Didysis amis iš pirmo žvilgsnio kažkam gali priminti žydinčias garšvas ar pankolius, o galbūt laukines morkas. Tačiau tai atskiras augalas, augantis pievose ar gėlynuose ir akį traukiantis savo lengvais, į nėrinius panašiais „skėtukais“ – žiedais. Ypač gražiai didysis amis atrodo puokštėse. Suteikia joms lengvumo ir gaivumo.
Norintiems šį augalą auginti savo gėlyne, dalinamės keletu patarimų šiame straipsnyje.
Didysis amis – pievų „skėtukas“
Amis (Ammi) priklauso salierinių šeimai, todėl išvaizda toks artimas pankoliams, morkoms ar miškiniam skudučiui. Šioje gentyje yra 10 rūšių, iš kurių dvi – didysis amis (Ammi majus) ir dantikrapštis amis (Ammi visnaga) – paplitę ir auginamos ir Lietuvoje. Kitos amių rūšys natūraliai auga Azorų salyne, Madeiros salose, Viduržemio jūros regione, Vakarų Azijoje, Kaukaze. Kai kuriose šalyse amiai auginami kaip vaistiniai augalai, gydantys bronchinę astmą, kokliušą, odos ligas.
Didysis amis – vienmetis augalas, užaugantis iki 1 metro aukščio ir 50 cm pločio. Vienos šakelės ilgis gali siekti 50–70 cm. Lapai sudėtiniai, plunksniškai skaldyti. Tačiau išraiškingiausi yra didžiojo amio žiedai. Jų skersmuo gali siekti net 15 cm. Žiedai balti, dvilyčiai, susitelkę į skėčius, išaugančius šakelės viršūnėje. Paprastai ant šakelės būna vienas pagrindinis „skėtukas“ ir keli mažesni, jaunesni. Didysis amis žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Didžiojo amio vaisius – skeltavaisis. Subrendę sėklos išsibarsto aplinkui ir augalas taip puikiai pats pasisėja.
Didysis amis idealiai tinka skintų gėlių arba natūralistiniams gėlynams formuoti, apvadams. Tvirti ir dideli žiedynai labai gražiai atrodo skintų gėlių puokštėse. Taip pat labai dekoratyvūs ir džiovinti. Beje, kuo dažniau skinami žiedai, tuo didysis amis daugiau ir gražiau žydi.
Didysis amis gėlynuose: kur sodinti?
Reikia nepamiršti, kad didysis amis todėl ir didysis, kad užauga aukštas, platus, dideliais žiedynais. Todėl turėtų būti sodinamas toje gėlyno vietoje, kur neužgoš mažesnių augalų. Galbūt maišyti su kitais aukštais, žydinčiais augalais arba sodinti gėlyno fone.
Didysis amis taip pat labai nektaringas augalas, pritraukiantis daug vabzdžių apdulkintojų, tad tai puikus augalas ir daržoves ar vaisius auginantiems sodininkams.
Tačiau taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad didysis amis savo gimtinėje laikomas piktžole, tad jis tikrai greitai ir gana agresyviai plinta. Todėl jo dauginimąsi reikia nuolat kontroliuoti ir prižiūrėti.
Didžiojo amio auginimas: dirva ir vieta
Šviesa. Didžiajam amiui labiausiai tinka dalinai pavėsinga vieta, nes natūraliai jis auga miškingose, šešėliuotose vietose. Vis dėlto kadangi tai piktžolė, tad augalas gana pakantus: gali augti ir saulėtoje vietoje, ir visiškame pavėsyje, jeigu gaus pakankamai drėgmės. Tačiau augdamas visiškame pavėsyje sukraus mažesnius, ne tokius įspūdingus žiedus, taip pat jų bus mažiau. O augdamas tiesioginiuose saulės spinduliuose, gali nudegti lapus.
Dirva. Didysis amis puikiai auga bet kokiame dirvožemyje. Pagrindinis reikalavimas, kad tai būtų gerai drenuojanti dirva, laidi vandeniui, kad neužsistovėtų vanduo. Tinka bet kokio rūgštingumo dirvožemis, nors labiau mėgsta silpnai rūgščią dirvą.
Kada sėjamas didysis amis?
Didysis amis gali būti sėjamas tiesiai į dirvą arba išauginamas daigyklose ir persodinamas. Tačiau dėl liemeninės šaknų sistemos yra gana jautrus persodinimui augalas, dažnai sunkiai prigyja. Todėl sėjant į daigyklas rekomenduojama iš karto rinktis atskirus, didesnius vazonėlius, kad kuo mažiau būtų traumuojamas šaknynas persodinant.
Į daigyklas didysis amis sėjamas maždaug prieš 4–6 savaites iki numatomo persodinimo į atvirą dirvą. Sėjai tinka daigams skirta žemė. Sėklos sudygsta maždaug per 10 dienų, jeigu pakanka drėgmės ir šilumos. Norint paspartinti, galima pasėjus pridengti polietileno maišeliu ar plėvele. Tačiau būtina reguliariai vėdinti kondensatą, kad sėklos nesupūtų nuo drėgmės pertekliaus.
Vazonuose išauginti didieji amiai į gėlynus persodinami pasibaigus šalnoms. Rekomenduojamas atstumas tarp augalų 30×30 cm.
Lengviausias ir paprasčiausias būdas užsiauginti didįjį amį – balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje pasėti jį tiesiai į atvirą dirvą gėlyne. Sėjama žemės paviršiuje, vos užberiant žeme. Sėkloms sudygti reikalinga šviesa, tad geriau jų nepasėti pernelyg giliai.
Didysis amis rudenį pats pasisėja iš sėklų, tad jeigu nenorite, jog pernelyg išplistų, reikėtų neleisti sėkloms subręsti. Be to, rudenį taip pat galima sėti didįjį amį tiesiai į atvirą dirvą. Tinkamiausias tam mėnuo – rugsėjis.
Didžiojo amio auginimas ir priežiūra
Didysis amis – savo prigimtimi yra piktžolė, tad tai gana mažai priežiūros reikalaujantis augalas. Jį auginti bus vienas malonumas, teliks grožėtis nuostabiais žiedais. Didesnė problema gali būti pernelyg smarkus plitimas. Tad jį reikia kontroliuoti, neleidžiant per daug prisisėti.
Laistymas. Gimtinėje didysis amis dažniausiai aptinkamas augantis drėgnose, miškingose vietose, tad ir auginamas gėlynuose mėgsta daug drėgmės. Gali augti netgi gana drėgnose vietose, pvz., netoli tvenkinio. Vis dėlto nuolat drėgna dirva arba tokia, kur vanduo užsistovi, šiam augalui netinka. Nelietingomis dienomis, laistyti reikėtų kartą per savaitę. Prieš laistant, siekiant išvengti šaknų puvinio, patariama leisti viršutiniam dirvos sluoksniui pradžiūti.
Piktžolių naikinimas svarbus, kol augalas tik dygsta ir yra nedidelis. Vėliau didieji amiai gana neblogai užgožia žemę ir piktžolės nebeturi kur prasiskverbti.
Tręšimas didžiajam amiui nėra reikalingas. Nebent jis augtų labai jau skurdžioje dirvoje. Tokiu atveju galima prieš žydėjimą papildomai patręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis.
Genėjimas šiuo atveju lygu nužydėjusių žiedų pašalinimui bei žydinčių skynimui. Kaip minėta, kuo daugiau žiedų skinama, tuo gausiau ir gražiau didysis amis žydi.
Žiemojimas. Didysis amis yra vienmetis augalas, todėl rudenį jis nuraunamas. Nors kai kurie sodininkai palieka nužydėjusius stiebelius iki pavasario. Jie gana puošniai atrodo padengti šerkšnu ar sniegu.
Didysis amis – mėgstamas kenkėjų skanėstas
Didysis amis pritraukia ne tik vabzdžių apdulkintojų, tačiau ir kenkėjų. Gana dažnai jį puola amarai, taip pat yra mėgstamas šliužų ir sraigių. Perlaisčius, gali užpulti šaknų puvinys.
Didysis amis medicinoje
Augalas plačiai naudojamas tiek tradicinėje, tiek netradicinėje medicinoje. Gydomosiomis savybėmis pasižymi jo sėklos, kurios naudojamos šioms ligoms gydyti:
- astmai;
- krūtinės anginai;
- inkstų akmenims;
- kaip šlapimą varanti priemonė;
- pleiskanojančiai, niežtinčiai odai;
- psoriazės, vitiligo ligų gydymui.
Tačiau daugelio ligų gydymas didžiojo amio sėklomis nėra pagrįstas moksliniais tyrimais. Be to, nemažai žmonių yra jam alergiški. Taip pat netinkamas augalo vartojimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą ir skausmą. Vartojamas ant odos didysis amis sukelia padidintą odos jautrumą saulei, todėl kyla nudegimo pavojus.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/amis/
- https://www.thespruce.com/bishops-weed-plant-care-5082962
- https://www.growveg.co.uk/plants/us-and-canada/how-to-grow-bishops-weed/
- https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-292/bishops-weed
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
