Gencijonas – itin žavingas augalas, idealiai tinkantis alpinariumams papuošti. Gėlių augintojus žavi savo įstabiais, įvairių mėlynų atspalvių žiedais. Tačiau ne veltui gencijonas pavadintas karaliaus vardu. Tai lepi ir įnoringa gėlė, kurios auginimui reikia sudaryti palankias sąlygas. O kokios jos auginimo bei priežiūros subtilybės, dalinamės šiame straipsnyje.
Gencijonas: kilmė ir išvaizda
Kaip jau užsiminta, gencijonas (Gentiana) savo vardą gavo nuo Ilyrijos karaliaus vardu Gentijus, kuris, kaip teigiama, aptiko naudingas gencijono savybes. Šis karalius išsiaiškino, kad gėlė ne tik labai graži ir puošni, tačiau ir naudinga stiprinant imunitetą bei gerinant virškinimą.
Gencijonas priklauso gencijoninių augalų šeimai, kurioje yra apie 400 rūšių augalų. Paplitęs Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje ir kalnuose. Dauguma gencijonų yra būdingi kalnų alpinių ir subalpinių pievų augalai. Lietuvoje natūraliai auga tik dvi gencijonų rūšys, kurios abi įrašytos į Raudonąją knygą. Tačiau kitų rūšių gencijonai yra dažni gėlynų, alpinariumų ar gėlių lovelių augalai.
Gencijonas yra daugiametė, labai retai vienmetė arba dvimetė, žolė. Apatiniai lapai susitelkę į skroteles, stiebo lapai priešiniai. Kai kurių rūšių augalai užauga tik iki 10 cm aukščio, kitų siekia net 60–90 cm. Žiedai vamzdiški arba varpiški, pavieniai, susitelkę į žiedynus lapų pažastyse arba stiebo viršūnėje. Vienos rūšys žydi anksti pavasarį, kitos – rudenį. Dažniausiai žydi įvairiais mėlynos spalvos atspalviais, retai pasitaiko geltonų ar baltų. Gencijono vaisius – dvilizdė dėžutė. Sėklos labai smulkios.
Gencijono rūšys
Daugelis gencijono rūšių turi karčiųjų medžiagų, todėl yra naudojamos medicinoje:
- geltonasis gencijonas (Gentiana lutea);
- taškuotasis gencijonas (Gentiana punctata);
- stambialapis gencijonas (Gentiana macrophylla).
Tačiau kur kas dažniau gencijonai auginami gėlynuose kaip dekoratyvūs augalai. Ypač jie puošia alpinariumus, vazonus ar gėlių lovelius. Dažniausiai auginamos šios gencijonų rūšys:
- lenktašakis gencijonas (Gentiana asclepiadea);
- Kliuzijaus gencijonas (Gentiana clusii);
- tibetinis gencijonas (Gentiana tibetica);
- bestiebis gencijonas (Gentiana acaulis);
- stambiažiedis gencijonas (Gentiana grandiflora).
Kaip minėta, natūraliai Lietuvoje auga tik dvi gencijonų rūšys, tačiau abi saugomos Raudonosios knygos:
- melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata);
- siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe).
Gencijono auginimui tinkama vieta ir dirva
Gencijonas gana įnoringas ir sunkiai auginamas augalas. Jam augti būtinos vėsios sąlygos. Todėl rekomenduojama jį sodinti nedideliame pavėsyje. Augalas ypač sunkiai ištveria vasaros karščius bei sausras, tad būtina į tai atsižvelgti parenkant jam augimo vietą.
Gėlė sodinama pavasarį arba rudenį į alpinariumus, paaukštintas lysves, seklius lovelius ar gėlynų apvaduose. Sodinimo vietą parinkite pagal rūšies aukštį: žemesni gencijonai puikiai atrodys gėlynų apvaduose, mažuose alpinariumuose, aukšti – dideliuose alpinariumuose, kaip gėlyno akcentas.
Ne mažiau nei tinkama vieta, gencijonų auginimo sėkmei svarbi ir tinkamai parinkta dirva. Vienos rūšys puikiai jaučiasi neutralioje ar kiek rūgštesnėje dirvoje, tačiau kitoms reikalingas kalkingas dirvožemis. Todėl perkant gencijonus reikia žinoti savo dirvožemio pH bei kokią dirvą mėgsta jūsų pasirinkta rūšis.
Be to, gencijonui augti tinkamas derlingas, laidus vandeniui, tačiau gerai drėgmę išlaikantis dirvožemis. Todėl jam turėtų tikti priesmėlis su dideliu humuso kiekiu, pavyzdžiui, lapų kompostu arba smulkinta medžio žieve. Jeigu sodinamas į vazonus, maždaug trečdalis talpos turi būti užpildyta drenažu, kad apie šaknis nesikauptų drėgmė.
Kaip tinkamai sodinamas gencijonas ir jo priežiūra
Kad augalas prigytų, labai svarbu jį pasodinti tinkamoje vietoje, tinkamoje dirvoje ir tinkamu būdu. Sodinant iš sodinuko, gencijonas įsodinamas tokiame pačiame gylyje kaip augo iki tol, kad vanduo nesikauptų apie augalo pagrindą. Pasodinus, žemė aplink švelniai apspaudžiama ir augalas gausiai paliejamas.
Būtent laistymas ir yra svarbiausia tolesnės gencijono priežiūros dalis. Sėkmingai prigiję ir suaugę, šie augalai beveik nereikalauja priežiūros išskyrus laistymą. Laistymas ypač svarbus sausros metu, per karščius, taip pat dažnai reikia laistyti talpose auginamus augalus. Šiems žemė turėtų būti nuolat drėgna, tačiau jokiais būdais neužmirkusi.
Gencijonas taip pat nepakenčia užmirkimo žiemos metu. Todėl sodinant reikia parinkti tokią vietą, kur rudenį ar žiemą nesikaups per didelis vandens, tirpstančio sniego kiekis.
Taip pat laistant rūgštesnę dirvą mėgstančias rūšis, rekomenduojama rinktis surinktą lietaus vandenį, kadangi vandentiekio vandenyje įprastai būna gana daug kalkių, kurios labai šarmina dirvožemį, tad tokioms gencijono rūšims šis laistymas gali būti pražūtingas.
Be laistymo daugiau priežiūros gencijonams praktiškai ir nebereikia. Nepersodinti vienoje vietoje jie sėkmingai gali augti 8–10 metų. Tad jeigu pavyko parinkti tinkamą augimo vietą, augalas prigijo ir sėkmingai auga, toliau telieka jais grožėtis.
Gencijono genėjimas ir paruošimas žiemai
Gencijonas turėtų būti reguliariai nugenimas: pašalinami peržydėję žiedai, nudžiūvę ar sergantys stiebai. Taip pat rudenį reikia nupjauti visus nudžiūvusius, nuvytusius augalus iki pat žemės bei žiemai lengvai pridengti.
Kaip dauginamas ir persodinamas gencijonas?
Gencijonas gali būti dauginamas dalijant kerą, tačiau reikia atminti, kad šie augalai labai nemėgsta trikdymo. Todėl taip dauginant gali žūti ir senasis augalas, ir naujai atidalytas. Tad daug patikimiau gencijoną padauginti sėklomis.
Vis dėlto dauginimas sėklomis taip pat yra nelengvas ir gana ilgas procesas. Be to, jų sėklos be galo mažos: 10 000 sėklų sveria vos 1 gramą. Sėklos sėjamos į daigyklas rudenį arba pavasarį. Įterpiamos labai negiliai.
Rudenį pasėtos sėklos laikomos lauke. Tik esant per didelei drėgmei pridengiamos. O sėjamos pavasarį, turi būti stratifikuojamos: maždaug mėnesį prieš tai laikomos šaltai (+2–5 °C) smėlyje.
Gencijonas auga labai lėtai, tad tenka jį pikiuoti du kartus. Į nuolatinę augimo vietą sodinami tik sulaukę 2–3 metų. Sodinama 15–20 cm atstumu. Tačiau reikia atminti, kad jų šaknys labai jautrios persodinimui, tad tiek pikiuojant, tiek persodinant, reikia elgtis labai atsargiai.
Gencijonas: dažniausios problemos
Gencijonas labai linkęs į šaknų puvinį, būtent todėl taip svarbu sodinti gerai drenuojančioje dirvoje arba užtikrinti tinkamą drenažą vazonuose. Nors mėgsta drėgmę, tačiau laistant nereikia persistengti ir reikia užtikrinti, kad neaugtų užmirkusioje žemėje. Priešingu atveju labai tikėtina, kad augalas žus.
Jauni augalai taip pat dažnai nukenčia nuo sraigių ir šliužų. Jas atgrasyti padeda rupus smėlis aplink, kuris be to pasitarnauja kaip drenažas. Jeigu vien smėlio šiems kenkėjams atgrasyti nepakanka, patariama naudoti specialias granules.
Gencijonas – ne tik gėlynams puošti
Jau Antikos laikais buvo pastebėtos naudingos gencijono savybės mūsų sveikatai. Dažniausiai vaistiniais tikslais naudojamos jo šaknys, rečiau žievė. Gencijonas gelbsti esant virškinimo problemoms, tokioms kaip prastas apetitas, pilvo pūtimas, viduriavimas ir rėmuo. Jis taip pat naudojamas karščiavimui mažinti ir raumenų spazmams malšinti. Naudojamas išoriškai padeda greičiau gyti žaizdoms.
Be to, mišinyje su šeivamedžiu, verbenomis, pavasarinėmis raktažolėmis bei rūgštynėmis yra veiksmingas vaistas sinusitui gydyti.
Gencijonas taip pat naudojamas maisto ir kosmetikos pramonėje.
Šaltiniai:
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-gentian/
- https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-716/gentian
- https://www.bhg.com/gardening/plant-dictionary/perennial/gentian/
- https://plantura.garden/uk/flowers-perennials/gentians/gentian-overview
- https://www.vle.lt/straipsnis/gencijonas/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
