yra Afrika, Eurazija, Naujoji Gvinėja. Lietuvoje be natūraliai miškuose augančių smulkiažiedės ir paprastosios sprigių, gėlynuose ar namuose yra auginamos šios rūšys:

Balzamininės sprigės

Balzaminės sprigės (Impatiens balsamina) dažniau auginamos kaip kambariniai augalai. Netaisyklingos formos spalvingi žiedai išsidėstę palei stiebą kaip šluotelė, o lapai pailgi ir siauri. Šią rūšį stipriai „apnaikino“ pūkinės miltligės epidemija, todėl renkamasi auginti atsparesnes.

Valerio sprigės

Valerio sprigė (Impatiens walleriana) – pati populiariausia ir daugiausiai veislių išvesta būtent iš šios rūšies sprigės. Valerio sprigė gali žydėti visus metus, žydi gausiai gražiais dideliais žiedais. Yra išveista ir pilnavidurės sprigės formų, primenančių rožės žiedą. Ši sprigė išvaizda skiriasi nuo balzaminės, bitinės ir laukinių rūšių, nes žiedai gana taisyklingi, lapai apvalesni, sudaro krūmelio pavidalo lają.

Bitinės sprigės

Bitinė sprigė (Impatiens glandulifera) – labai aukštas 2-3 metrų augalas, turi išskirtinius piltuvėlio ar šalmo formos žiedus. Bitinė sprigė pagal išvaizdą panaši į balzaminę, bet bitinės sprigės žiedai išsidėstę augalo viršūnėje, taip pat atskiriama pagal užaugamą aukštį ir augimvietes. Augalas vilioja bites, išskiria nektarą. Sprigė auginama sodybose, bet lengvai natūralizuojasi gamtoje, todėl Lietuvoje ši rūšis yra invazinė.

Siauralapės sprigės

Siauralapė sprigė (Impatiens hawkeri), dar vadinama Naujosios Gvinėjos sprige, kitaip nei kitos sprigės, yra labiau atspari tiesioginiams saulės spinduliams. Savo žiedų forma, augalo struktūros išvaizda yra panaši į Valerio sprigę, bet šios rūšies atstovės paprastai yra aukštesnės, žydi didesniais, ryškesniais žiedais nei jos giminaitės. Jos lapai taip pat gana gražūs, gali būti tamsiai žali, violetiniai ir net bronziniai. Yra žinomos ir mėgstamos šios rūšies veislės – karališkos sprigės, kurios pasižymi tankių žiedų laja, dideliais purpurinės spalvos žiedais ir yra atsparesnės aplinkos sąlygoms.

Sprigių auginimas

Sprigės yra daugiametės gėlės, tačiau dažniausiai jos auginamos kaip vienametės vienam sezonui. Jos yra šiltamėgės gėlės, lietuviškų žiemų lauke neištveria, bet „atsilygindamos“ mus džiugina žydėdamos visą vegetacijos sezoną – nuo vasaros pradžios iki pirmųjų šalnų. Šias gėles auginti verta, tad kokių sąlygų reikia, norint jų pasisodinti?

Vieta. Sprigės auga dalinai arba visiškai pavėsingoje vietoje. Sprigės jautrios karštam orui ir tiesioginiams saulės spinduliams, nes silpni lapeliai sparčiai apvysta, gali nudegti ar net nukristi. Reikalinga šiek tiek nuo vėjo apsaugota vieta. Galima auginti pakabinamuose krepšeliuose, vazonuose, loveliuose, puikiai auga sodybose, parkuose, prie pasivaikščiojimo takų, komerciniuose želdiniuose, Vazonus su pasodintomis sprigėmis galima laikyti verandoje, terasoje, balkone, kambaryje.

Dirvožemis. Dirvožemis turėtų būti gerai drenuojamas, bet drėgnas, humusingas, derlingas. Geriausiai auga dirvožemyje, kurio pH 5,5-6,3, bet auga ir neutralioje ar silpnai šarminėje dirvoje.

Sprigių sodinimas

Sodinimas į lauką. Sprigės daigai ar sodinukai lauke sodinami tik praėjus šalnų pavojui ir kai dirvožemio temperatūra būna apie 15 °C, tai yra pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje. Prieš sodinant spriges į lauką, augalų sodinukus bent savaitę reikėtų pratinti ir aklimatizuoti – kasdien išnešant į lauką kelioms valandoms dienos metu, o nakčiai parnešant atgal į patalpas.

Reikia nepamiršti sprigių savybės, kad kuo arčiau jos augs viena šalia kitos ar kitų augalų, tuo aukštesnės sprigės užaugs, todėl atitinkamai skiriama joms vietos. Dekoratyvinės sprigės gali užaugti nuo 15 iki 75 cm aukščio, todėl į gėlynus sodinama 5-10 cm atstumu, jei norima aukštesnių augalų, arba 20-30 cm atstumu, jei norime žemesnių. Pasodinus gausiai paliejama.

Sodinimas į vazonus. Vazonai ar pakabinami krepšeliai, kuriuose augs sprigės, turi būti dvigubai didesni už šias gėles. Vazonai turi turėti drenažo skylę dugne, jie pripildomi puraus, humusingo dirvožemio. Gali augti kompozicijoje su kitomis gėlėmis.

Sodinimas kapinėse. Sprigės kapams apsodinti ir papuošti – geras ir dažnas pasirinkimas. Sprigės kapinėse ilgai „tarnauja“: joms dažniausiai užtenka lietaus vandens, kapinėse esti pakankamas pavėsis sprigėms augti, jos ilgai žydi, išgaunamos patrauklios kompozicijos. Kapinėse dažniausiai sodinami specializuotose parduotuvėse įsigyti sodinukai vazonėliuose. Sodinama kapo žemėje iškasant duobutę, kurios gylis ir plotis ne mažesnis nei gėlės šaknų gniutulas. Iš vazonėlio išimta sprigė pasodinama į duobutę, šaknys švelniai užžeriamos žemėmis ir gerai palaistoma.

Sprigių priežiūra

Laistymas. Sprigėms reikia daug vandens, tad reikia reguliariai laistyti. Drėgmės trūkumą lengva pastebėti, nes lapai praranda elastingumą ir pradeda vysti, bet palaisčius augalą viskas atsistato į pradinę būseną. Pakabinamuose vazonuose auginamoms sprigėms dirvožemį galima papildyti organinėmis medžiagomis ar mulču, kuris sulaikys drėgmę ilgiau. Laistant vengti, kad vanduo nepatektų ant lapų.

Tręšimas. Sprigės dažnai žydės, jei bus reguliariai tręšiamos. Kad augalas sėkmingai augtų, persodinant į žemę, vazoną ar kabantį krepšelį, būtinai patręšiama kompostu arba lėto poveikio  granuliuotomis trąšomis. Vasarą sprigės tręšiamos skystomis trąšomis kas dvi savaites. Svarbu, kad trąšos būtų skirtos žydintiems augalams, kuriose yra mažiau azoto, todėl jos skatins žydėjimą, o ne lapų augimą.

Genėjimas. Jeigu yra poreikis, spriges galima pagenėti ar apkarpyti. Genėjimo gali prireikti, jei augalai peraugo vazonus, kuriuose jos auga. Nors nuvytę ir sudžiūvę žiedai nukrinta natūraliai, galima juos nurinkti, kad gėlės atrodytų tvarkingai. Genėjimu galima paskatinti augalą gausiau sužydėti, jeigu patrumpinamos pailgėjusios stiebo šakelės, taip paskatinant šakojimąsi ir naujų pumpurų augimą.

Sprigių dauginimas

Sprigės dauginamos nupjautais auginiais. Auginiai ruošiami balandžio–spalio mėnesiais. Norint „pasigaminti“ auginių, derėtų per žiemą kambaryje augintas spriges anksti pavasarį apgenėti. Taip augalas paskatinamas išleisti naujus ūglius, kurie panaudojami auginiams. Nupjaunama apie 10 cm ilgio šoninių ūglių, kurie pamerkiami į stiklinę su vandeniu. Išleidę šaknis auginiai persodinami į atskirus vazonėlius.

Taip pat spriges galima išauginti iš sėklų. Sprigės sėjamos vasario-kovo mėnesiais į daigyklę su puria dirva. Pasėjus sėklas, jas reikia užžerti plonu žemių sluoksniu. Kad būtų išlaikyta drėgmė, indą reikia pridengti plėvele, o jei drėgmės pritrūksta, laistyti purkštuvu. Šviesioje ir šiltoje patalpoje sėklos sudygsta per 4-10 dienų ir po 3-4 savaičių sprigės daigai pikuojami. Vėliau auginami vazonėliuose iki kol bus persodinami į nuolatinę vietą.

Sprigių ligos ir kenkėjai

Sprigių ligos užpuola esant per drėgnoms sąlygoms, perlaistymui arba augalams per daug glaudžiai augant vienam prie kito. Tuomet sprigės linkusios susirgti pūkine miltlige, šaknų puviniu, kekeriniu puviniu, alternariozė, miltlige.

Spriges dažniausiai puolantys kenkėjai yra voratinklinės erkutės, amarai, šliužai, sraigės.

Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/sprige/
https://www.almanac.com/plant/impatiens
https://www.allaboutgardening.com/impatiens/
https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/flowers/impatiens/growing-impatiens-flowers.htm

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.