Tikrai nedaugeliui yra girdėta portulaka, nors ji puikiai auga Lietuvos daržuose kaip lapinė daržovė arba kaip dekoratyvus augalas gėlynuose. Reikėtų iš naujo įvertinti šio nepopuliaraus augalo sodinimo galimybes – juk jis pasižymi vaistinėmis savybėmis ir maistine verte, o auginimas bei priežiūra tikrai nekelia didelių rūpesčių. Apžvelkime šio vertingo augalo auginimo subtilybes (pasufleruosime – jos auga be jokios pagalbos), kurios privers apsispręsti ir pradėti jas auginti ne tik darže, bet ir ant palangės.
Trumpai: kas ta portulaka?
Portulakos (Portulaca) dažniausiai yra vienmečiai žoliniai augalai, priklausantys portulakinių (Portulacaceae) šeimai. Portulakos pasižymi mėsingu, sultingu stiebu, kurio ilgis varijuoja tarp rūšių – apie 15–40 cm ir gali būti statūs, šliaužiantys, besidriekiantys. Mėsingi lapai taip pat būna įvairios formos: smailūs ar ovalūs. Žiedai įvairių spalvų (nuo baltos iki violetinės), iš kurių subręsta dėžutės pavidalo vaisius ir joje esančios itin smulkios, tamsiai pilkos sėklos.
Portulakų gentyje yra apie 120 rūšių, tačiau Lietuvoje pripažintos ir naudojamos tik kelios. Valgymui skirta portulaka atvežta iš Vakarų ir Vidurio Azijos, o gėlė – iš Pietų Amerikos, Brazilijos.
Didžiažiedė portulaka
Didžiažiedės portulakos (Portulaca grandiflora) žinomos kaip gėlės, turinčios 15 cm aukščio kylantį, mėsingą, išsidraikiusiai šakotą stiebą, mėsingus smulkius cilindriškus lapus. Augalas žydi tuščiaviduriais ar pilnaviduriais 2,5 cm skersmens žiedais, kurių spalva balta, rožinė, raudona, geltona, purpurinė. Jie būna susitelkę po 2–3, nekvepia ir išsiskleidžia tik saulėtą dieną, o sezonas trunka nuo birželio iki spalio mėn. Yra išvesta nemažai veislių: „Happy Trails“ ir „Happy Hours“ veislės turin rožinės spalvos žiedus; „Sundial Scarlet“ apsipila raudonais žiedais. Visgi dažniau naudojami portulakų gėlių sėklų mišiniai.
Paprastoji portulaka
Paprastoji portulaka (Portulaca oleracea) – nuo didžiažiedės gentainės nesulyginamai skiriasi, nes šio augalo sultingas stiebas yra šliaužiantis, apie 40 cm ilgio, šakotas. Dėl besidriekiančio stiebo ši rūšis sudaro kilimėlius. Taip pat mėsingi lapai yra ovalios, plokščios formos su lygiu krašteliu, šviesiai žalios spalvos arba kartais pigmentuoti. Paprastosios portulakos žiedai esti geltonos, baltos ar raudonos spalvos, kurie po kelis išsidėsto stiebų išsišakojimuose.
Portulakos auginimas
Vieta. Portulakos gėlės yra šviesiamėgės, todėl turi būti auginamos saulėtoje, šiltoje vietoje (geriausiai tinka pietinė gėlyno pusė), kuri apsaugota nuo vėjo. Pavėsyje jos paprasčiausiai neužaugins žiedų. Taip pat parinkite tokią vietą, kurioje neužklysta šunys ir katės, nes pakramtę portulakos jie gali stipriai apsinuodyti. Kalbant apie paprastąją portulaką, šioji yra gana guvi ir gali okupuoti didesnį plotelį, negu jai skyrėte. Jos greitai plinta, o išnaikinti yra pakankamai sunku, tad gera alternatyva jas auginti vazonuose arba kambaryje.
Dirvožemis. Gėlėms reikalinga sausoka priesmėlio dirva, kuri turi būti labai gerai drenuota. Ji augs kiek rūgščioje ar neutralioje dirvoje (pH apie 5,5–7,5), kuri gali būti akmenuota ir skurdi. Jeigu jūsų sode vyrauja molingas dirvožemis, tada didžiažiedes portulakas geriau auginti vazone. Tuo tarpu paprastoji portulaka lengvai auga netgi šaligatvio plyšiuose ir pakelėse, tačiau augindami augalus molingoje, įdirbtoje dirvoje gausite didesnius ir sultingesnius augalus, nei augindami suslėgtoje, skurdžioje žemėje. Pastebėta, kad prastesnės kokybės žemėje auginami augalai yra stipresnio skonio.
Portulakos sėja ir sodinimas
Portulakos sėklos daigams sėjamos balandžio mėnesį į dėžutes viduje (likus 6–8 savaitėms iki persodinimo į lauką) ir laikomos prie šviesios palangės. Taip pat galima sėti į inspektą arba praėjus šalnų pavojui tiesiai į dirvą. Sėklų žemėmis užžerti nereikia, jos tik nestipriai prispaudžiamos prie dirvos, kuri yra tik šiek tiek drėgna. Portulakos išdygsta po 8–14 dienų, o daigai pikuojami paliekant 3 cm atstumą. Jei portulakas reikia persodinti į lauką, tai į nuolatinę vietą persodinama gegužės pabaigoje 10–15 cm atstumu. Valgymui skirtai portulakai sodinti į dirvą galima įmaišyti komposto. Portulakos sėjamos kasmet, nes tai vienmečiai augalai, tačiau dažnai to neprireikia, nes jos sėkmingai užsisėja pačios.
Portulakos priežiūra
Laistymas. Paprastai portulaka yra sausrai pakankamai atsparus augalas, todėl laistymą galite primiršti. Augalai pakenčia sausros periodus, tačiau žydėjimas būna geresnis, kai dirvožemyje yra šiek tiek drėgmės. Planuokite laistyti augalą, jei ilgą laiką nelijo – karštą vasarą pakanka vieno gilaus laistymo per savaitę. Tokiu atveju laistykite tik dirvožemį, vengiant vandens patekimo ant lapų. Norėdami užauginti sultingesnius paprastosios portulakos lapus, pastoviai palaikykite lengvai drėgną dirvą.
Mulčiavimas. Norint sumažinti paprastosios portulakos plitimą, dirvą galima pamulčiuoti. Vasaros viduryje užberkite apie 1 cm organinio mulčio, pavyzdžiui, medžio drožlių.
Tręšimas. Augalai pakenčia skurdų dirvožemį, todėl jiems dažniausiai nereikia trąšų. Tačiau augalą sodinant galima patręšti subalansuotomis, lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, kurios padeda augalui sveikai augti ir gausiai žydėti. Taip pat fosforo turinčiu mišiniu portulakas galite tręšti du kartus per jų vegetacijos sezoną tam, kad gausiau žydėtų.
Genėjimas. Pašalinkite visas ataugas, kurios atrodo negyvos ar sergančios, taip pat galite išretinti tankų augalą, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją ir sumažintumėte ligų riziką. Nudžiūvusių augalų žiedų šalinti nebūtina.
Portulakos dauginimas
Gėlės dauginamos auginiais. Nuo motininio augalo vasarą nupjaunamas 12–15 cm ūglis ir pašalinami lapai nuo apatinės jo dalies. Auginys sodinamas į smėlingą žemę vazonėliuose ir laikomas šviesioje, šiltoje vietoje. Dirva palaikoma kiek drėgna, bet neužmirkusi. Jau po savaitės turėtų matytis augimas, todėl tokį ūglį galima persodinti į naują vietą.
Iš tikrųjų paprastoji portulaka yra gana visli, todėl net atpjautas poros centimetrų stiebo gabalėlis ir visiškai užkastas nedideliu sluoksniu dirvos taip pat gali sėkmingai prigyti. Po kelių savaičių pradėsite matyti iš dirvos kyšančius naujus augalus.
Na ir žinoma, įprastas portulakų dauginimas sėklomis ar sodinukais, kurie aptarti anksčiau.
Kada renkama bei kaip panaudojama portulaka
Salotoms paprastųjų portulakų derlių galima nuimti praėjus 3 savaitėms po sudygimo. Ūgliai, stiebai ir lapai maistui turi būti jauni, kol augalai dar nepradėjo žydėti. Augalus reikia nupjauti paliekant neaukštus stiebus, kurie netrukus atauga. Jeigu augalas jau žydi, lapai pakietėja ir pasikeičia skonis, todėl nelabai kas tokius vartoja.
Šią lapinę daržovę geriausia naudoti šviežią salotose (panašiai kaip špinatus), bet galima virti, pridėti į sriubas, padažus, troškinius, netgi marinuoti ar džiovinti. Portulakos tinkamos ir kaip prieskoniai prie mėsos patiekalų. Teigiama, kad lapų skonis šiek tiek citrusinis, sūrus su nežymiu pipirinio kartumo prieskoniu, gal kiek primena gražgarstes, bet yra sultingesnės.
Portulakų ligos ir kenkėjai
Portulakos nesusiduria su jokiais pastebimais kenkėjais ar ligomis, nors kartais, ypač pavasarį, gėles gali varginti amarai. Valgomos portulakos taip pat retai kada susiduria su kenkėjais, tačiau kartais lapus užminuoja vabaliukai (straubliukai) ar musių lervos.
Jeigu nėra užtikrinamas geras drenažas, portulaka gali susirgti lapų ir šaknų ligomis. Tai gali būti rūdys, puviniai, grybelinės ligos, tokios kaip Botrytis.
Kokios naudos teikia portulaka
Maistinės savybės. Portulakos kaip salotos arba kaip mikrožalumynai turėtų būti įtraukti į maisto racioną dėl gausių ir įvairių naudingųjų medžiagų. Žolėje yra angliavandenių ir cukrų, vitaminų C, E, B1, PP, flavanoidų, betacianinų, organinių rūgščių, dervų, glikozidų, karoteno.
Dekoratyvumas. Portulakų gėlės nuostabiai atrodo alpinariumuose ant akmenų, taip pat jos gali papuošti gėlynų pakraščius, suformuoti kilimėlį, netgi derėti kabančiuose krepšeliuose.
Portulakos vaistinės savybės
Paprastoji portulaka liaudies medicinoje žinoma dėl savybių gydyti sutrikusią inkstų veiklą, nemigą, slopinti uždegiminius procesus, varyti šlapimą, gerinti apetitą, malšinti troškulį, tonizuoti organizmą. Vartojami švieži portulakos lapai arba gaminami žolės antpilai, tačiau dėl tonizuojančio efekto portulakas reikėtų vartoti saikingai.
Mokslininkai ištyrė, kad paprastosios portulakos turi farmakologinių savybių, tokių kaip neuroprotekcinis, antimikrobinis, antidiabetinis, antioksidacinis, priešuždegiminis, prieš opinis ir priešvėžinis poveikis. Jos apsaugo kepenis, inkstus, mažina skausmą ir atpalaiduoja raumenis.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/portulaka/
https://www.thespruce.com/growing-portulaca-1315707
https://gardenerspath.com/plants/herbs/grow-purslane/
Ruzgienė R., Mackevičius A. Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas, Vilnius: Leidykla „Eugrimas“, 2010, 80–81 p.
Skeivienė O. Gėlių auginimas, Vilnius: Leidykla „Mokslas“, 1978, 58 p.
Tyrimai:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6325294/
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378874116312752
https://www.hindawi.com/journals/bmri/2015/925631/
https://www.researchgate.net/publication/311067890_Portulaca_OleraceaA_Review_Study
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.