Šilingė – daugiametis žolinis augalas, mėgstamas ir populiarus dėl savo unikalių savybių, gebėjimo greitai uždengti žemės paviršių ir dekoratyvumo. Straipsnyje išsamiau apžvelgsime šilingės kilmę, išvaizdą, savybes, auginimo ir priežiūros subtilybes.
Šilingė: išvaizda ir paplitimas
Šilingė (Lysimachia) priklauso raktažolinių augalų šeimai. Žinoma maždaug 150 rūšių. Augalo gimtinė – Europa ir Vakarų Azijos regionai, kur dažniausiai aptinkamas natūraliuose pelkių, miškų pakraščiuose ir upių pakrantėse. Tai rodo, kad šilingė yra puikiai prisitaikiusi augti drėgnomis sąlygomis bei gali augti tiek daliniame pavėsyje, tiek atvirose vietose.
Tai neaukštas augalas, dažniausiai augantis horizontaliai (šliaužiantis). Stiebai ploni, šliaužiantys, gali pasiekti iki 60 cm ilgį. Šilingės stiebai puikiai įsišaknija ten, kur šliauždami susiliečia su žeme. Tokiu būdu augalas lengvai ir greitai plinta, sukurdamas tankią žalią dangą.
Šilingės lapai apvalūs arba ovalūs, švelniai žalios spalvos, išsidėstę poromis išilgai stiebo. Lapai dažnai blizgantys, o jų forma primena monetą, todėl šliaužiančioji šilingė (Lysimachia nummuliaria) ir gavo tokį pavadinimą (nummuliaria lotynų kalboje reiškia monetą). Beje, anglų kalboje šis augalas dažnai vadinamas „pinigine“.
Žydi birželio–liepos mėnesiais, dažniausiai geltonos spalvos žiedais. Nors pasitaiko ir baltažiedžių rūšių. Šilingės žiedai susitelkę lapų pažastyse ir yra labai kvapūs bei pritraukia įvairius vabzdžius apdulkintojus. Tad šilingė gali būti puikus augalas bitėms.
Šilingės rūšys ir veislės
Nors Lietuvoje dažniausiai auginama ir geriausiai žinoma šliaužiančioji šilingė, tačiau jos rūšių ir veislių įvairovė yra kur kas gausesnė. Keletas populiariausių šilingės rūšių:
- Šliaužiančioji šilingė (L. nummuliaria) auginama parkuose, soduose kaip dekoratyvinis, šliaužiantis, tankų žemės kilimą suformuojantis augalas. Ji taip pat labai dekoratyviai atrodo pakabinamuose vazonuose. Mėgstama kaip kapų gėlė.
- Paprastoji šilingė (L. vulgaris) auga vertikaliai ir pasiekia net iki 1 m aukštį. Auga pagrioviuose, pakrantėse, drėgnuose miškuose. Žiedai geltoni, susitelkę į kekes.
- Taškuotoji šilingė (L. punctata) išsiskiria savo aukštais, stačiais stiebais ir ryškiais geltonais žiedais. Dekoratyvus, iki 65 cm aukščio užaugantis augalas, itin mėgstamas vabzdžių apdulkintojų.
- Ančiasnapė šilingė (L. clethroides) taip pavadinta dėl savo anties snapą primenančių žiedų. Mėgstamas ne tik dėl dekoratyvumo, tačiau ir dėl gebėjimo užpildyti dideles erdves. Auga vertikaliai ir gali pasiekti 90–100 cm aukštį. Žali augalo lapai rudenį tampa oranžinės spalvos. Žiedai taip pat išskirtiniai: žiedyno ilgis 30–45 cm, žiedai baltos spalvos.
- Tamsialapė šilingė (L. ciliata) auga vertikaliai ir pasiekia iki 90 cm aukštį. Išsiskiria plačia lapija bei bronzinės–bordo spalvos lapais. Žiedai ryškūs, geltoni. Idealiai tinka natūralistiniams sodams.
Šilingė įvairi ne tik rūšimis bei pagal tai besiskiriančia išvaizda, tačiau ir veislėmis. Netgi pati populiariausia ir dažniausia Lietuvoje šliaužiančioji šilingė skiriasi priklausomai nuo jos veislės:
- Šliaužiančioji šilingė „Aurea“ išsiskiria aukso spalvos lapais, todėl dažnai naudojama kaip akcentas alpinariumuose arba kabinamuose vazonuose.
- Šliaužiančioji šilingė „Firecracker“ turi purpurinės spalvos lapus bei geltonos spalvos žiedus. Puikiai tinka sodams, kuriems reikia ryškių spalvų akcentų.
- Šliaužiančioji šilingė „Alexander“ ypatinga savo margais lapais su kreminės spalvos kraštais. Žiedai geltonos spalvos. Tinka dekoratyviniams gėlynams, kur reikia margos lapijos.
Šilingės auginimas ir priežiūra
Nors šilingės išvaizda gali būti įvairi, tačiau visų jų priežiūra yra paprasta ir lengva. Tai atsparios ir lengvai prižiūrimos gėlės. Todėl jas lengva derinti įvairiose gėlyno vietose, komponuoti su kitomis gėlėmis, auginti vazonuose. Be to, jos puikiai auga ir šešėliuotose sodo vietose, tad papuoš net tas sodo vietas, kur kitos gėlės auga ar žydi nenoriai.
Šviesa. Šilingė puikiai auga tiek saulėtoje, tiek dalinai pavėsingoje vietoje. Tačiau reikia žinoti, kad ypač karštomis dienomis ir ilgai būnančio saulės atokaitoje augalo lapai gali išblukti. Tai ypač aktualu toms veislėms, kurių lapai yra margi ar spalvoti. Pavėsyje augančios šilingės lapai bus ryškesni ir sodresnės spalvos.
Dirva. Šilingė mėgsta derlingą ir drėgną arba vidutinio drėgnumo, tačiau gerai drenuojančią dirvą. Gali augti net drėgnose upių, tvenkinių ar kitų vandens telkinių pakrantėse.
Laistymas. Kadangi sėkmingam augimui šilingei reikalinga drėgmė, laistymas jai yra būtinas. Ypač tai svarbu karštomis, sausomis vasaros dienomis. Tokiu laikotarpiu šilingė privalo būti gausiai laistoma.
Tręšimas. Kasmet pavasarį, vegetacijos pradžioje rekomenduojama šilingę patrešti universaliomis NPK (10–10–10) skystomis trąšomis.
Žiemojimas. Šilingė – atsparus šalčiui augalas, todėl Lietuvoje puikiai žiemoja. Žiemai nereikia pridengti ar kitaip paruošti.
Genėjimas. Rudenį, artėjant žiemai šilingę reikia apgenėti: pašalinti nudžiūvusias, pažeistas šakas ar stiebus. Pavasarį jie ataugs sveikesni, vešlesni ir stipresni. Genėjimas taip pat padeda suvaldyti augimą ir suteikti šilingei norimą formą.
Kaip dauginama šilingė?
Šilingės dauginimas, kaip ir auginimas, yra gana paprastas. Ji gali būti dauginama sėklomis, auginiais arba dalijant kerą. Be to, augalas pats plinta pasidaugindamas sėklomis bei įsišaknydamas šakniastiebiais.
Dauginant sėklomis, šilingės sėklos sėjamos į daigyklas pavasarį pabarstant jas tiesiai ant žemės. Užberti žeme nereikia, tačiau reikia reguliariai laistyti. Sėklos sudygsta per 1–3 mėnesius. Silpniausi daigeliai turėtų būti išretinami. Kai daigeliai sustiprėja, juos reikia pikiuoti.
Dauginant auginiais, juos reikia nukirpti aštriomis, gerai dezinfekuotomis žirklėmis ir įmerkti į filtruotą, kambario temperatūros vandenį arba įsodinti į drėgną žemę vazone. Kai įsišaknys, persodinkite į nuolatinę augimo vietą.
Dalijant kerą, rekomenduojama tai daryti pavasarį. Brandų augalą iškasame su visomis šaknimis, kuo mažiau jas pažeidžiant. Dalį kero atskirkite nulauždami ir įsodinkite į vazoną ar kitą jo auginimui numatytą vietą.
Šilingės ligos ir kenkėjai
Įprastai šilingė yra gana atspari kenkėjams bei ligoms, tačiau augdama labai drėgnoje vietoje gali nukentėti nuo grybelinių ligų, pvz., rūdžių ar lapių dėmėtligės. Grybinės ligos paprastai puikiai išgydomos vario sulfato preparatais ar kitomis joms naikinti skirtomis priemonėmis.
Beje, panašu, kad šilingė nenukenčia netgi nuo sraigių bei šliužų, kaip tai dažnai nutinka kitiems augalams.
Kur sodinti šilingę?
Šilingė, pasirinkus tinkamą rūšį ir veislę, papuoš bet kurį gėlyną, vazoną ar tiks kapams apželdinti. Ji puikiai dera alpinariumuose ar gėlynuose kaip pagrindinis akcentas, taip pat gražiai atrodo su kitais aukštais augalais. Šilingė tinka ir vandens sodams, vandens telkinių pakrantėms apželdinti.
Šliaužiančioji šilingė labai gražiai atrodo kabančiuose vazonuose, balkonų loveliuose. Ji idealiai tinka pavėsyje esantiems balkonams papuošti. Beje, šliaužiančiosios šilingės veislė „Aurea“ gali būti auginama kaip kambarinis, kabantis augalas.
Šaltiniai:
- https://www.mygarden.com/plants/moneywort
- https://www.thespruce.com/creeping-jenny-container-plant-4125237
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-creeping-jenny/
- https://www.epicgardening.com/creeping-jenny/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
