Tręšimas yra neatsiejama sodo ar daržo priežiūros dalis, nes jis padeda augalams gauti būtinas maistines medžiagas bei užtikrina augalų sveikatą ir gerą derlių. Tačiau tręšimo klaidos gali sukelti daugiau žalos ir problemų nei naudos. Toliau šiame straipsnyje ir pateikiame dažniausiai pasitaikančias tręšimo klaidas bei patariame, kaip jų išvengti.
Svarbiausi mikroelementai augalams
Moksliškai nustatyta ir pavirtinta, kad augalams normaliai funkcionuoti, gausiai žydėti ir duoti kokybišką derlių būtini 17 mikroelementų. Iš jų 5 (anglis, vandenilis, deguonis, chloras ir nikelis) natūraliai yra aplinkoje, tad dėl jų problemų nekyla ir papildomai augalų jais tręšti nereikia. Tačiau kiti 12 elementų augalus turi pasiekti trąšų pavidalu. Iš šių 12 esminiais laikomi trys: azotas, kalis ir fosforas. Nors pastaruoju metu vis dažniau prie esminių pridedamas ir ketvirtasis – siera.
Būtent tinkamais kiekiais, tinkamu laiku ir tinkamu santykiu augalai ir turi būti aprūpinti šiomis maistinėmis medžiagomis tręšiant. Vienos iš jų, pvz., azotas, atsakingi už stiprią lapiją, kitos, pvz., fosforas, – už sveiką šaknyną ir pan.
Tad domėtis tręšimu, auginant sodą ar daržą, yra tiesiog privaloma. O dar geriau išmanyti pagrindine tręšimo taisykles ir nedaryti tręšimo klaidų.
Dažniausios tręšimo klaidos
Turbūt nei vienam sodininku ar daržininkui dar nepavyko išvengti vienos ar kitos tręšimo klaidos. Kai kurios iš jų pasitaiko itin dažnai ir jų galima lengvai išvengti. Būtent todėl žemiau pateikiamos 10 dažniausių tręšimo klaidų, kartu su patarimais, kaip jų nekartoti.
Tręšimas netinkamu laiku
Viena iš pagrindinių tinkamo tręšimo taisyklių – teisingai parinktas tręšimo laikas. Tuo pačiu tai viena iš dažniausių tręšimo klaidų. Trąšų naudojimas netinkamu metu gali būti neveiksmingas arba netgi žalingas augalams. Pvz., tręšimas rudenį gali paskatinti augalų augimą, kai tuo tarpu jie jau turėtų ruoštis žiemai, todėl augalai tampa jautresni ir mažiau atsparūs šalčiui. Arba tręšimas sausros metu, kai trąšos nepakankamai ištirpsta ir dėl to neįsisavinamos, o tręšimas tampa neefektyvus.
Geriausias laikas tręšti augalus yra jų aktyvaus augimo laikotarpis, kai jie gali efektyviai pasisavinti maistines medžiagas. Įprastai tai yra pavasaris (vegetacijos pradžia), ankstyva vasara (augalų žydėjimo metas) ir užsimezgus vaisiams.
Tačiau kiekvienas augalas turi savo tręšimo laiką ir negalima visų tręšti tuo pačiu metu. Tad prieš tręšiant augalus, būtina pasidomėti, kada ir kaip tai daryti. Vienaip tręšiami, pvz., pomidorai, kitaip žydinčios gėlės ar bulvės ir pan.
Netinkamai parinktas trąšų tipas
Dar viena dažna ir brangiai kainuoti galinti tręšimo klaida – netinkamo tipo trąšų naudojimas. Skirtingi augalai reikalauja skirtingų maistinių medžiagų santykio. Net ir tiems patiems augalams skirtingu jų augimo laikotarpiu gali reikėti skirtingų mikroelementų. Pvz., augimo pradžioje daugumai augalų (o lapiniams augalams visos vegetacijos metu) labiau reikalingas azotas, kad jie galėtų formuoti stiprią lapiją bei augtų sveiki. Kitiems augalams arba vėlesniu augimo metu labiau reikalingas tampa, pvz., fosforas, kad galėtų gausiau žydėti ir krauti gerą derlių.
Netinkamo tipo trąšų naudojimas gali sukelti augalų augimo sutrikimus ir lemti prastesnį ar blogesnės kokybės derlių. Todėl prieš tręšiant augalus, būtina pasidomėti, kokių būtent mikroelementų ir kuriuo metu jiems reikia.
Trąšų perdozavimas
Dažnai iš tos meilės augalams ir noro, kuo geriau juos „pamaitinti“, pridarome daugiau žalos nei naudos. Trąšų perdozavimas – labai dažnai pasitaikanti tręšimo klaida. Daugelis sodininkų vis dar mano, jog kuo daugiau trąšų, tuo augalui geriau ir jis augs stipresnis, gražesnis, sveikesnis. Tačiau „persivalgymas“ pavojingas ne tik žmogui. Augalams pertręšimas gali būti mirtinas.
Trąšų perdozavimas gali sukelti „nudegimo“ efektą, kai pažeidžiami augalo lapai ar šaknys. Ypatingais atvejais dėl pertręšimo dirvoje susikaupusios druskos gali sukelti augalų vytimą, defoliaciją, o sunkiais atvejais ir žūtį.
Tam, kad būtų išvengta šios tręšimos klaidos, būtina laikytis trąšų gamintojo nurodyto dozavimo, kuris visada pateikiamas ant pakuotės ar informaciniame lapelyje. Taip pat nemaišyti skirtingo tipo trąšų, nebent esate tikri, jog tai būtina.
Be to, dirvožemio tyrimai gali būti labai naudingi nustatant, kokių būtent maistinių medžiagų dirvoje trūksta, o kurių yra per daug. Ir, remiantis gautomis išvadomis, atitinkamai koreguoti trąšų normas ir kiekius.
Nepakankamas tręšimas
Lygiai kaip ir trąšų perdozavimas, taip ir nepakankamas jų kiekis gali tapti didele problema. Visiškai netręšti arba tręšti per mažai (augalus, kuriems tręšimas būtinas) yra prastas pasirinkimas, kuris gali pridaryti didelės žalos, o kai kuriais atvejais netgi sąlygoti augalo žūtį.
Gaudami nepakankamai maistinių medžiagų, augalai auga silpni, augimas sulėtėja, jie tampa neatsparūs ligoms bei kenkėjams. Tinkamas trąšų kiekis ypač svarbus skurdžiame dirvožemyje bei tiems augalams (pvz., rožėms), kuriems reguliarus papildymas maistinėmis medžiagomis yra gyvybiškai svarbus.
Norint išvengti šios tręšimo klaidos, reikia augalus tręšti tinkamu metu, reguliariai, taip, kaip rekomenduojama būtent tam augalui, taip pat naudoti pakankamą trąšų normą ir užtikrinti gerą drėkinimą, kad trąšos būtų lengviau įsisavinamos.
Tręšimas netinkamu oru
Parinkote tinkamą metą tręšimui, panaudojote tokias ir tiek, kiek rekomenduojama trąšų, tačiau vis tiek tręšimas buvo neefektyvus. Kodėl taip nutiko? Atsakymas greičiausiai slypi netinkamose tręšimui oro sąlygose.
Jokiais būdais tręšti negalima per sausrą ar šaltį. Tai ekstremalios sąlygos augalams, kai jie patiria didelį stresą, dėl to negali tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų. Taip pat nereikia tręšti labai lietingomis dienomis, ypač tręšiant per lapus. Lietus paprasčiausiai nuplaus visas trąšas ir jokios naudos augalams iš jų nebus. Po smarkių liūčių patariama tręšti praėjus maždaug trims dienoms: žemė dar bus pakankamai drėgna, kad trąšos galėtų sėkmingai ištirpti ir pasiekti augalo šaknis.
Jeigu tręšimo laikotarpiu pasitaiko labai karštos ir sausos dienos, tręšti reikėtų anksti ryte ar vėlai vakare, kad kuo mažiau trąšų išgaruotų bei kad augalai galėtų geriau jas pasisavinti. Kadangi karštomis dienomis augalų gebėjimas įsisavinti maistines medžiagas taip pat sumenksta.
Nepakankamas laistymas po tręšimo
Tam kad trąšos būtų lengvai ir gerai pasisavinamos, jos turi ištirpti vandenyje ir per augalo šaknis jį pamaitinti. Būtent todėl netinka tręšti per sausras. Jeigu žemė sausa, prieš tręšiant reikėtų ją palaistyti. Taip pat užrikinti pakankamą laistymą po tręšimo. Tai ypač aktualu naudojant granuliuotas, o ne skystas ar tirpias trąšas. Trūkstant drėgmės jos tiesiog liks žemės paviršiuje ir nepasieks augalo šaknų. Tai ne tik sumažina trąšų efektyvumą, tačiau ir gali sukelti dirvožemio druskėjimą, kuris yra labai kenksmingas augalams.
Netinkamas trąšų paskirstymas
Netolygus trąšų paskirstymas taip pat yra viena dažnesnių tręšimo klaidų. Trąšų negalima išberti, išpilti ar išpurkšti bet kaip ir kur papuola. Netolygiai paskirstytos trąšos gali sukelti maistinių medžiagų disbalansą dirvožemyje. Tai gali lemti, kad kai kurios augalų dalys gaus per daug trąšų, o kitos – per mažai.
Tręšiant per lapus, reikia taip sureguliuoti purkštuvą, kad trąšos pasklistų kuo didesniame plote ir būtų kuo smulkesnių lašelių pavidalo. Taip jos greičiausiai bus įsisavintos bei bus užtikrinta, kad nenulašės ir pasieks didesnę augalo dalį. Jeigu barstomos granuliuotos trąšos rankomis, reikia stengtis tai daryti kuo tolygiau, jas paskirstant kiek įmanoma labiau vienodai.
Tręšimas per arti augalų
Ši tręšimo klaida pasitaiko naudojant granuliuotas, neištirpusias trąšas. Tokios trąšos yra koncentruotos, todėl su jomis elgtis reikia labai atsargiai. Net ir nedidelis kiekis, prisilietęs tiesiogiai prie augalo, gali jį nudeginti ar sukelti kitus pažeidimus. Todėl tręšiant koncentruotomis trąšomis būtina jas berti kiek toliau nuo stiebo ir saugoti, kad neprisiliestų prie augalo lapų ar kitų jo dalių.
Nepakankamas dėmesys mikroelementams
Dažnai sodininkai ir daržininkai skiria daug dėmesio pagrindiniams trims elementams – azotui, fosforui ir kaliui – tačiau pamiršta apie likusius, gyvybiškai būtinus, mikroelementus, tokius kaip geležis, cinkas, kalcis, siera ir kt. Nors augalams šių elementų reikia mažesniais kiekiais, tačiau jų trūkumas taip pat gali stipriai paveikti augalų sveikatą bei derlių.
Mikroelementų trūkumas dažnai pasireiškia įvairiomis chlorozėmis (lapų pageltimu), augimo sutrikimais ir sumažėjusiu derliumi. Lengviausia šios tręšimo klaidos išvengti naudojant kompleksines trąšas, kuriose yra visi reikalingi augalui mikroelementai. Arba atlikti dirvožemio tyrimus ir remiantis gauta analize periodiškai papildyti dirvą tomis trąšomis, kurių elementų labiausiai trūksta.
Netinkamas ir nepakankamas organinių trąšų naudojimas
Vis dar dažnai sodininkai bei daržininkai labiau pasitiki cheminėmis trąšomis, pamiršdami tokias nuo seno efektyvias organines trąšas kaip perpuvęs mėšlas, kompostas ar žalioji trąša. Organinės trąšos ne tik aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą, vandens laikymą ir mikrobiologinį aktyvumą.
Nepakankamas organinių trąšų naudojimas gali ilgainiui lemti dirvožemio degradaciją ir sumažinti jo derlingumą. Vis dėlto, taip kaip naudojant neorganines trąšas, organinės trąšos turi būti naudojamos tinkamu metu ir tinkamais kiekiais. Nors atrodytų tokios nekaltos, natūraliai iš gamtos paimtos trąšos, tačiau jos gali pakenkti ne menkiau nei neorganinės trąšos. Tuo labiau, kad labai lengva jų perdozuoti. Be to, organinės trąšos turi dar vieną trūkumą – sunku nustatyti tikslią jų normą bei maistinių medžiagų sudėtį.
Todėl rekomenduojama organines ir chemines trąšas derinti tarpusavyje ir skirtingam tręšimui rinktis tai vienas, tai kitas.
Šaltiniai:
- https://www.homesandgardens.com/gardens/fertilizing-mistakes
- https://www.thespruce.com/lawn-fertilizing-mistakes-8631521
- https://fabianseed.com/common-fertilizing-mistakes/
- https://gardening.org/fertilizing-mistakes/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.