Tikrai ne visi žinote, kad ruduo – ne tik derliaus nuėmimo ir jo užkonservavimo žiemai metas. Jis dar labai tinkamas įvairių augalų sėjai ir sodinimui. Galimybės šiuo klausimu tikrai labai plačios. Pradedant nuo salotų ir baigiant spygliuočiais medžiais. Taip, taip jums nepasigirdo! Kad pavasarį greičiau sulauktumėte derliaus, daugybę daržo gėrybių galite pasisėti jau rudenį. Taip pat ir su uogakrūmiais – rudenį sodinate, o vasarą jau skanaujate. Taigi, ką sodinti rudenį? Apie viską iš eilės.
Rudeninio sodinimo ypatumai
Sodininkai ir daržininkai pastebėjo, kad augalų sodinimas rudenį, kai dirva per vasarą gerai įšildyta, labai teigiamai veikia jų vystymąsi. Sodinant pavasarį, kai dirva iš po žiemos dar neįšilusi, dauguma augalų auga daug prasčiau. Kad sodinant sodo ir daržo augalus rudenį jus lydėtų sėkmė, reikia atsižvelgti į pora dalykų:
- Pasidomėkite, kokia bus žiema. Jei numatoma, kad ji bus atšiauri, rudeniniam sodinimui rinkitės tik pačius atspariausius augalus.
- Jei jūsų sklype gyvena daug graužikų, kurie gali pažeisti augalų šaknis ir stiebus, pirmiausia atsikratykite jais.
Galbūt kam nors rudeninis sodinimas ir atrodo sunki užduotis, tačiau iš tiesų, jei viską atliksite teisingai, rezultatai bus puikūs. Per žiemą augalai turės laiko įgauti jėgų, todėl pavasarį pasitiks stiprūs ir ištvermingi.
Kokius medžius geriau sodinti rudenį?
Ruduo – puikus metas jūsų sodo medžių persodinimui arba naujų sodinukų sodinimui. Paprastai tokie darbai planuojami rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje. Geriausia, kad rimtesnės šalnos prasidėtų tik po mėnesio nuo pasodinimo.
Rudeniniam sodinimui tinka ne visi medžiai. Tinka tik tie, kurie atsparūs šaltam orui, užklupsiančiam neilgai trukus po pasodinimo. Pavyzdžiui, rudeniam sodinimui visiškai netinka vyšnios, persikai, abrikosai, graikiniai riešutai ar kaštonai.
Jei norite sodinti vaismedžius rudenį, tam labai tinka obelys, kriaušės, kai kurių veislių slyvos. Taip pat rudenį gali būti sodinami šilkmedis ir šermukšnis.
Jei savo sodą norite pasipuošti spygliuočiais, rudenį labai sėkmingai prigis eglė ir pušis.
Rudeniniam sodinimui taip pat puikiai tiks lapuočiai: liepa, tuopa, alksnis, klevas, gluosnis ir uosis. O štai ąžuolas ir beržas, dėl jų šaknų sistemos ypatumų, geriau prigis pasodinti pavasarį.
Rinkdamiesi sodinukus būtinai atkreipkite dėmesį į jų išvaizdą. Medeliai turi būti sveiki, ant šaknų ir šakų neturi būti jokių defektų. Sodinukai sodinami kartu su žemės grumstu, likusiu ant šaknų medelį iškasus iš grunto ar išėmus iš vazono. Pasodinus medelį į paruoštą duobutę, būtinai jį palaistykite. Jei ruduo lietingas, papildomai laistyti nereikia. Jei lietaus nedaug, naujai pasodintus medelius laistyti būtina. Ypatingai daug drėgmės reikia spygliuočiams.
Kokius krūmus tinka sodinti rudenį?
Uogakrūmius drąsiai galite sodinti rudenį. Serbentai (raudonieji, juodieji arba baltieji), sausmedžiai ar agrastai savo derliumi jus džiugins jau ateinančią vasarą.
Rudenį puikiai prigis pasodinti ir dekoratyviniai krūmai, kuriuos galite auginti ir kaip gyvatvores. Tam tinka erškėtuogė, gudobelė bei kadagys. Kas nežinote, tai šių augalų uogos turi gydomųjų savybių.
Jei mėgstate žydinčius krūmus, jūsų sklypą tikrai pavasarį papuoš rudenį pasodinta ieva, alyva ar jazminas.
Kokias daržoves galima sodinti rudenį?
Nustebsite, bet tikrai nemažai daržovių galima sodinti rudenį. Pavasarį, kai tik orai bus palankūs aktyviam daržovių ir žalumynų augimui, pas jus jau pasirodys pirmieji daigai.
Lysves reikėtų paruošti iš anksto. Vos tik nuimsite paskutinį derlių, sukaskite dirvą ir pašalinkite iš jos piktžoles. Žemė turi būti išpurenta, be didelių grumstų. Sėjant sėklas tiesiog paskleiskite į paruoštas duobutes ar vagutes, po to užpilkite žemėmis. Jei turite galimybę, galite lysves padengti 35 mm pjuvenų arba durpių sluoksniu.
Žieminiai česnakai
Kuo didesnės jūsų žieminių česnakų skiltelės, tuo geriau. Jos turi būti be jokių defektų. Tik iš didelių ir sveikų skiltelių išauginsite dideles česnakų galvutes. Dėl česnakų sodinimo laiko daržininkai dažnai nesutaria. Vieni sako, kad jie sodinami likus pusantro mėnesio iki stabiliai šaltų orų pradžios. Kiti, kad sodinti reikia kuo vėliau ir geriausia, kai už 3-4 dienų žadamas iki -6-8 °C šaltis. Aš asmeniškai pritariu antrai nuomonei ir žieminius česnakus sodinu kuo vėliau. Taip darau todėl, kad anksti pasodinus yra tikimybė, kad ruduo užsitęs ir česnakai prieš žiemą dar suspės sudygti. O tai pakenktų būsimam derliui.
Skilteles nuo galvutės atskirkite prieš pat sodinimą, ne anksčiau. Česnakai sodinami maždaug 50 mm gylyje. Tarp eilučių darykite 200 mm atstumus. Prieš sodinant į pasidarytas vagutes įberkite nedidelį kiekį medžio pelenų. Jūsų česnakų derlius bus geresnis.
Žieminiai česnakai: jų nauda ir sodinimas. 5 svarbiausi žingsniai gausesnio derliaus link
Petražolė
Tai labai šalčiui atsparus ir pakantus augalas. Jis sudygsta esant vos +2 °C temperatūrai, o daigai atlaiko net -7 °C šaltį. Todėl jei norite, kad jau pavasarį sėklos sudygtų, petražoles sėkite, kai rudens temperatūra yra jau ne aukštesnė kaip +1 °C. Sėklas sėkite 15 mm gylyje 30 mm atstumu vieną nuo kitos, o tarp lysvių išlaikykite bent 150 mm atstumą.
Morkos
Morkos rudenį sėjamos likus porai savaičių iki didesnių šalnų. Svarbu nepaskubėti, kad morkos nepradėtų dygti ir nežūtų nuo šalčio. Galite morkas pasėti ir po pirmųjų, nedidelių šalnų. Dirva tuo metu jau bus pakankamai pradžiūvusi. Dauguma daržininkų laikosi taisyklės sėti, kai dienos temperatūra nepakyla aukščiau +3 °C. Sėklas pasistenkite pasėti 20 mm atstumu vieną nuo kitos į maždaug 25 mm gylį.
Burokėliai
Šios daržovės paprastai sėjamos lapkričio mėnesį. Planuodami rudeninę burokėlių sėją pasidomėkite, kurios veislės tinka tokiai sėjai, nes tikrai ne visus burokėlius galima sėti prieš šalnas. Tarp sėklų palikite 100 mm atstumą, o tarp eilučių – 200 mm. Sėkite burokėlius 20 mm gylyje.
Ridikėliai ir salotos
Jei norite jau balandžio viduryje turėti salotų, jas taip pat galite pasisėti rudenį. Jas, kaip ir ridikėlius, sėkite kuo galima vėliau, kad jos nespėtų sudygti. Dažniausiai tam tinkamas laikas būna lapkričio pradžia. Preliminariai sėti reikėtų, kai lauko temperatūra neviršija +1 °C.
Tarp ridikėlių sėklų darykite maždaug 30 mm atstumus, o tarp eilučių – 100 mm. Duobučių gylis turėtų būti apie 30 mm. Salotas sėkite 15 mm gylyje ištisine juosta.
Gėlių sėja ir sodinimas rudenį
Ruduo – labai tinkamas metas gėlyno projektavimui. Šiuo metų laiku galite pasodinti ar pasėti tikrai nemažai augalų. Svarbu gerai pasiruoškite dirvą: sukaskite ir išpurenkite.
Augalams, kuriuos sėsite, pasiruoškite duobutes ir substratą toms duobutėms užpildyti. Kol žemė minkšta, vieną jos dalį sumaišykite su 2 dalimis durpių ir 1 dalimi smėlio. Mišinį pasidėkite kažkur patalpoje.
Kai sulauksite stabilios minusinės lauko temperatūros, galėsi pradėti sėti. Sėklas sėkite 2 kartus tankiau nei pavasarį. Jas suberkite į sušalusias duobutes, po to užpilkite iš anksto paruoštu substrato mišiniu.
Sodinant gėles, atvirkščiai nei sėjant, svarbu jas pasodinti ankstyvą rudenį, kad augalai suspėtų įsišaknyti ir sėkmingai peržiemotų.
Kokias gėles galima sodinti rudenį?
Tikrai ne visos gėlių rūšys yra tinkamos sodinti rudenį. Daigai turi atlaikyti nedideles šalnas, taip pat būti atsparūs gausiems krituliams. Tai gali būti ir vienmetės, ir daugiametės gėlės. Keletas populiariausių vienmečių gėlių, tinkamų sėti ir sodinti rudenį, yra šios:
- Raugė dirvinė (Agrostemma Githago) – tinka gėlynams ir vejoms.
- Adonis (Adonis) – tinka sodinti alpinariumuose ar palei takus.
- Astras (Aster) – šios gėlės gali būti auginamos dideliuose vazonuose, lysvėse ar gėlynuose kartu su kitomis gėlėmis.
- Rugiagėlė (Centaurea cyanus) – gražiai atrodo vejose ir gėlynuose.
- Medetka (Calendula) – dažnai sodinamos palei takus, gėlynuose ar tiesiog darže.
- Kosmėja (Cosmos) – tinka auginti mišrių gėlių lysvėse, galima auginti lauko vazonuose.
- Rožūnė (Lavatera) – sodinama gėlynuose ir dideliuose vazose.
- Flioksas (Phlox) – nuostabus, iš naujo atgimstantis Lietuvos darželiuose, augalas.
Populiariausios daugiametės gėlės, kurioms tinka rudeninis sodinimas:
- Viržis (Calluna). Labai dažnai tarp nepatyrusių gėlininkų vyrauja nuomonė, kad tai yra vienmetis augalas. Taip yra todėl, kad juos sodina gana vėlai, dažnai prieš pat šalnas, ir dėl to jie nespėja gerai įsišaknyti. Tačiau, jeigu viržį pasodinsite ankstyvą rudenį, jis jus gali džiuginti ne vienerius metus.
- Tulpė (Tulipa), narcizas (Narcissus), krokas (Crocus) Visas šias svogūnines gėles sodinkite gėlynuose, alpinariumuose ar dideliuose vazonuose.
- Vaistutis (Arabis) labai tinka alpinariumams.
- Levanda (Lavandula) – labai paskutiniu metu pamėgtas darželių augalas.
- Kraujažolė (Achillea). Baltos kraujažolės turi gydomųjų savybių, visos kitos spalvos gali būti tiesiog graži jūsų darželio puošmena.
Rudeninis gėlių sodinimas geras tuo, kad šios gėlės savo grožiu jus pradžiugins 2-3 savaitėmis anksčiau nei pasodintos ar pasėtos pavasarį.
Autoriaus trigrašis
Straipsnyje tikrai nepaminėjau visų augalų, kuriuos galima sodinti rudenį. Nėra tokių taisyklių, kurios tiktų kiekvienam sodininkui ar daržininkui. Augalų augimą lemia begalė veiksnių, įskaitant net sodininko nuotaiką. Todėl, kaip visada, kviečiu jus nebijoti eksperimentuoti, ieškoti ir, žinoma, atrasti.
Šaltiniai:
https://www.forumhouse.ru/journal/articles/9073-chto-i-kak-sazhat-osenyu-derevya-kustarniki
https://dzen.ru/a/YxiVDtmDUnMXXkUG
https://www.vle.lt/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
