Lietaus sodas: tvarus sprendimas lietaus vandens valdymui

Lietaus sodas – dar naujas ir mažai girdėtas sprendimas lietaus vandeniui valdyti. Toks sodas labiausiai skirtas miestų bei priemiesčių gyventojams, siekiant suvaldyti lietaus perteklių ir sumažinti apsėmimo riziką. Lietaus sodas yra ne tik funkcionalus, bet ir estetiškas sprendimas, todėl tampa vis populiaresniu pasirinkimu.

Straipsnyje aptarsime, kas yra lietaus sodas, kokie jo privalumai bei pasidalinsime rekomendacijomis, kokius augalus jam pasirinkti.

Kas yra lietaus sodas?

Lietaus sodas – tai specialiai suprojektuotas želdynas, skirtas surinkti, sugerti ir filtruoti lietaus vandenį, nutekantį nuo stogų, važiuojamųjų kelio dalių, šaligatvių ar kitų paviršių. Dažniausiai tai vietinių, natūraliai tame klimate augančių krūmų, daugiamečių augalų ir gėlių sodas, pasodintas nedidelėje įduboje, žemiau aplinkinės žemės lygio ar natūraliai esančiame šlaite sklypo ribose.

Tai nėra nei vandens sodas, nei tvenkinys ar pelkė. Atvirkščiai, didžiąją dalį laiko lietaus sodas išlieka sausas. Jis sulaiko vandenį tik lietaus metu ir iš karto po jo. Lietaus sodas sukurtas taip, kad vanduo galėtų lėtai įsigerti į dirvą, užuot greitai nubėgęs į kanalizaciją ar aplinkinius vandens telkinius. Ir paprastai vanduo susigeria į dirvą per 24–48 valandas.

Kodėl lietaus vandens nutekėjimas yra problema?

Gali kilti klausimas, kodėl apskritai lietaus vanduo, tiksliau jo nutekėjimas nuo stogų ir kitų nepralaidžių paviršių, yra problema? Problema yra tame, kad nutekėdamas lietaus vanduo kartu su savimi nusineša įvairius teršalus, tokius kaip purvas, cheminės medžiagos, trąšos, aliejai, šiukšlės, netgi bakterijos.

Toks nevalytas vanduo patenka į aplinkinius vandens telkinius bei požeminius vandenis. Yra paskaičiuota, kad lietaus nuotėkio pernešami teršalai sudaro apie 70 proc. visos vandens taršos.

Lietaus sodas surenka nuotėkį, augalai ir dirva jį filtruoja ir taip yra pašalinama apie 90 proc. maistinių bei cheminių medžiagų iš nutekančio lietaus vandens. Lietaus sodas leidžia į žemę susigerti apie 30 proc. daugiau vandens nei, pvz., veja. Todėl į aplinkinius vandenis patenka kur kas švaresnis, filtruotas lietaus vanduo.

Lietaus sodas: privalumai

Lietaus sodas ne tik atrodo labai estetiškai bei patraukliai. Iš tiesų jo funkcijos, ypač miestuose bei priemiesčiuose, yra labai svarbios. Galima išskirti šiuos lietaus sodo privalumus:

• Vandens valdymas. Lietaus sodas padeda suvaldyti didelius lietaus vandens kiekius, taip sumažindami apsėmimo riziką, apsaugodami infrastruktūrą nuo gausaus lietaus daromos žalos, taip pat mažindami dirvos eroziją.
• Lietaus vandens kokybės gerinimas. Kaip minėta, lietaus vanduo sulaiko ir lėtai į dirvą išleidžia kur kas švaresnį lietaus vandenį, negu jis nutekėtų įprastai.
• Ekologija. Kadangi lietaus sodas įprastai apsodinamas vietiniais augalais, jame sukuriamos buveinės vietinėms gyvūnų rūšims, ypač vabzdžiams apdulkintojams. Tai padeda išlaikyti biologinę įvairovę ir palaiko sveiką ekosistemą.
• Estetika. Lietaus sodas gali būti suprojektuotas ir įrengtas taip, kad pridės vertės ir grožio bet kuriam sklypui. Tokie sodai gali būti skirtingo dydžio, formos, atitinkantys individualius poreikius, skonį bei derinami prie visos aplinkos.
• Paprasta priežiūra. Įrengus lietaus sodą, jo priežiūra yra minimali, o estetinė ir ekologinė nauda didžiulė.

Lietaus sodo įrengimas

Lietaus sodas turėtų užimti apie 20 proc. viso ploto, kurį užima sklype esantys stogai, šaligatviai, važiuojamosios kelio dalys bei kiti nepralaidūs paviršiai. Vidutinis lietaus sodas vienam gyvenamajam namui turėtų apimti nuo 30 iki 120 m².

Vietos parinkimas

Visų pirma, reikia numatyti ir parinkti tinkamiausią vietą lietaus sodui. Geriausia jį įrengti ten, kur natūraliai kaupiasi lietaus vanduo, pvz., netoli namo stogo, važiuojamosios dalies, nutekamųjų vamzdžių. Tačiau svarbu atminti, kad lietaus sodas neturėtų būti įrengiamas ten, kur yra nuolat užsilaikantis vanduo: lietaus sodas nėra tvenkinys ir jis neturi virsti pelke.

Taip pat svarbu įvertinti atstumą nuo pastatų bei kitų svarbių įrenginių.

Įrenginiai	Rekomenduojamas atstumas
Pastatai ir pastatų pamatai	3 m
Kanalizacijos vamzdynai	10 m
Vandens gręžiniai ir kiti komunaliniai įrenginiai	15 m

Dirvožemio tyrimai

Tai vienas svarbiausių darbų, įrenginėjant lietaus sodą. Dirvožemio tyrimai būtini, siekiant įvertinti jo pralaidumą ir tinkamumą greitam vandens sugėrimui. Idealus dirvožemis lietaus sodui toks, kuris leidžia vandeniui greitai susigerti, kad augalai neužmirktų ir sodas netaptų pelke.

Dirvožemio pralaidumą galima patikrinti ir patiems:

1. Numatytoje sodui vietoje iškasama apie 25 cm gylio duobė ir pripildoma vandens.
2. Jeigu vanduo susigėrė per 48 val., vieta puikiai tinka lietaus sodui. Jeigu ne, verta apsvarstyti kitą vietą arba pasirūpinti geresniu drenažu: dirvožemį pamaišyti su smėliu, žvyru, kompostu, keramzitu ir pan.

Lietaus sodo dizainas

Sodo forma ir dydis priklauso nuo aplinkos sąlygų, tikėtino lietaus kiekio, turimos erdvės ir, žinoma, nuo norų, nuo to, kas yra gražu būtent jums. Dažniausiai lietaus sodui pasirenkamas pusmėnulio ar inksto formos dizainas.

Lietaus sodas turėtų būti apie 10–20 cm žemiau kitos žemės aplinkui, su švelniai nuožulniais šlaitais, leidžiančiais lietaus vandeniui laisvai nutekėti į sodą.

Kokie augalai tinka lietaus sodui?

Kaip minėta, lietaus sodui rekomenduojama rinktis vietinius augalus, nes jie gerai prisitaiko prie vietos klimato ir dirvožemio sąlygų. Taip pat tokius, kurie gerai toleruoja tiek drėgmę, tie pakelia sausrą.

Keletas augalų idėjų lietaus sodui:

• Žoliniai augalai: miskantai, margainiai, šluotsmilgės, vilkdalgiai. Jie turi galingas šaknis, kurios padeda gerai sugerti vandenį.
• Gėlės: astrai, ežiuolės, rasakilos. Gėlės paprastai sodinamos lietaus sodo pakraštyje, sausiausioje sodo vietoje ir suteikia sodui spalvų bei grožio.
• Krūmai ir maži medeliai: šeivamedis, sedula. Didesni augalai padeda stabilizuoti dirvožemį ir pritraukti paukščius bei vabzdžius.

Lietaus sodas: tolesnė priežiūra

Kaip minėta, lietaus sodo priežiūra lengva ir nesudėtinga. Daugiau dėmesio jam reikia skirti tik pirmaisiais metais po įkūrimo:

• jeigu pasitaikytų sausos dienos, reikia palaistyti, kol augalai prigis ir įsitvirtins;
• taip pat reikia reguliariai ravėti piktžoles, kad sodas atrodytų estetiškai, tvarkingai, o žolės neužgožtų augalų;
• daugiamečius augalus gali tekti genėti, šalinti negyvas ar nudžiūvusias šakas, dalis, taip pat reguliariai skabyti nužydėjusius žiedus, o vienmečius augalus pakeisti naujais.

Lietaus sodas yra puikus sprendimas tvariam lietaus vandens valdymui. Jis ne tik padeda sumažinti patvinimo riziką ir pagerina lietaus nuotėkų kokybę, bet ir praturtina kraštovaizdį bei skatina biologinę įvairovę. Teisingai suprojektuotas ir prižiūrimas lietaus sodas gali tapti vertingu jūsų namų ar net bendruomenės turtu.

Šaltiniai:

1. https://groundwater.org/rain-gardens/
2. https://blog.jungseed.com/how-to-create-a-rain-garden/
3. https://princetonhydro.com/how-to-build-a-rain-garden-in-10-steps/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.