Sultenės – vitaminų ir mineralų šaltinis jūsų organizmui. Šių, švelnaus riešutų skonio salotų nesunkiai galite užsiauginti savo darže. Tereikės išrinkti joms tinkamą vietą su puriu ir neužmirkusiu dirvožemiu, jų neperlaistyti ir pasistengti apsaugoti nuo, jas labai mėgstančių, kenkėjų. Tiesa, dar svarbu – laiku nuimti derlių, kad jos neperaugtų ir neprarastų savo skonio.
Jeigu norite užsiauginti puikių salotų, kurios tiks ne vienam patiekalui – papasakosiu apie viską iš eilės.
Trumpai apie sultenę ir jos istoriją
Sultenė (Valerianella) priklauso valerijoninių (Valerianaceae) šeimos augalų genčiai. Žinoma apie 80 šio augalo rūšių. Sultenė paplitusi visoje Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai vienmetis augalas stačiu arba pagulusiu stiebu. Lapai priešiniai, ištisiniai arba skiautėti. Žiedai smulkučiai baltos, violetinės, rausvos arba melsvos spalvos. Italinė sultenė (Valerianella eriocarpa) ir salotinė sultenė (Valerianella locusta) daugelio daržininkų auginamos kaip ankstyvosios lapinės daržovės. Dantytoji sultenė (Valerianella dentata) šilto klimato šalyse žinoma kaip dažna įvairių pasėlių ir plantacijų piktžolė.
Sultenės, bene vienintelės iš salotinių augalų, kurios gali pasigirti tokia nepaprasta savo išgarsėjimo istorija. Nuo seno jos augo kaip laukiniai augalai visoje Europoje ir tradiciškai buvo renkamos valstiečių laukuose. XVII amžiuje karališkasis Liudviko XIV sodininkas Jeanas-Baptiste’as de la Quintini sultenes pristatė karaliui kaip naujai atrastus riešutų skonio salotinius augalus. Tokiu būdu sultenės – arba kitaip vadinamos – kukurūzinės salotos, iš vargšų valgomų piktžolių pavirto itin populiariu maisto produktu Prancūzijoje.
Sultenių sėja ir auginimas
Sultenėms, kaip ir kitoms salotoms, reikia gerai drenuotos dirvos ir saulėtos vietos. Žinoma, nedidelis pavėsis nuo kaitrios vidurdienio saulės taip pat būtų labai gerai. Sultenės geriausiai auga lengvame, derlingame dirvožemyje, kurio pH yra 6,5-7,0.
Ideali temperatūra sultenėms sėti yra +5-18 °C temperatūra. Sėklos geriausiai sudygsta vėsioje, drėgnoje dirvoje po 7-21 dienos po pasėjimo. Dažniausiai sultenės sėjamos po 3 sėklas 2,5 cm atstumais 1 cm gylyje, eilutėmis, kurios yra 30 cm atstumu viena nuo kitos. Žinoma, sėklas galite išbarstyti laisvai, tada augalus turėsite išretinti 15 cm atstumu į kiekvieną pusę.
Šias salotas galite sėti kelis kartus per sezoną. Kadangi karštu oru jos gana greitai perauga, pražysta ir po to tampa nebeskanios, sultenes į šiltnamį sėkite kovo mėnesį, o į dirvą – balandį, gegužę ir liepą.
Sultenes gerai palaistykite iš karto po sėjos ir toliau saikingai laistykite iki pat jų derliaus nuėmimo.
Kada sėti salotas? Kokias jų rūšis bei veisles pasirinkti?
Beje, sultenės – tai vienos iš daržovių, tinkamų auginti po sniegu. Jas tinkamai uždengus, sniegas taps apsauginiu sluoksniu, nepraleidžiančiu šalčio. Tad rudenį, atvėsus orams, neskubėkite nuimti likusio sultenių derliaus – užteks tiesiog šias salotas uždengti ir šviežiais lapeliais galėsite mėgautis dar kurį laiką.
Sėjimas sniege ir daržovių auginimas po sniegu – išsigelbėjimas daržininkams, užklupus nepalankiems orams
Kaip nuimti sultenių derlių?
Šios salotos paprastai užauga praėjus 40-70 dienų po sudygimo. Svarbiausia šiems augalams neleisti peraugti, nes jie greitai pražysta, po to lapai tampa kieti ir kartūs.
Dažniausiai sultenių derlius nuimamas nupjaunant visą augalą, kai jis išaugina 6-8 lapus. Norėdami nupjauti šias salotas, švelniai sulenkite lapus ir aštriu peiliu ir nupjaukite 2-5 cm virš dirvos, kad augalai ataugtų. Jei sultenės pasėtos labai tankiai, palaipsniui retinkite, pjaudami jas iki pat žemės. Sultenių lapai dažnai liečiasi su dirvožemiu, todėl prieš valgydami jas kruopščiai nuplaukite.
Kai sultenių lapai užauga didesni, juos galima virti garuose, troškinti ar kepti. Tokiu būdu jie gali tapti tikrai įdomiu garnyru ar skanios sriubos ingredientu. Tai puikus būdas sunaudoti senesnius, kietesnius lapus, kurie jau peraugo ir žali nebėra tokie skanūs.
Dažniausiai pasitaikančios problemos auginant sultenes
- Kaip ir visus daržo žalumynus, sultenes labai mėgsta šliužai ir sraigės. Nemažai problemų gali sukelti ir amarai, jeigu jiems bus sudarytos tinkamos sąlygos. Guodžia tai, kad sultenių augimo laikas ir amarų aktyvumo sezonas paprastai nesutampa. Bet kokiu atveju stebėkite savo augalus ir, jei reikia, imkitės tradicinių apsaugos priemonių nuo visų kenkėjų.
- Auginant sultenes, svarbu prisiminti, kad pernelyg didelė drėgmė kenkia jų, o ir visų kitų salotų augimui. Drėgmė pritraukia kenkėjus ir padidina kai kurių ligų plitimą.
- Sultenes stenkitės auginti taip, kad jos viena kitos neliestų. Laistydami venkite sudrėkinti jų lapus.
- Atsiradusios juodos dėmės ant sultenių lapų yra rūdžių požymis, o aksominės baltos dėmės rodo, kad jūsų sultenes užpuolė miltligė.
Sultenių nauda organizmui
Kartais sultenės dar vadinamos „geros nuotaikos” salotomis, nes tai stresą mažinanti priemonė, padedanti palaikyti gerą nuotaiką. Tokiomis savybėmis augalas pasižymi dėl jame esančio vitamino B9. Šis vitaminas – tai junginys, veikiantis nervų sistemą ir užtikrinantis gerą miegą. Vitamino B9 trūkumas gali sukelti įvairius nuotaikos svyravimus. Šios salotos taip pat yra vitamino C šaltinis, pasižymintis antioksidacinėmis savybėmis ir gebėjimu stiprinti imuninės sistemos veiklą.
Nors sultenė nėra minima nei liaudies, nei tradicinėje medicinoje, tačiau jos lapuose gausu maistingųjų medžiagų, todėl jos gali papildyti bet kurio sveikuolio valgiaraštį. Šios salotos turi mažai kalorijų ir riebalų, jose gausu vitaminų B6, B2 ir B1. Be visų vitaminų sultenės taip pat turi mineralinių medžiagų, daug geležies, kalio ir kalcio.
Kokį šalutinį poveikį gali turėti sultenės
Kalbant apie sultenių naudą ir žalą, verta pažymėti, kad šios žolės sveikatai tikrai teikia naudos, o galimas šalutinis poveikis – minimalus.
Atsargiai šias salotas turėtų vartoti:
- Turintys alergiją bet kuriems maisto produktams. Jei esate itin alergiški maistui, valgydami sultenes stebėkite savo organizmo reakciją. Atkreipkite dėmesį į tai, ar po valgio nepakyla temperatūra, ar po kurio laiko neatsiranda bėrimų ant odos. Jei pastebėjote šiuos simptomus, sultenių nebevartokite, nes alerginė reakcija gali išsivystyti labai stipriai. Gali atsirasti gerklų patinimas ir sutrikti kvėpavimas.
- Sergantiems gastritu ir skrandžio opalige. Kadangi šviežios salotos gali padidinti skrandžio sulčių išsiskyrimą, kuris sergant šiomis ligomis yra ne tik, kad nepageidaujamas, bet net pavojingas. Tokių negavimų turintys žmonės turėtų rinktis tik tuos receptus, kuriuose sultenės yra termiškai apdorojamos.
- Turintiems polinkį į vidurių pūtimą. Šie žmonės taip pat pirmenybę turėtų teikti receptams, kur sultenės yra apdorotos, nes šviežio produkto vartojimas gali sutrikdyti žarnyno veiklą.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/sultene/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34961204/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.