Skip to content

Rugiagėlės – ne tik laukų puošmena. Sužinokite kaip jų užsiauginti sode bei kuo šios gėlės naudingos

Rugiagėlės – ne tik laukų puošmena
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Rugiagėlės – tai gėlės laukus vasarą paverčiančios tarsi į mėlyną jūrą. Tai lengvai auginamos laukinės gėlės, kurios savo nuostabiais žiedais ne tik gali papuošti sodą, gėlynus ar pamerktos į vazą būti puiki namų puošmena, bet ir turinčios daug naudingų savybių.

Rugiagėlė (Centaurea cyanus) – astrinių šeimos augalas. Tai vienmetė, kartais ir daugiametė laukinė gėlė, greitai auganti ir žydinti vasarą. Auga ant plonų vielinių stiebų, lapai apaugę voratinkliškais plaukeliais. Graižai pavieniai, šakelių viršūnėse. Kraštiniai piltuviškieji graižo žiedai belyčiai, mėlyni, rečiau melsvi, rausvi, balti arba violetiniai. Augalo aukštis svyruoja nuo 30 cm iki 120 cm.

Rugiagėlė – dažna žiemkenčių pasėlių piktžolė, rečiau auga dykvietėse, pakelėse, dirvonuose. Anksčiau rugiagėlės buvo įprasti laukų augalai. Kadaise jos buvo dažna piktžolė kukurūzų ir kitų grūdinių kultūrų laukuose, iš čia ir kilęs jų pavadinimas. Dėl naudojamų pesticidų dabar ji retai sutinkama laukinėje gamtoje, tačiau dėl jos populiarumo tarp apdulkintojų ji patenka į laukinių gėlių mišinius, skirtus laukinės gamtos sodams.

Rugiagėlių rūšys

Rugiagėlė paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietvakarių Azijoje. Lietuvoje auga viena rugiagėlių rūšis – paprastoji rugiagėlė.

Žinoma apie rugiagėlių 30 rūšių, populiariausios yra šios:

  • „Black Ball“ – tai sodraus šokolado atspalvio, beveik juoda rugiagėlė.
  • „Blue Boy“ – ryškiai mėlynos spalvos gėlė, pilnaviduriais žiedais.
  • „Blue Diadem“ – dideli, tamsiai mėlyni dvigubi žiedai.
  • „Classic Magic“ – įvairių atspalvių žiedai – nuo tamsiai violetinės iki alyvinės, dvispalvės ir baltos.
  • „Burgundy Beauties Mix“ žydi trijų spalvų žiedais: dviejų spalvų bordo ir baltais žiedais, vienspalviais bordo spalvos žiedais ir bordo spalvos žiedais su baltais galiukais.
  • „Classic Fantastic“ – vairūs mėlynos spalvos žiedų atspalviai su matiniais baltais kraštais.
  • „Jubilee Gem“ – dideli, tamsiai mėlyni dvigubi žiedai.
  • „Polka Dot Mix“ – trumpesni augalai su įvairių spalvų žiedais – baltais, rausvais, mėlynais ir raudonais.
Rugiagėlių auginimas

Rugiagėlių auginimas

Rugiagėlės auginamos saulėje ir gerai drenuotame šarminiame dirvožemyje. Pavasarį sėklos sėjamos tiesiai į piktžolėmis neužterštą žemę arba į vazonus. Rugiagėlės geriausiai auga nedidelio derlingumo dirvoje, todėl trąšų ar organinių medžiagų pridėti nereikia. Pasodintus daigus reikia išretinti. Vėliau prižiūrėti reikia nedaug, tik nuskinti nužydėjusius žiedus, kad susiformuotų daugiau žiedų. Žydėjimui pasibaigus, augalus galima išrauti ir kompostuoti arba palikti, kad jie patys pasėtų sėklas.

Rugiagėles auginti galima kaip tarpueilių užpildą bet kokiose apželdinimo vietose, kaip dalį žydinčios pievos kūrimui arba vazonuose.

Jei rugiagėlės auginamos vazonuose, joms reikia universalaus vazoninio komposto be durpių, sumaišyto su trečdaliu tūrio stambaus drenažo. Geriausia vazonuose auginti trumpiau augančias veisles, nes aukštesnės veislės be atramos linkusios svyruoti. Svarbu atminti, kad rugiagėlės žydi maždaug 10-12 savaičių, t. y. ne taip ilgai kaip daugelis vasarą žydinčių augalų.

Rugiagėlių priežiūra

Šviesa. Rugiagėlės mėgsta saulę, tačiau gali pakęsti ir šiek tiek pavėsio po pietų, ypač karštomis vasaros dienomis. Jei augalas auga visuomet pavėsyje, tampa silpnas ir turi polinkį vysti.

Laistymas. Pavasarį ir rudenį jas reikėtų laistyti kartą per 3-4 dienas. Vasarą, kai temperatūra aukšta, išgaruoja daug vandens, todėl laistyti reikėtų du kartus per dieną – ryte ir vakare. Tačiau, kad dirvožemyje nesikauptų vanduo, augalą taip pat galima apipurkšti vandeniu. Žiemą rugiagėlės turėtų būti laistomos kartą per 1-2 savaites, kadangi geriau, kad dirva būtų šiek tiek sausa.

Rugiagėlių priežiūra

Temperatūra. Rugiagėlės pakenčia ir nedidelį šaltį, ir karštį. Šis augalas gerai auga esant 16-27 °C temperatūrai, tačiau jam gali prireikti 29-35 °C temperatūros, kad pasiektų žydėjimo stadiją. Rugiagėlės geriausiai auga, kai vidutinė oro drėgmė yra 30-50 proc. Vis dėlto svarbu atidžiai stebėti sodą drėgnuoju laikotarpiu, nes tokiomis sąlygomis šis augalas tampa jautrus grybelinėms ligoms.

Tręšimas. Jei dirvožemis nederlingas, kas mėnesį reikėtų tręšti rugiagėles praskiestu skystu mėšlu arba kompostu. Pradėti tręšti reikėtų anksti pavasarį, kai augalai yra 6 cm aukščio, ir tręšti visą vasarą. Jei dirvožemis derlingas, gėlių visai nereikia tręšti. Dažnai prieš sėją į dirvą įmaišius maišelį ar du komposto, jo užtenka visam sezonui.

Genėjimas. Nors tai nėra būtina, tačiau rugiagėlių genėjimas gali pailginti jų žydėjimo laiką. Pasibaigus pirmajam augalų žydėjimo laikotarpiui (paprastai maždaug vasaros viduryje), ilgus stiebus reikėtų patrumpinti iki antrinių stiebų. Po antrojo žydėjimo augalus nupjauti iki žemės arba galima juo visai išrauti su šaknimis, kad atsilaisvintų vietos vėlyviesiems sodinukams.

Rugiagėlių dauginimas

Rugiagėlės paprastai lengvai pasisėja pačios, bet, jei norima išsaugoti sėklas, jas reikėtų rinkti nuo nuvytusių žiedų. Sėklas laikyti popieriniame vokelyje ir sėti nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pradžios 0,5-1 cm gylyje į dirvą arba tiesiog išbarstyti sėklas ir lengvai papurenti žemę. Daigus reikia išretinti 10-15 cm atstumu vieną nuo kito. Jei pavasarį sėjama kelis kartus, taip visą vasarą ilgiau bus galima mėgautis rugiagėlių žiedais.

Jei dėl dirvožemio ar oro sąlygų negalima sėti lauke, rugiagėles galima sėti į modulinius padėklus ar mažus vazonėlius uždengtame nešildomame šiltnamyje.

Rugiagėlių dauginimas

Rugiagėlių ligos ir kenkėjai

Rugiagėlės retai susiduria su rimtomis ligomis ar kenkėjais. Vis dėlto, jei augalai laikomi drėgnoje ir vėsioje aplinkoje, sezono pabaigoje gali pasireikšti miltligė, dėl kurios ant lapų atsiranda baltos dėmės. Šis grybelis retai pakenkia augalui, o gydyti paprastai nereikia, nes augalo gyvavimo ciklas trumpas.

Ant rugiagėlių pasėlių, nors ir retai, gali atsirasti amarai. Juos panaikinti galima laistant augalus vandeniu iš sodo žarnos. Reikėtų vengti aplink rugiagėles purkšti pesticidus, net ir ekologiškus, nes jie kenkia bitėms ir kitiems apdulkintojams, kurie jomis minta.

Rugiagėlių panaudojimas maistui

Rugiagėlių medus. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rugiagėlių medus yra populiarus tarp bitininkų, yra didelis rugiagėlių nektaro kiekis. Tai leidžia išgauti didesnį medaus kiekį, palyginti su kitomis gėlėmis ir augalais. Be to rugiagėlių nektaras yra labai saldus – cukrus sudaro net 34 proc. nektaro, tad jų medus saldesnis už kitų augalų.

Rugiagėlių žiedlapius galima valgyti šviežius, džiovintus arba virtus. Jie naudojami arbatų mišiniuose, salotose ir desertuose kaip puošmenos.

Rugiagėlių arbatoje gausu įvairių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, flavonoidų, vitaminų ir mineralų. Šios maistingosios medžiagos teikia daug naudos sveikatai ir padeda išvengti įvairių sveikatos sutrikimų.

Rugiagėlių arbata ir medus

Rugiagėlių arbatos nauda

  • Šioje arbatoje yra daug antioksidantų, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kitų lėtinių ligų riziką.
  • Padeda gerinti virškinimą ir malšinti virškinamojo trakto sutrikimus – pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ir rėmenį.
  • Arbatoje yra priešuždegiminių junginių – kvercetino, apigenino ir kofeino rūgšties, kurie padeda sumažinti uždegimą organizme ir mažina skausmą.
  • Rugiagėlių arbata turi raminamąjį poveikį ir gali padėti nuo nerimo, streso ir nemigos.
  • Rugiagėlių arbatoje yra flavonoidų, kurie pasižymi antialerginėmis savybėmis ir gali sumažinti organizmo uždegimą.
  • Naudinga odai, plaukams, nagams: iš žiedų paruošta stipri arbata gali būti naudojama kaip prausiklis, padedantis atsikratyti pleiskanų arba raminantis egzemą. Žiedlapių dažnai dedama į kosmetikos priemones dėl jų naudingųjų savybių. Tai puikus augalas, kurį galima dėti į atpalaiduojančią vaistažolių vonią. Žiedlapiai taip pat yra labai maistingi, juose ypač gausu mineralų, kurie padeda pagerinti plaukų, odos ir nagų būklę.
Rugiagėlių dažai

Kaip dar galima panaudoti rugiagėles

Natūralūs dažai.  Augalo žiedlapiuose esantys protocianinai ir kiti antocianinai naudojami kaip natūralūs dažikliai gaminant daugelį maisto produktų, pavyzdžiui, jogurtą, įvairiems kepiniams. Verdant rugiagėlių žiedus – galima išgauti mėlynos, violetinės, rožinės spalvos dažus, kurie naudojami medvilniniams, vilnoniams audiniams ar siūlams dažyti.

Rugiagėlių aliejus. Augalų sėklose kaupiasi aliejus, kuris naudojamas kosmetikos ir parfumerijos produktuose. Rugiagėlių aliejuje gausu antioksidantų, kurie padeda sulėtinti odos senėjimą, mažina uždegimus, padeda gydyti spuogus, egzemą ir kitas odos ligas. Taip pat rugiagėlių aliejus padeda stiprinti ir atgaivinti nusilpusius plaukus.

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Egidija Indulytė
Didžiąją vaikystės ir jaunystės dalį praleisdavau kaime, gamtoje, tad jau čia prasidėjo mano pažintis ir meilė augalams bei gamtai. Dabar esu kvalifikuota dietistė, padedu kitiems atrasti sveikesnį gyvenimo būdą, meilę maistui, susidraugauti su savo kūnu ir sveika mityba. Juk gamta ir sveikata – neatsiejami dalykai. Vienas didžiausių mano hobių - maisto gaminimas. Tai tarsi mano meditacija. O kiekvienas parašytas straipsnis - tai lyg artimesnis prisilietimas prie gamtos ir jos kuriamų stebuklų, didelis malonumas, žinių pritaikymas bei tobulėjimas. Esu labai laiminga, kad galiu užsiimti mylima veikla ir tuo kas mane labai džiugina. Savo Instagram paskyroje „egidijain“ dalinuosi sveikų ir gardžių receptų idėjomis, sveikatos ir mitybos patarimais bei sudarau individualius mitybos planus, dėl kurių susisiekti galite užsukę į mano Instagram paskyrą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *