Kartais ne visada aišku, kada sėti pomidorus, paprikas, ar lauke pradėti sėti krapus, morkas, sodinti svogūnus ar kitus augalus, todėl esam įpratę vadovautis įvairiais kalendoriais. Tačiau net Mėnulio kalendorius ar sėjos kalendorius ne visada gali tiksliai nurodyti tinkamą datą augalų sėjai ir sodinimui, nes jie būna paremti ankstesne patirtimi ar astrologiniais rodikliais, o ne oro sąlygomis. Tai reiškia, kad ne veltui dar senovėje prieš sėją didelis dėmesys buvo kreipiamas į gamtos rodomus ženklus, o pagal juos sukurtas fenologinis kalendorius. Tad panagrinėkime, kuo fenologinis kalendorius yra pranašesnis už kitus įprastus sėjos kalendorius ir kaip juo remtis.
Fenologinis sezonas
Tai laikotarpis, kurio ribos nustatomos remiantis gamtoje vykstančių konkrečių reiškinių vyksmu, dar vadinamais fenologiniais indikatoriais. Žinome, kad augalai ir gyvūnai per metus periodiškai keičiasi, lyg pereina fenologines fazes. Todėl dažnai metai dalijami į 4 fenologinius sezonus (pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą), o šie dalijami dar į tris fenologinius periodus: ankstyvasis, tikrasis ir vėlyvasis.
Nors Lietuva nedidelė, tačiau fenologiniai reiškiniai šalyje pasirodo ne vienu laiku. Tai lemia ir skirtingos atšiaurumo zonos, ir temperatūriniai skirtumai tarp miesto bei kaimo vietovės. Taip pat gyvosios gamtos kalendorius visiškai nesiderina su Mėnulio kalendoriumi, tad daržininkui kyla iššūkių, kuriomis tiksliomis datomis reikėtų vadovautis pradedant sėją.
Fenologinis kalendorius sėjai
Gyvoji gamta jautriai reaguoja į aplinkos sąlygų pasikeitimą ir savo elgesiu daug ką „pasako“ – kokia dirvos temperatūra, kiek joje drėgmės, šilumos, šviesos. Stebint šį gyvosios gamtos vystymąsi ir žinant daržovių bei kenkėjų reikmes, galima gana tiksliai nustatyti, kada reikia sėti ir sodinti.
Dažnas patyręs sodininkas pastebi, kad šalnos būna pagal tam tikrą tvarką ir dėsningumą, jos gana tiksliai sutampa su kai kurių augalų sužaliavimu ir žydėjimu. Šie procesai padeda susirikiuoti daržo darbus ir sėjas, todėl iš to „gimė“ fenologinis sėjos kalendorius.
Fenologinis pavasaris: ankstyvasis periodas
Pats darbymetis sode ir darže prasideda balandžio mėnesį – tą nurodo ir gamta. Visgi balandį oro sąlygos gali nenusakomai skirtis mėnesio pradžioje ir pabaigoje, todėl išskiriami keli etapai ir gamtos ženklai. Ankstyvasis periodas prasideda pražystant ankstyvajam šalpusniui, baltalksniams ir lazdynams (04.03–04.15), kurie pražysta vidutinei paros oro temperatūrai viršijant +1 °C. Tada galima sėti salotas, špinatus, pipirnes, ridikėlius, ridikus ankstyvam vartojimui, morkas, petražoles, pastarnokus, svogūnus, žirnius. Taip pat nepamirškite pasodinti rabarbarų, smidrų, krienų, peletrūno daigų.
Tikrasis pavasario periodas
Jis išskiriamas žieminiams rugiams pradėjus augti ar pradėjus žydėti gluosniui, blindei (04.11–04.22). Tai tinkamas momentas sėti morkas ir ridikus vasarai, pastarnokus, petražoles, ropes, ridikėlius, griežčius, salotas, špinatus, krapus, svogūnus, žirnius ir kopūstus daigams.
Dar iki vėlyvojo pavasario pradžios sužaliuoja ievos ir pradeda žydėti plukės (04.23–05.08), o tai neblogas laikas pupų, salotinės cikorijos, gelteklės, gelsvės, agurklės, dašių, kalendros, raudonėlio, petražolių, salotų, svogūnų, špinatų, burokėlių vasarai, mangoldų, rūgštynių rudeniui ir krapų sėjai. Į dirvą jau galima sodinti ankstyvųjų, žiedinių ir ropinių kopūstų, brokolių daigus, svogūnus, česnakus, porus, gūžines salotas, ankstyvąsias bulves.
Vėlyvasis pavasaris
Tai periodas, kada pradeda žydėti kaštonai, vyšnios ir ievos (05.06–05.20). Tai labai tinkamas laikas sėti morkas ir burokėlius žiemai, salotas, špinatus ir krapus, o sodinti galite vėlyvųjų ir briuselinių kopūstų bei salierų daigus. Labai svarbus laikotarpis tampa alyvoms pražydus, o t. y. 05.17–05.29. Šis laikas tinkamas sėti agurkus ir kitus moliūginius (patisonus, moliūgus, aguročius), pupeles, žiedinius ir ropinius kopūstus rudens derliui, o sodinami griežčiai ir pomidorai apsaugotose vietose, mairūnai, citrininė melisa, juozažolė.
Fenologinė vasara ir jos ankstyvasis periodas
Ji prasideda darželiniam jazminui, erškėčiams ir žieminiams rugiams pražydus (06.05–06.22). Tada į dirvą sėjami ridikai ir krapai (jei norite rudens derliaus) bei ropės, rūgštynės kitų metų derliui. Šis laikas jau saugus paprikų, pomidorų, baklažanų, bazilikų, agurkų ir kitų moliūginių augalų daigams sodinti į lauko dirvą.
Pabaigai
Tuo ir baigsime šį nuostabų fenologinį sėjos kalendorių, nes pagrindinė daržovių sėja ir sodinimas atliekami pavasarį ir vasaros pradžioje. Kiekvienas daržininkas turi stebėti fenologinius reiškinius, susidaryti savo gamtos kalendorių ir juo naudotis, nes tik asmeninė patirtis geriausiai atspindės tinkamą laiką sėjai.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/fenologinis-sezonas/
Baronienė V., Obelevičius K., Klimavičius D., Rutkauskas A., Vaidelys J. Sodo knyga, Vilnius: Leidykla „Alma littera“, 2011, 165 p.
Jurkšaitis J. Daržininko patarėjas, Babtai: Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, 1999, 55 p.
Skaburskis V., Šipaila A., Švirinas S. ir kiti. Sodininko ir daržininko žinynas, Vilnius: Leidykla „Mokslas“, 1982, 120-121 p.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.